Skausmas – muzikantų kasdienybė

Net 83,8 proc. muzikantų dėl ilgai trunkančio darbo, kai kūnas yra nepatogioje padėtyje, įtampos, darbo krūvio ir panašių veiksnių, jaučia skausmą ar diskomfortą kaulų ir raumenų sistemoje. Tai nustatė Higienos instituto specialistai, apklausę daugiau kaip tris šimtus profesionalų.

Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis darbas nepatogioje padėtyje, esant statinėms ir  dinaminėms raumenų apkrovoms, atliekant dažnai pasikartojančius vienodus judesius, sukelia įvairius lėtinius kaulų ir raumenų sistemos pakenkimus. Todėl didžioji dauguma muzikantų patiria kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus, kuriuos sukelia grojimas tam tikru muzikos instrumentu.

„Dėl profesinio poveikio muzikantai gali būti priskiriami rizikos grupei. Šiems darbuotojams gresia kaulų ir raumenų sistemos, kaklo, nugaros ir viršutinių galūnių veiklos sutrikimai“, – sako Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus vyr. specialistė Jūratė Tamašauskaitė, kuri pernai atliko tyrimą „Muzikantų ergonominiai darbo aplinkos veiksniai ir jų sąsajos su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais“.

Kadangi su grojimu susijusios muzikantų sveikatos problemos vis dar nepakankamai ištirtos, o Lietuvoje nėra išsamių ir patikimų žinių apie šios problemos dydį, paplitimą, rizikos veiksnius, efektyvios terapijos metodus ir prevenciją, Higienos instituto tyrėjai siekė ištirti Vilniaus ir Kauno muzikantų ergonominius darbo aplinkos veiksnius ir nustatyti jų sąsajas su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais.

Buvo apklausti 358 Vilniaus ir Kauno valstybinėse ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose, mokyklose ir koncertų įstaigose dirbantys privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti muzikantai.

Dauguma – 83,8 proc. – respondentų teigė, kad bent kartą per pastaruosius metus yra jautę skausmą ar diskomfortą vienoje ar daugiau kaulų ir raumenų sistemos vietų. Pusė (46,9 proc.) nurodė, kad tokie pojūčiai juos kankino per pastarąją savaitę. Šie darbuotojai dažniausiai skundėsi juosmens, kaklo ar sprando, pečių bei riešų skausmu ar diskomfortu tose vietose. Beveik 40 proc. apklaustųjų dėl to negalėjo atlikti kasdienių darbų. 

Paaiškėjo ir tai, kad didžiausią skausmų riziką patyrė muzikantai, kurie groja fortepijonu, arfa ir akordeonu, o mažiausią – grojantys saksofonu ir kanklėmis. Styginiais muzikos instrumentais grojantys muzikantai dažniau skundėsi viršutinės kūno dalies – kaklo, sprando, pečių, alkūnių riešų skausmu ar diskomfortu, o grojantys fortepijonu apatinės kūno dalies – klubų, šlaunų, kelių, pėdų, kulkšnių skausmu ar diskomfortu. Šiuos skausmus buvo galima susieti su ergonominiais darbo aplinkos veiksniais.

Taip pat skaitykite:

Su naujais mokslo metais grįžta ir virusai: kada dėl dažnų vaiko ligų reikėtų sunerimti?

Vyriškumo temą nagrinėjantis žurnalistas D. Rakutis: vyrą nuo berniuko skiria prisiimama atsakomybė

Kūno nuovargis ir sielos nuovargis: ar mokame juos atskirti?

Vėžiu sergančioms moterims kompensuojami du nauji vaistai nuo vėžio

Paramos vaikams centro atstovė: suaugusiesiems skaudu galvoti apie smurtą – ypač seksualinį – prieš vaikus

Skandalas po skandalo… Apie moralę po fakto

Kai klasėje nesaugu: kaip emocinė aplinka lemia mokinių ir mokytojų sėkmę?

Nutylimi ženklai: kodėl ankstyvoji psichozė dažnai nepastebima?

Nustatyta, kad didžioji dalis respondentų (65,3 proc.) turi padidėjusią ergonominę riziką patirti kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų. Dėl to šiuos darbuotojus reikia toliau tirti ir stebėti jų kūno pozą darbo metu. 

Taip pat specialistai, įvertinę muzikantų nusiskundimų sąsajas su ergonominiais darbo aplinkos veiksniais, išsiaiškino, kad kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų galimybę daugiau kaip du kartus didino grojimo metu juntama fizinė ir beveik tris kartus – emocinė įtampa, taip pat daugiau kaip tris kartus – darbas esant nepatogiai kūno padėčiai.

„Tyrimo metu nustatėme, kad muzikantams gali padėti raumenų apšilimas, kurį būtina atlikti prieš grojimą. Ši paprasta priemonė sutrikimų tikimybę gali sumažinti beveik šešiasdešimčia procentų“, – teigė J. Tamašauskaitė.