Sloga ar alergija: kaip atskirti ir ką daryti?

Alex Jones/Unsplash.com

Šiltuoju metų laiku dažniau nei kitu metų laiku dažną žmogų kamuoja sloga, čiaudulys, ašarojančios akys. Paprastai dėl to kaltinami permainingi orai. Tačiau tai gali būti ir sezoninės alergijos, dar vadinamos šienlige, požymiai. Kaip atskirti paprastą slogą nuo alerginės ir ką daryti, jei paaiškėja, kad tai vis tik yra alergija? 

Sparčiai plinta

Vilniaus miesto Centro poliklinikos gydytoja alergologė Ilma Valatkienė sako, kad alergija yra gana dažna ir sparčiai plintanti liga. Skaičiuojama, kad šiuo metu ja serga kas penktas mūsų planetos gyventojas. Reikėtų žinoti, kad pavasarinė sloga gali būti alerginė, kuri gali pasireikšti ir vyresniems, iki tol alergija nesirgusiems žmonėms.

„Esant virusiniam susirgimui prie jau minėtų simptomų paprastai prisideda pakilusi temperatūra. Išsiaiškinti susirgimą padės ir nosies išskyros. Jei jos yra žalios arba geltonos spalvos, tai yra infekcija. Alergijai būdingos vandeningos nosies išskyros“, – aiškina gydytoja.   

Pavasarinę alergiją sukelia augalų žiedadulkės. Jų ore būna nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Jau vasario pabaigoje gali pradėti žydėti lazdynai. Jų pumpurai brinkdami gali sukelti alerginės slogos, alerginio konjunktyvito simptomus. Anksti pavasarį vėjai pas mus atpučia žiedadulkių ir iš Pietų Europos. Po lietuviškų lazdynų pradeda žydėti kiti medžiai, paskui pievų žolės, javai ir paskiausiai – piktžolės, kurios baigia žydėti maždaug rugsėjo viduryje.

Kaip sau padėti?

Norint gydyti pavasarinę alergiją, labai svarbu išsiaiškinti, koks būtent alergenas – kokio augalo žiedadulkės ligą sukelia. Reikia kreiptis į alergologą, kuris atliks tyrimus ir nustatys, koks yra jūsų ligos sukėlėjas. Žinant, kokios žiedadulkės yra jūsų ligos kaltininkės, kada tie augalai žydi, apsisaugoti nuo varginančių simptomų yra nesunku.

Taip pat skaitykite:

Kūno nuovargis ir sielos nuovargis: ar mokame juos atskirti?

Vėžiu sergančioms moterims kompensuojami du nauji vaistai nuo vėžio

Paramos vaikams centro atstovė: suaugusiesiems skaudu galvoti apie smurtą – ypač seksualinį – prieš vaikus

Skandalas po skandalo… Apie moralę po fakto

Kai klasėje nesaugu: kaip emocinė aplinka lemia mokinių ir mokytojų sėkmę?

Nutylimi ženklai: kodėl ankstyvoji psichozė dažnai nepastebima?

Psichologė V. Ivanauskaitė: kai kurie vieniši žmonės priverčia juoktis visą kambarį

Jūrinis ir galvijų kolagenas: kuo jie skiriasi?

„Kai žydi jums alergiją sukeliantys augalai, reikia vengti kontakto su žiedadulkėmis. Tuo laikotarpiu atsisakykite iškylų gamtoje, grįžę namo ar atvykę į darbą prasiskalaukite nosį, ilgesnius plaukus susiriškite, nes palaidi prisigaudys daugiau žiedadulkių. Važiuodami automobiliu neatidarykite langų. Pavedžioję savo augintinį lauke, sugrįžę namo, jį iššukuokite, nes jo kailyje gali būti nusėdusių žiedadulkių. Patalpas vėdinkite vakare, o ne vidurdienį, nes vakare ore būna daugiau drėgmės ir žiedadulkės nusėda. Labiausiai jų sumažina lietus, lietingą pavasarį alergijos pasireiškia žymiai rečiau“, – kaip apsisaugoti nuo ligos aiškina Centro poliklinikos gydytoja. 

Jamie Street/Unsplash.com

Jei tokių apsaugos priemonių nepakanka, reiktų vartoti gydytojo paskirtus vaistus.  Kiekvienais metais jų pasirodo naujų, vis efektyvesnių, beveik neturinčių šalutinio poveikio. Jie pagerina ligonio gyvenimo kokybę ir galima dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą. „Tačiau tabletės tik malšina alergijos simptomus, bet nešalina priežasties. Iš esmės išgydyti ligą galima taikant imunoterapiją. Tai toks gydymo metodas, kai pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema pradeda į jį nebereaguoti. Imunoterapija pripratina organizmą prie alergeno“, – apie alergijos gydymo būdus kalba I. Valatkienė.

Gydytoja perspėja, kad negydoma alergija ne tik mažina darbingumą, apsunkina kasdienį gyvenimą, bet gali ir sukelti komplikacijas – sinusitus, bronchinę astmą, anafilaksiją (tai sunki sisteminė alerginė reakcija). Todėl alergiškiems žmonėms gydytis būtina. 

Centro poliklinikos gydytoja alergologė Nijolė Šuliokienė teigia, kad žiedadulkių alergiją pacientams padeda kontroliuoti neseniai atsiradusi naujovė – personalinė alergijos simptomų prognozavimo sistema (angl. Personal Allergy Symptoms Forecasting System (PASYFO). Šiaulių universiteto mokslininkų kartu su Suomijos, Latvijos ir Austrijos partneriais sukurtą PASYFO galima nemokamai parsisiųsti į savo telefoną, planšetę ar kompiuterį. Ji leis gauti asmeninę alergijos prognozę – sužinoti apie simptomų pasireiškimo tikimybę artimiausiomis dienomis. Programėlė rodo, koks yra oro užterštumas, kokie medžiai ar žolės tuo metu žydi. Tokia informacija skelbiama apie atskirus miestus Lietuvoje ir Latvijoje. Taip pat galima matyti žiedadulkių krūvio prognozes Europoje.

„Jei pamatėte, kad šiandien žiedadulkės, kurioms jūs alergiškas itin aktyvios, nes nėra lietaus, sausa, tai matyt atsisakysite sumanymo paiškylauti gamtoje. Taip pat sužinosite, ar verta planuoti kelionę savaitgaliui į pajūrį, ar Paryžių. Paslaugai gauti yra sukurtos dvi sąsajos. Tai tinklalapis http://pasyfo.lt ir mobilioji programėlė, kurią galima atsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple store“. Kiekvienam savo pacientui, sergančiam šienlige rekomenduoju PASYFO ir jie su džiaugsmu ja naudojasi. Šis inovatyvus įrankis padeda gydytojams kartu su pacientais mažinti ligos simptomus“, – sako gydytoja.