Asta Baškauskaitė. „Švyturiai nestatomi saugiose vietose…“

Straipsnių apie bendruomenes ciklui pristatome interviu su Vilniaus senamiesčio seniūnaite, asociacijų „Senamiesčio bendruomenės asociacija“ir „LT Campus“ įkūrėją Astą Baškauskaitę.

Asta Baškauskaitė, lietuvių emigrantų Juozo ir Albinos Baškauskų dukra, atvyko iš Amerikos į Lietuvą iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. Čia ji įkūrė savo verslą ir tapo aktyvia visuomenės veikėja, neabejinga Vilniaus senamiesčio paveldo išsaugojimo reikalams, miesto viešosios tvarkos problemoms, abejingumui ir netvarkai.

2012 metais Asta Baškauskaitė įkūrė asociaciją „LT Campus“, vienijančią jaunus žmones, siekiančius sukurti gražesnę ir sveikesnę aplinką visiems. Asta yra garsios visuomenės veikėjos, mokslininkės, pirmosios privačios televizijos Tele 3 įkūrėjos Liucijos Baškauskaitės sesuo.

Parengė Rasa Baškienė.

Asta, esate gimusi ir užaugusi Amerikoje, lietuvių emigrantų šeimoje. Po Nepriklausomybės atkūrimo atvykote gyventi į Lietuvą. Kas lėmė tokį Jūsų apsisprendimą? Ar nebuvo baisu pradėti naują gyvenimą valstybėje, kuri tik kūrėsi? Kokia buvo pradžia?

Mes su Liucija atvykome skirtingu laiku, vedamos skirtingų priežasčių. Liucijos atvykimas buvo susijęs su mokslo reikalais, mano – su verslo. Liucija palaikė ryšius su Lietuva dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, bendravo su Lietuvos mokslininkais, su kuriais vėliau darbavosi kuriant Vytauto Didžiojo universitetą.  Mūsų apsisprendimui atvykti pritarė ir mūsų tėveliai, skyrę labai didelę savo laisvalaikio dalį patriotinei veiklai. Iš vaikystės prisimenu, kiek jie širdies yra atidavę lietuvybės reikalams. Tokia dvasia jie auklėjo mus, tris savo vaikus: Liuciją, mano brolį Liną ir mane, tad nenuostabu, kad mes norėjome įsitraukti į Lietuvos reikalus, o ne vien stebėti iš šalies.

Pirmą kartą į Lietuvą atvykau su turistų grupe aštuntajame dešimtmetyje. Buvau sužavėta Lietuva. Man nepatiko sovietizmas, bet žmonių nuoširdumas paliko didelį įspūdį. Nuo vaikystės lankiau šeštadieninę lituanistinę mokyklą, tautinius šokius, buvau skautė, ateitininkė, tad atvykimas į jau nepriklausomą Lietuvą sujungė visus tuos  taškus.

Taip pat skaitykite:

Lietuva septynioms Ukrainos organizacijoms skyrė 600 tūkst. eurų pagrobtiems vaikams susigrąžinti

Gestų kalba viešajame sektoriuje – ką svarbu žinoti?

G. Nausėdai Kyjive įteiktas Ukrainos ordinas: apdovanojimas priklauso visiems Lietuvos žmonėms

Lietuvos vadovai pasveikino Ukrainą 35-ųjų nepriklausomybės metinių proga: remsime iki pergalės

Sostinėje surengtos eitynės prieš rasizmą ir neapykantą migrantams

K. Mišinienė apie seksualinio smurto aukas: „Teko girdėti suaugusiųjų kaltinimus prabilusiam vaikui, esą dabar jiems gėda prieš kaimynus“

Šalies vadovai sveikina Estiją Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

„Blue / Yellow“ akcijoje „Dronatonas“ siekiama surinkti 1 mln. eurų, penktadalis bus skiriama Lietuvai

Dar kartą atvykau 1992 metais. Lietuva labai skyrėsi nuo Vakarų Europos šalių, tačiau galimybių čia buvo daug. Pirmieji metai buvo unikalūs. Esu dėkinga Dievui, kad čia buvau, galėjau dalyvauti, įsitraukti į valstybės kūrimo procesą. Atvykau verslo reikalais, norėjau suburti Lietuvoje meistrų  komandą ir įkurti įmonę, kuri  galėtų konkuruoti su pasaulio lyderiais mūsų srityje. Mes gaminame prabangos prekes – išskirtines rankų darbo durų rankenas. Tarp mūsų klientų yra dainininkės Celine Dion, Barbra Streisand, „Rolling Stones“ grupės nariai, Jordanijos karalienė. Yra ir kitų garsių žmonių, kurių vardai nesusiję su šou verslu. Tikėjau, kad Lietuvoje yra talentų, pasitikėjau Dievo globa. Aišku, visko būna, bet, žiūrint į tuos metus, nuostabu viskas, kas vyko ir vyksta toliau. Džiaugiuosi, kad iki šiol yra žmonių, su kuriais kartu dirbame nuo 1992 metų.   

Esate labai aktyvi Senamiesčio bendruomenės narė, 2011 metais buvote išrinkta seniūnaite. Prieš 10 metų įkūrėte Senamiesčio bendruomenės asociaciją, kurios šūkis yra „Gelbėkim Senamiestį” ir subūrėte aktyvius vilniečius priešintis neteisėtoms statyboms Vilniaus senamiestyje. Kas paskatino aktyviai įsitraukti į Senamiesčio paveldo išsaugojimo judėjimą? Papasakokite apie tai.

2004 metais užtikau  vyrus, gręžiančius skyles į Senamiesčio žolytę. Pasiteiravusi, ką jie čia daro, gavau atsakymą, kad „ čia bus statomas pastatas…“ Tuomet ir prasidėjo visas detektyvas. Skambučiai Vilniaus arkivyskupijai, Bazilijonų vienuolyno kompekso, kuriame buvo sumanyta statyti naują pastatą, savininkei nedavė rezultatų, tad mums teko kreiptis į nekilnojamojo turto srityje dirbančius žmones, kurie iš architektų sužinojo, ką rengiamasi daryti. Išsiaiškinome, kad Bazilijonų vienuolyno kieme numatyta statyti pastatą, motyvuojant tuo, kad ISM vadybos ir ekonomikos universitetui, su kuriuo Vilniaus arkivyskupijos kurija buvo pasirašiusi nuomos sutartį, neužtenka patalpų. Arkivyskupijos kurija buvo pasiryžusi statyti pastatą ten, kur, kaip išsiaiškinome iš archyvų, niekada jo nebuvo.

Šioje istorijoje dalyvavo a.a. A. Brazauskas, Panevėžio statybos trestas, kardinolas A. J. Bačkis, tačiau mums pavyko sustabdyti neteisėtas statybas, bandant rasti bendrą sprendimą, tinkamą abiem pusėms: pasiūlėme rekonstruoti garažus, esančius Bazilijonų vienuolyno kiemo kampe. Su Kultūros vertybių apsaugos departamento bei UNESCO ekspertais analizavome galimybę prie teritorijos prijungti Bazilijonų ir Arklių gatvių kampe šalia Halės turgaus esantį sklypą. Tas sklypas priklausė valstybei, tad mes siūlėme jį prijungti, siekiant padaryti įėjimą iš abiejų pusių. Deja, taui nepavyko, tačiau pavyko rekonstruoti kieme buvusius garažus. Istorinis Bazilijonų vienuolyno kompleksas liko nepažeistas!

Kokie žmonės atsiliepė į Jūsų kvietimą priešintis Senamiesčio niokojimui?

Susibūrė daug aktyvių žmonių iš Senamiečio, Naujamiesčio, Užupio, Žvėryno, Balsių bendruomenių, taip pat  iš Žaliųjų judėjimo. Juos kvietėme naudodamiesi žiniasklaida, taip pat ir savo tinklalapiu. Organizavome spaudos konferenciją, kurioje kartu su visuomene dalyvavo ir paveldo apsaugos specialistai. Mes pasipriešinome Vilniaus senamiesčio detalaus plano keitimui, kuriame buvo tiek blogų dalykų, kad visiems galų gale atsivėrė akys. Šį planą stūmė suinteresuoti valdininkai kartu su nekilnojamojo turto plėtros verslo atstovais. Jiems rūpėjo kiekvienas laisvas plotelis, kurį jie būtinai norėjo užstatyti. Tai traukė juos kaip magnetas. Su UNESCO ekspertų pagalba pavyko sustabdyti neteisėtas statybas, į kurias jau buvo investuoti pinigai ir parengti projektai. Visa ši istorija truko dvejus metus. Mes tikrai nesitikėjome, kad vyks tokia intensyvi kova, tačiau kelio atgal nebuvo. Džiaugiuosi, kad praėjus šimtams metų mūsų indėlis neprapuls, tad tie dveji metai aktyvios kovos už Senamiesčio paveldo išsaugojimą tėra lašas jūroje. Mūsų Senamiestis yra didelis turtas, kurį privalome saugoti! 

2012 metais įkūrėte dar vieną asociaciją „LT Campus”. Amerikoje studentų miesteliai vadinami „campus”, tad reikėtų suprasti, kad ši asociacija siejasi su studentų reikalais. Kokia šios asociacijos misija ir tikslai? Kas paskatino ją įkurti?

Tikslai surašyti mūsų asociacijos tinklalapyje: sveikas gyvenimo būdas, pilietiškumas, iniciatyvumas ir pagalba kitiems. Studentai įsijungė į asociacijos veiklą, kviesdami ir kitus prisidėti. Šį rudenį gavome iš ISM studentės, buvusios Alytaus gimnazijos abiturientės, žinią, kad į Vilnių nori atvykti Alytaus gimnazijos moksleiviai su mokytojais, siūlydamiesi padėti tvarkyti Senamiestį. Kartu su Senamiesčio seniūnija parūpinome grėblių, šiukšlių krepšių alytiškiams, kurie atvykę grėbė lapus prie Katedros aikštės, o vėliau grojo gitaromis, gera nuotaika užkrėsdami aplinkinius. Tikiuosi, kad kitą rudenį galėsime į panašią talką pakviesti ir Vilniaus gimnazijas. Puiku, kai vienas žmogus uždega kitą žmogų – panašiai, kaip žvakė uždegama nuo kitos žvakės…

2012 m. pradėjau lankyti tarptautinius „ life coach” kursus, norėdama padėti kitiems atrasti pozityvumą savo gyvenime, pasitikėjimą savimi. Mačiau, kad mūsų visuomenei labai šito trūksta. Sulaukusi 50 metų susimąsčiau, kad norėčiau padėti žmonėms suprasti, koks gražus mums Dievo duotas gyvenimas, kuriuo turėtume džiaugtis. Būtent dėl to ir pradėjau lankyti tuos kursus. Keista, tačiau kone tuo pačiu metu vėl atsirado nauja problema Arklių g.18: sužinojau, kad ISM universiteto teritorijoje vietoje buvusių sandėliukų Vilniaus Arkivyskupijos kurija nutarė įrengti alaus barą. Tiek man, tiek kitiems žmonėms tai kėlė nuostabą, kadangi ISM ekonomikos ir vadybos universitetas yra ta vieta, kurioje studentai buriasi vedami noro mokytis, siekdami šviesesnio gyvenimo. Mes supratome, kad reikia aktyviai pasisakyti už sveiką jaunimo gyvenimo būdą ir pilietiškumą. Kadaise netylėjome, matydami Vilniaus senamiesčio paveldo niokojimą, tad ir dabar jautėme pareigą pasakyti, kad nėra būtina jaunimui kišti alkoholį kiekviename žingsnyje.

Kaip sekėsi ginti viešąjį interesą? Kaip pasisekė įtikinti Arkivyskupijos kuriją, kad ji savo nuomos sutartyje įrašytų nuostatą, draudžiančią prekybą alkoholiu jos nuomojamose patalpose ISM vadybos ir ekonomikos iniversiteto teritorijoje?

Mums labai padėjo šviesūs žmonės, neabejingi alkoholio artinimui prie jaunimo. Mus palaikė Žydrūnas Savickas, Andrius Mamontovas, Vladas Lašas – sporto, muzikos, mokslo žvaigždės, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių grupės „.Už kultūringą Vilnių” nariai, Lietuvos Respublikos  Seimo nariai. Pasisakė ir žmonės iš užsienio. Tai nebuvo vieno žmogaus interesas, kaip kartais buvo bandoma pateikti žiniasklaidoje, tai buvo daugelio žmonių nuostata. Kai žmonės kovoja su blogiu, atsitinka stebuklai, apie kuriuos rašo šv. Paulius Laiške romiečiams: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu” ( Rom 12, 21). Reikėjo pasisemti kantrybės, tačiau kai būna sudėtingas laikas – Dievas padeda. Vyko  susitikimai su Arkivyskupijos Ekonomo tarnyba ir ISM universiteto vadovybe. Ekonomo tarnyba bandė įtikinti visuomenės atstovus, kad Arkivyskupijos kurijai svarbu pelnas, todėl jie renkasi nuomininką, kuris mokės aukščiausią nuomos įkainį bei prekiaus alkoholiu. Mes prieštaravome tokiam planui ir skatinome studentų centro – valgyklos įkūrimą.  Įvyko du susitikimai su naujuoju Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu, kuris daug metų pats dalyvavo ateitininkų veikloje. Manau, jis suprato, kad tai nėra tik pelno klausimas, esu dėkinga, kad jo dėka patalpų nuomos sutartyje buvo įrašyta nuostata, atsisakyti prekybos alkoholiu, sumažinant patalpų nuomos kainą.

Esate labai pilietiškas žmogus, netoleruojantis netvarkos, chaoso, neteisybės…Savo pilietiška pozicija skiriatės nuo abejingos daugumos, įsitikinusios, kad vienas žmogus negali pakeisti pasaulio. Ar tai žmogaus, užaugusio laisvame pasaulyje, nuostata? Ar nebūna akimirkų, kai norisi viską mesti?

Kiekvienas esame sukurtas atnešti į šį pasaulį kažką gero, nes kam gi Dievas mus būtų kūręs? Tikrai ne tam, kad atsikeltume, nueitume į darbą, uždirbtume daug pinigų ir galvotume tik apie save. Per maldą ir meditaciją galėtume išgirsti geriems darbams kviečiantį Dievo balsą. Būna sunkumų, bet kai matai, kad eini į šviesą, nesinori nieko mesti, atvirkščiai, norisi dar daugiau padaryti. Kai būna sunku, man smagu nueiti pėstute į vaikų žaidimų aikštelę, įrengtą mūsų bendruomenės iniciatyva, ir pamatyti besidžiaugiančius vaikučius. Jei ne mūsų iniciatyvos, ten būtų tik žolė… Man negaila laiko, kurį praleidau besirūpindama, kad tos vaikų žaidimų aikštelės atsirastų. Suprantu, kad mano gyvenime to reikėjo ir džiaugiuosi, kad prie to prisidėjau. Mano draugai užsieniečiai sako: „„Light houses aren‘t built in safe places“ ( „Švyturiai nestatomi saugiose vietose“ ). Jei nors vieną dieną galiu pabūti tuo švyturiu, kad kažkam padėčiau, ta diena bus praleista ne veltui.

Ačiū už pokalbį.

Senamiesčio bendruomenė kviečia visus vilniečius prisidėti prie „Žiemos sparnų“ akcijos, kuria siekiama skatinti žmones lesinti laukinius paukščius žiemą. Ši akcija Vilniuje prasidėjo 2013 metais ir bus tęsiama kasmet. Bernardinų sode lesinsime visus paukščius, ne tik antis. Ateityje bus statomos lesyklėles – panašios į tą, kuri dabar stovi Gedimino kalno papėdėje. Tokių lesyklėlių bus galima pastatyti įvairiuose skveruose Vilniuje ir kituose miestuose, bendraujant su Lietuvos ornitologijos draugija. Per „LT Campus“ skatinsime jaunimą ir studentus prisijungti prie šios iniciatyvos. Bendrausime su mokyklomis, kad mokiniai būtų supažindinti su laukinių paukščių globa žiemą.

Džiaugiamės, kad ūkininkai palaiko šią iniciatyvą. Keletas ūkininkų, prekiaujančių Tymo turgelyje, praėjusiais metais atvežė grūdų ir padovanojo iniciatyvos organizatoriams. Tikimės 2014 m. sulaukti dar didesnio palaikymo. Skatinsime Bernardinų sodo lankytojus dalyvauti „Žiemos sparnų“ akcijoje, atsinešant savo grūdų arba baltos duonos.

www.gelbekimsenamiesti.lt; www.ltcampus.lt

Kalbino Rasa Baškienė.