Absolventai į darbo biržą kreipiasi ne ieškodami darbo, o vengdami mokėti PSD

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL © Baltijos fotografijos linija

Kasmet po aukštojo mokslo diplomų įteikimų švenčių plačiai eskaluojama „sezoninė tema“ – kiek absolventų registruojasi Lietuvos darbo biržoje (LDB). Šis išskirtinis žiniasklaidos dėmesys yra pagrįstas visuomenės lūkesčiais, kad bent jau tie, kurie įgijo aukštąjį išsilavinimą, turėtų greitai ir sklandžiai įsilieti į darbo rinką.

Maždaug dešimtadalis mūsų šalies universitetų absolventų (tokiais jie laikomi metus nuo diplomo gavimo) kreipiasi į Darbo biržą. Daug tai ar mažai? Kauno technologijos universitete (KTU) neseniai viešėjęs Centrinės Floridos universiteto Viešojo administravimo fakulteto docentas Thomas A. Bryeris pasakojo, kad naujausiais duomenimis JAV apie 75 proc. ką tik diplomą gavusių absolventų dirba, tačiau beveik 50 proc. iš jų dirba darbą, kuriam nereikia aukštojo išsilavinimo arba jis nesusijęs su įgyta specialybe.

Prieš vertinant statistinius rodiklius ir siekiant suprasti, kodėl vyksta nemaža sezoninė absolventų migracija darbo biržos link, reikėtų suvokti į ją besikreipiančių absolventų mąstymą.

Remdamasi asmenine patirtimi galiu teigti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ką tik universitetą baigusieji registruojasi LDB yra Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Neturintiems darbo ir neregistruotiems darbo biržoje absolventams nuo vasaros pabaigos (rugpjūčio 31 d.) teks patiems (o jei yra išlaikomi tėvų – tėvams) mokėti mėnesinę 90 litų savarankiškai besidraudžiančio žmogaus PSD įmoką. Šią priežastį, kaip pagrindinę, ne kartą viešai yra pateikę ir LDB specialistai.

Taigi nemažai absolventų į Darbo biržą kreipiasi tiesiog siekdami lengviausiu būdu išvengti finansinių nuostolių, o ne ieškodami darbo. Vis tik nepritariu idėjai, kad absolventams turėtų būti suteiktas dar ilgesnis laikotarpis darbo paieškoms po diplomo gavimo, kuomet jiems nereikėtų mokėti PSD.

Mokesčiai, mokėjimas už įsigytas paslaugas ar prekes visuomet yra skausmingas dalykas – ypač kai nori turėti, o negauni pajamų. Šis skausmingas lūžio momentas turėtų dar labiau skatinti absolventus kuo greičiau įsilieti į darbo rinką. Kuo ilgiau jie galės nemokėti PSD, tuo labiau tikėtina, kad atidėlios darbo paieškas.

LDB nuo 2014 m. įgyvendina gražiai skambančią Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad visiems jaunesniems nei 25 m. amžiaus asmenims per 4 mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiško darbo pasiūlymas, galimybė tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. Tačiau konsultuodama studentus ir absolventus pastebiu, kad daugelio jų supratimu, Darbo birža nėra ta įstaiga, kuri ras svajonių darbą.
Manau, kad kiekvienas karjeros aukštumų siekiantis studentas puikiai suvokia – svajonių darbdaviui prisistatyti per Darbo biržą nėra pats geriausias ir sėkmingiausias kelias. Siekiant gauti gerą darbą, tenka parodyti asmeninę iniciatyvą ir nemažai paprakaituoti, įrodinėjant savo vertę.

Taip pat skaitykite:

Vejos priežiūra vasarą: ką svarbu žinoti per karščius?

Kaip pasiruošti bulvių kasimui, kad derliaus nuėmimas būtų lengvesnis?

Paskola automobiliui ar lizingas: kaip pasirinkti tinkamą finansavimą?

Etiketo žinovas A. Lydeka: kaitra kiek pakoreguoja mūsų aprangą, tačiau jos kodo – ne

Dažniausios klaidos renkantis patalynę

Saulės baterija ir elektros tinklas: kaip jie veikia kartu?

Kiemo dangų priežiūra vasarą: kaip atnaujinti paviršius?

Terasa – neatsiejama poilsio zona: kokias medžiagas naudoti?

Esu įsitikinusi, kad Jaunimo garantijų iniciatyva bus puikus gelbėjimosi ratas tiems, kurie turi žemą arba neturi jokios profesinės kvalifikacijos, yra nutraukę studijas, neturi darbo paieškos, karjeros kūrimo įgūdžių. Tokie absolventai paprastai neturi ir labai aukštų karjeros aspiracijų.

Džiugu, kad nemažai KTU Karjeros centre konsultuotų absolventų, ieškodami ilgalaikių siekiamos karjeros galimybių, nusprendžia imtis laikinų darbų ir taip užsitikrina stabilias pajamas.

Tačiau reikia suprasti, kad ne visi yra morališkai pasirengę laikinai atsisakyti aukštų lūkesčių dėl savo darbo ir karjeros, todėl vengia nors ir trumpam įsidarbinti į žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas. Jie verčiau registruojasi darbo biržoje.

Vertinti tokį pasirinkimą nelengva, kadangi dirbant žemos kvalifikacijos reikalaujantį darbą (ypač ilgesnį laiką), galima prarasti kai kuriuos įgytus profesinius įgūdžius. Be to, atsiranda baimė, kad darbdavys susidarys išankstinę nuostatą apie kandidato ribotus gebėjimus. Tačiau registracija darbo biržoje, ypač iš karto po universiteto baigimo, taip pat gali uždėti nesėkmės, lengviausio kelio pasirinkimo ilgalaikį antspaudą.

Bedarbystės istorijos negalima lengvai ištrinti ar nuslėpti, nes kiekvienas darbdavys gyvenimo aprašyme pastebi pertraukas, kuomet kandidatas neturėjo jokio profesinio užimtumo. Jei tos pertraukos ilgalaikės ir atsiradusios ekonominio augimo, o ne krizės laikotarpiu, galima įtarti, kad kandidatas per mažai dėjo pastangų ieškodamas trokštamo darbo ir galbūt sąmoningai rinkosi būti LDB klientu.

Ką daryti, kad baigus universitetą nereikėtų skubėti į darbo biržą? Likus metams iki studijų baigimo KTU pabrėžiama, kaip svarbu kuo anksčiau pradėti aktyvias darbo paieškas. Jos vidutiniškai trunka nuo 3 iki 9 mėnesių, todėl joms ruoštis reikia jau 4 kurso pradžioje, o ne baigus universitetą.

Žinoma, paskutiniųjų metų studijų krūvis yra pakankamai didelis, atliekama baigiamoji praktika, rašomi diplominiai darbai, todėl dalis studentų vis atidėlioja aktyvias darbo paieškas laikotarpiui po diplomo gavimo – dažniausiai rudeniui, nes vasarą daugelis įmonių gyvena atostogų režimu. Toks atidėliojimas tik padidina galimybę tapti bedarbiu.

Dar viena dalis besikreipiančiųjų į darbo biržą yra per vėlai suvokę studijuojamos profesijos neatitikimą savo pašaukimui. Tokie žmonės net nebando ieškoti darbo pagal specialybę. Dažnai jie, jau studijuodami antrame ar trečiame kurse žinojo, kad niekada nenorės dirbti pagal įgytą specialybę, tačiau atsisakė nutraukti studijas ar keisti jų krypti, nes norėjo pateisinti tėvų lūkesčius, pasidavė aplinkos, dėstytojų spaudimui.

Tik įteikę tėvams diplomą, jie nusprendžia studijas ar darbo paieškas pradėti nuo nulio. Tokiems absolventams ypač sunku, nes įgytas diplomas jiems patiems turi mažai vertės, o nekvalifikuotas darbas netenkina.

Ne tuo studijų keliu pasukusiems žmonėms praverstų karjeros konsultacijos, kurių metu ieškomos alternatyvios karjeros galimybės, strategiškai svarstomas papildomos kvalifikacijos įgijimas, persikvalifikavimas.

Tokios konsultacijos teikiamos universitetų Karjeros centruose (KTU absolventai konsultuojami iki 4 m. po studijų baigimo). Lietuvos darbo birža organizuoja daug atvirų seminarų, todėl nebūtina tapti oficialiu bedarbiu, jei tikslas yra gauti konsultaciją ar dalyvauti mokymuose.

Tik ką baigusiems ir dar neturintiems darbo, linkėčiau visą savo energiją ir gebėjimus skirti karjeros galimybių paieškai, o ne minti darbo biržos slenkstį.

Dr. Jolanta Kavalė, Kauno technologijos universiteto Karjeros centro vadovė.