Alkoholio vartojimo lūžis Lietuvoje: jaunesni žmonės dažniau renkasi silpnesnius gėrimus arba apskritai jų mažiau vartoja

Ilgą laiką Europos, o ir pasaulio alkoholio vartojimo statistikos viršūnėse dominavusi Lietuva fiksuoja pokytį. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento duomenimis, šalyje pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį pastebimai sumažėjo alkoholio suvartojimas.

Tai – ne šiaip eilinė statistinė paklaida, o signalas apie galbūt besikeičiančius visuomenės įpročius.

Kas lėmė šį istorinį posūkį: griežtėjanti valstybės politika, besikeičianti jaunosios kartos kultūra, o gal ekonominiai faktoriai? Į šį ir kitus dienraščio „Bernardinai.lt“ klausimus atsako Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė ROBERTA ARBAČIAUSKAITĖ.

Naujausi duomenys rodo, kad legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje pasiekė mažiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Tai išties gera žinia. O kokie faktai tai byloja?

Iš tiesų ir departamentas, ir daugelis kitų institucijų bei žmonių džiaugiasi naujausiais duomenimis ir pagerėjusiais rodikliais šioje srityje. Tiek Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, tiek Valstybės duomenų agentūra fiksuoja nuoseklų alkoholio vartojimo Lietuvoje mažėjimą. Pagrindiniai pastebėjimai yra šie: 2025 metais legalaus alkoholio suvartojimas buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Vienam gyventojui teko 8,7 litro absoliutaus alkoholio, o vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui – 10,2 litro. Lyginant šiuos skaičius su 2024 metų duomenimis, vartojimas yra sumažėjęs, ir bendra jo tendencija nuo 2016 metų išlieka mažėjanti.

Šią mažėjimo tendenciją parodo mažmeninės prekybos pardavimai. 2024 metais spiritinių gėrimų buvo parduota 5,3 proc., o alaus – 7,5 proc. mažiau. Tenka atkreipti dėmesį, kad šiek tiek buvo padidėjęs fermentuotų gėrimų ir vyno pardavimas – 2,1 proc.

Taip pat skaitykite:

Penkiems meno ir Ukrainos rėmėjams suteikti Vilniaus miesto mecenatų vardai

Lietuva septynioms Ukrainos organizacijoms skyrė 600 tūkst. eurų pagrobtiems vaikams susigrąžinti

Gestų kalba viešajame sektoriuje – ką svarbu žinoti?

G. Nausėdai Kyjive įteiktas Ukrainos ordinas: apdovanojimas priklauso visiems Lietuvos žmonėms

Lietuvos vadovai pasveikino Ukrainą 35-ųjų nepriklausomybės metinių proga: remsime iki pergalės

Sostinėje surengtos eitynės prieš rasizmą ir neapykantą migrantams

K. Mišinienė apie seksualinio smurto aukas: „Teko girdėti suaugusiųjų kaltinimus prabilusiam vaikui, esą dabar jiems gėda prieš kaimynus“

Šalies vadovai sveikina Estiją Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

Ši pardavimų statistika ir departamento atliktos gyventojų apklausos rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje vartojimo įpročiai iš tiesų keičiasi. Žvelgdami nuo 2016 metų, kai buvo pradėti stebėjimai, iki 2021-ųjų matome, kad gyventojų, kurie alkoholį vartoja kartą per savaitę ar dažniau, dalis sumažėjo iki 24 proc., o 2016 metais tokių buvo 33 proc. Tai pats mažiausias rodiklis nuo stebėjimo pradžios.

Sumažėjo ir nesaikingo savaitinio vartojimo paplitimas – iki 7,1 proc. Šie duomenys iš tiesų džiugina. Jie rodo, kad jau beveik dešimtmetį matomos nuoseklios legalaus alkoholio vartojimo mažėjimo tendencijos.

Statistika rodo, kad bendras alkoholio suvartojimas, ką ir jūs teigiate, mažėja, tačiau stipriųjų gėrimų dalis išlieka gana didelė, net šiek tiek auga, sudaro beveik pusę viso suvartojamo alkoholio kiekio. Kaip manote, kodėl lietuviai, net ir gerdami mažiau, lieka ištikimi stipriesiems gėrimams?

Lietuvoje alkoholio vartojimo struktūra keičiasi lėčiau nei bendras suvartojamas jo kiekis. Manoma, kad prie stipriųjų gėrimų populiarumo prisideda mūsų istoriškai susiformavusios vartojimo tradicijos. Lietuvoje alkoholio vartojimas dažniausiai siejamas su šventėmis ir įvairiomis vaišėmis. Tai galėtų būti vienas iš aspektų.

Labai svarbus ir ekonominis aspektas. Rečiau geriantys vartotojai nebūtinai renkasi silpnesnius gėrimus, jie ypatingoms progoms renkasi stipresnius gėrimus. Vertinant pagal absoliutaus alkoholio kiekį, spiritiniai gėrimai natūraliai sudaro didesnę dalį, nes juose alkoholio koncentracija yra gerokai didesnė.

Matome ir tam tikrus kartų skirtumus, susijusius su vartojimu. Jaunesni gyventojai dažniau renkasi silpnesnius gėrimus arba apskritai mažiau vartoja alkoholio. Vyresnės kartos žmonių vartojimo įpročiai keičiasi lėčiau. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vartojimo įpročiai sunkiausiai kinta. Galima tik tikėtis, kad mažėjant bendram alkoholio vartojimui ir keičiantis kartoms ilgainiui iš tiesų sumažės ir suvartojamų stipriųjų gėrimų dalis.

Moksleivių alkoholio vartojimo rodikliai šiandien yra geriausi per visą stebėjimo istoriją, tai yra per dešimtmetį. Kaip manote, kas lėmė šį lūžį?

Vienos priežasties tikrai nėra. Tarptautiniai ir Lietuvos tyrimai rodo, kad daugelyje Europos šalių tarp jaunimo mažėja alkoholio vartojimas. Todėl sakyti, kad tai lėmė amžiaus cenzo padidinimas iki 20 metų, negalima.

Apskritai alkoholio vartojimo mažėjimui reikšmingą įtaką turėjo įvairi alkoholio kontrolės politika. Tai ir didesnis prieinamumo ribojimas, reklamos draudimai, trumpesnis prekybos laikas, didesni akcizai ir nuoseklesnė prekybos kontrolė, nes kuo sunkiau nepilnamečiams įsigyti alkoholio, tuo mažesnė tikimybė, kad jis taps įprasta laisvalaikio dalimi. Kaip minėjau, iš tiesų labai svarbūs kultūriniai pokyčiai.

Šiandien jaunimas daugiau laiko praleidžia skaitmeninėje erdvėje, daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, užsiima sportu, rūpinasi savo išvaizda, taip pat psichikos sveikata. Tokiems asmenims apsvaigimas alkoholiu tikrai nėra socialiai patrauklus, kaip galbūt buvo ankstesnėms kartoms. Kalbant apie elektronines cigaretes, jų paplitimas tarp jaunimo kelia didelį susirūpinimą.

Kai kurie žmonės prieštaringai vertina leidimą savo reikmėms gaminti vadinamąją naminukę. Jūsų žiniomis, ar daug Lietuvoje yra kaimo turizmo sodybų, kurios kaip kulinarinį paveldą propaguoja ir naminukę?

Kaimo turizmo sodybų, kurios savo repertuare turi naminukės degustacijas, skaičių galėtų patikslinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nes jai yra teikiama tokia informacija. Mūsų departamentas, kaip ir kalbant apie bet kuriuos alkoholinius gėrimus, laikosi tos pačios pozicijos – kad bet koks gėrimų prieinamumo didinimas iš esmės prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymui ir pačiam principui – tokių gėrimų prieinamumo mažinimui. Mes nepalaikome tokios pozicijos ir vertiname priešingai.

O kokių priemonių tuomet imasi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas alkoholio vartojimo prevencijos srityje?

Šiuo metu pačios aktualiausios priemonės, kurias mes taikome, yra ankstyvosios intervencijos programa, susijusi su jaunais eksperimentuojančiais arba nereguliariai alkoholį vartojančiais paaugliais. Kol kas mūsų pagrindinė misija iki ateinančių metų galo – tęsti ir toliau tobulinti šią programą. Turime Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu tobuliname ir atnaujiname šią programą. Ji veikia gana ilgą laiką, ir jau esame pastebėję, kad jaunimui po truputėlį yra pabodusi, tad tam tikros programos užduotys ir temos turėtų būti koreguojamos.

Turime ir kitų veiksmingų prevencinių programų, kurias įgyvendiname.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas