Baptistų pastoriaus džiaugsmai ir vargai Mažeikiuose

„Matau Dievo ranką, kad galėjau atvykti į Mažeikius pačiu laiku“, – sako dvasininkas.

Ne vienus metus emigracijoje praleidęs V. Stravinskas kurį laiką pamokslavo Vilniaus Gerojo ganytojo baptistų bendruomenėje, taip pat spėjo išversti Naująjį Testamentą iš graikų kalbos.

„Tai prilygsta svajonės išsipildymui“, – vertimu džiaugiasi pastorius.

Prieš atvykdamas į Mažeikius Virginijus įveikė gausius išbandymus. „Mano žmona mirusi, o aš grįžęs iš emigracijos neturėjau jokios nuolatinės gyvenamosios vietos“, – apie nepastovų gyvenimo etapą kalba pastorius.

Prisimindamas savo pirmąsias dienas Žemaitijoje, Virginijus sako, kad bendruomenė jį priėmė itin šiltai: „Natūralu, kad žmonės domėjosi, kaip gyvenau, koks mano tikėjimo ir tarnystės kelias.“

Mažų bendruomenių privalumai

Taip pat skaitykite:

Į Juodkrantę sugrįžta 150 metų menanti bažnyčios taurė

Neseniai ordinuotas evangelikų liuteronų kunigas T. Norgilas: Bažnyčia turi būti namai, o ne vieta, kurioje reikia susikaustyti

Nuo pogrindžio pamaldų iki Narnijos pasaulio: kodėl vaikams reikia krikščioniškų vasaros stovyklų?

25 metai, kaip pripažinti valstybės: Lietuvos baptistų bendruomenės pokyčiai

Leonas XIV priėmė Konstantinopolio patriarchato delegaciją

Ekspertai kalba apie radikalėjantį islamą. Koks Lietuvos kelias?

Kada Vilniuje iškils lietuvių raštijos pradininkams skirtas paminklas?

Konstantinopoliui pavaldžių Lietuvos ortodoksų vadovu išrinktas kunigas Panaretas Psaravtis

Daugeliui Mažeikiai geriausiai žinomi kaip naftininkų miestas. Visgi atidžiau apsidairius čia galima atrasti ir didelę krikščioniškų konfesijų įvairovę. Remiantis 2020 m. duomenimis, daugiau nei trisdešimt tūkstančių gyventojų turinčiame mieste telpa ne tik katalikų, bet ir liuteronų, sekmininkų, baptistų bendruomenės. Būtent pastarosios maldos salėje, kur telpa pusšimtis žmonių, Virginijus ir pamokslauja sekmadieniais. Jo teigimu, į bažnyčią ateina iki dvidešimties tikinčiųjų.

„Kaip tokiame miestelyje, tai nėra blogai“, – sako ganytojas ir pabrėžia, kad emigracija ir pandeminis laikotarpis itin smarkiai prisidėjo prie „sodybų tuštėjimo meto“, kalbant rašytojo Jono Avyžiaus žodžiais. Visgi negausioje bendruomenėje, pasak pastoriaus, galima įžvelgti ir privalumų: „Esame kaip šeima, o tai ne visada juntama didesnėse bendruomenėse.“

Jis priduria, kad bažnyčios nariai itin aktyviai prisideda prie maldos namų gerovės. Štai praėjusią žiemą ne vieną Lietuvos bažnyčią varginę šilumos klausimai baptistų bendruomenei didesnių nepatogumų nesukėlė.

„Mes turime kietojo kuro katilą, į kurį įdedame briketų, ir šiluma laikosi pusantros paros“, – pasakoja jau daugiau nei trejus metus Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenėje tarnaujantis pastorius.

Jaunimas į bažnyčią užsuka tik vasarą

Mažas tikinčiųjų skaičius bendruomenėse – daugumos evangelinių bažnyčių Lietuvoje kasdienybė. Visgi Naujojo Testamento vertėjas iš graikų kalbos situacijos nedramatizuoja, jis akcentuoja kokybę.

„Prisiminkime Evangelijos pagal Matą žodžius: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų.“ Žinoma, kad skaičius yra svarbu, tačiau tikiu, kad jis ateis su kokybe“, – optimizmo nepraranda Mažeikių baptistų bendruomenės lyderis. Kalbėdamas apie mažų evangelinių bažnyčių realijas regionuose, dvasininkas džiaugiasi, kad tarp jų išlieka pagarbus ryšys, taip pat teigia retsykiais sulaukiantis tikinčiųjų iš liuteronų ar sekmininkų bendruomenių. Anot pastoriaus, daug didesnė problema yra jaunimo stygius.

„Mes bendruomenėje neturime jaunų žmonių. Jie užsuka pas mus nebent vasarą, kai grįžta iš užsienio, arba kai rengiame bendras stovyklas su netoliese, pasienyje su Latvija, įsikūrusia Ylakių baptistų bažnyčia“,– sako V. Stravinskas.

Kalbėdamas apie pastoriaus misiją regionuose, dvasininkas teigia, kad jam svarbiausiu prioritetu išlieka tikinčiųjų vedimas: „Man svarbiausia rūpintis žmonių dvasiniu būviu, maitinti juos Dievo žodžiu.“ Jis pabrėžia, kad, be sekmadienio pamaldų, paruošia medžiagą trečiadienio Biblijos studijoms, taip pat rengia penktadieninius maldos vakarus.

Liudijimas per kasdienybę

Dar Smetonos laikais Mažeikiuose veikusi baptistų bažnyčia sovietmečiu buvo persekiojama, o savo veiklą atnaujino maždaug prieš tris dešimtmečius, atkeliavus misionieriui iš Vokietijos. Šiandien ji yra viena iš aštuonių Lietuvos evangelikų baptistų sąjungos narių.

Bažnyčia yra dviejų aukštų. Pirmajame – maldos salė, o antrajame – bendruomenės bibliotekėlė bei neformalių susitikimų vieta, čia pat – ir asmeninė pastoriaus erdvė, kurioje, kaip pats sako, gyvena ir dirba.

„Mano durys visada atviros. Aš tik nusileidžiu iš antro aukšto ir jau esu tarnystės vietoje“, – šypsosi Virginijus ir priduria, kad didelį dėmesį skiria ne tik gyvam susitikimui, bet ir dvasiniam ryšiui su bendruomenės nariais virtualiomis priemonėmis.

Susiję:

XFM radijas

65 min

Baptistų teologė L. Toth: „Ir viengungystė, ir santuoka skirta norintiesiems sekti Jėzų“

XFM radijas

4 min

Katalikai, baptistai ir „laisvieji krikščionys“ Mėmelyje

Gintaras Jurgis Sungaila

4 min

Kas bendra visoms krikščionių konfesijoms?

XFM radijas

38 min

Kristaus mokymo programa