Neseniai atliktas tyrimas apie eutanaziją ir pagalbinę savižudybę pasauliniu mastu atskleidžia keletą nerimą keliančių tendencijų.

„Anscombe bioetikos centro“ pranešime teigiama, kad visose šalyse, kur gydytojo padedama savižudybė yra legali, vyksta panašūs dalykai – visur padaugėjo eutanazijos atvejų. Nors iš pradžių pagalbinė savižudybė buvo leidžiama tik nepagydomai vėžiu sergantiems žmonėms, šiandien diagnozių, kada gali būti atlikta eutanazija, sąrašas vis plečiasi. Europos šalyse, kur legalizuota eutanazija, ji gali būti taikoma ir ne mirtiniems ligoniams, pavyzdžiui, esantiems tam tikrų neuro-psichiatrinių būklių arba bendrai parastos sveikatos (pvz., susijusios su senyvu amžiumi). Tariami saugikliai, kaip antai, siuntimas psichiatro konsultacijai, taip pat tampa vis retesni. Iš esmės eutanazijos ir pagalbinės savižudybės praktika tapo kur kas labiau paplitusi ir įprastesnė.

Pranešimas „Pagalbinė savižudybė ir eutanazija: akivaizdūs faktai“ („Assisted Suicide and Euthanasia: A Guide to the Evidence“) buvo publikuotas artėjant debatams Jungtinės Karalystės parlamente dėl įstatymo, kuriuo siekiama įteisinti pagalbinę savižudybę nepagydomai sergantiems ligoniams. Debatų pradžia numatoma rugsėjo 11-ąją.

„Anscombe bioetikos centro“ ataskaitoje pateikiami duomenys iš Nyderlandų, Belgijos, Šveicarijos ir JAV Oregono bei Vašingtono valstijų, kur eutanazija yra legali.

Kaip teigiama dokumente, Nyderlanduose 2012–2013 m. eutanazijos taikymas žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, padvigubėjo, o sergantiems demencija išaugo 130 proc.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas Nyderlandus dėl pagalbinės savižudybės ir eutanazijos kritikavo jau du kartus.

Parengta pagal Aleteia.org