Diasporos žiniasklaidos problemos: tarp ribotų finansinių galimybių ir mirštančių skaitytojų

Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Romos. 

Pašnekovai dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino – finansų trūkumas kartais ne svarbiausia problema, nes kur kas blogiau – senstantys ar mirštantys leidinių skaitytojai.

Keičiantis laikams, kinta ir informacijos poreikis

Pasaulio lietuvių apygardoje išrinkta Seimo narė DALIA ASANAVIČIŪTĖ komentuodama situaciją minėjo, kad šiuo metu užsienio lietuvių diasporos padėtis yra ganėtinai sudėtinga. „Turime menką kiekį spaudos. Laikai keičiasi – sovietinės okupacijos metais pagrindinis žiniasklaidos tikslas buvo skelbti apie Lietuvos nepriklausomybę ir užsienyje gyvenantiems lietuviams parodyti, kas vyksta Lietuvoje. Tas tikslas buvo labai aiškus, ir manau, kad tai buvo pati stipriausia motyvacija, nes nebuvo kitų informacijos priemonių, interneto. Dabar turime labai platų žiniasklaidos lauką.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje leistas žurnalas tiesiog nunyko, nes nebuvo nei skaitytojų, nei suinteresuotumo. Man atrodo, kad išlikę žurnalai ir portalai, pavyzdžiui, „Italijos lietuviai“, „Pasaulio lietuvis“, „Draugas“ ar „Pastogė“ – kaip kokie mohikanai. O žmonės, kuriantys ir tempiantys juos savanoriškais pagrindais, turi gana daug vidinės jėgos. Dėl to ir gaila, nes matosi, kad tokios spaudos poreikio nebėra“, – aiškino ji.

Vis dėlto politikė tikino į ateitį žvelgianti optimistiškai. „Turiu labai daug vilties, nes per pastaruosius ketverius metus diasporai buvo skiriamas didelis dėmesys, taip pat ir jos žiniasklaidai. Buvo kalbama ir ieškoma sprendimų, kaip diaspora galėtų gauti tvarų finansavimą.

Finansavimas – ne vienintelė problema. Kitas diasporos žiniasklaidos sunkumas – miršta skaitytojai, kuriems įdomu skaityti tokius leidinius, jie keičiasi, informaciją susirenka kitaip. Neseniai kėlėme klausimą dėl lituanistinio švietimo, jo finansavimo, vienijimo – Lietuvoje mažai kas nežino lituanistinio švietimo. Tad turiu vilties, jog ateinančiais metais sužadinsime ir diasporos žiniasklaidos reklaminę bangą, kad Lietuvoje žmonės pradėtų domėtis ir skaityti apie užsienio lietuvių gyvenimą. Kartu galime tai padaryti ir šiek tiek pakeisti vaizdą“, – tvirtino D. Asanavičiūtė.

Taip pat skaitykite:

Užsienio lietuviai ragina pilietybės išsaugojimą pripažinti šalies saugumo klausimu

Ten, kur tyla virsta šviesa: Kolorado lietuvių Velykos

Dainius Varnas. Ar mums reikia Lietuvos lietuviams?

D. Čyvienė iš Lemonto apie Maldos už lietuvius pasaulyje dieną: būtų nuostabu, kad ji taptų padėkos diena

Australijos lietuviai: geografiškai nutolę, bet artimi širdimi

Milano teatro scenoje – SSRS žemėlapis. Bendruomenei kreipusis į teatrą, kalbama apie italų požiūrį į Baltijos šalis

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke: mums Kalėdos prasidėjo vasarą Šimtmečio dainų švente

Arkivyskupas L. Virbalas SJ: užsienio lietuviai nori ne gauti, bet išsaugoti pilietybę

Finansavimas nėra didžiausia problema

Kad diasporos žiniasklaida išgyvena sudėtingus laikus, patvirtino ir seniausio JAV diasporos laikraščio „Draugas“ vyriausioji redaktorė RAMUNĖ LAPAS. Pasak jos, šiuo metu tai paskutinis Amerikos lietuvių leidinys. „Praėjusią vasarą veiklą nutraukė Kanados lietuvių laikraštis „Tėviškės žiburiai“. Kitas lietuviškas laikraštis JAV buvo „Tautininkų dirva“ – jis irgi nutraukė savo veiklą. Leidinių buvo daug, bet kai po nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos gyventi į JAV atvažiavo trečioji banga, ji sukūrė nemažai laikraščių, tačiau nė vienas iš jų neišsilaikė. „Draugas“ yra seniausias ir vienintelis išlikęs“, – pasakojo ji.

Anot pašnekovės, finansavimas nėra didžiausia problema. „Mes gauname nemažai paramos iš įvairių fondų. Aišku, dalis skaitytojų miršta, todėl pajamos iš prenumeratos sumažėjo. Gauname pajamų ir iš reklamos, bet ta reklama nėra tokia, kokia turėtų būti. Mes neišnaudojame visų galimybių, tuo labiau internetinės reklamos galimybių.

Manau, visas mūsų problemas lemia leidėjų mentalitetas, amžius, nenoras keistis ir nematymas naujų kelių. Net kai atsiranda jaunų žmonių, turinčių idėjų ir pasiūlymų, kaip ką reikėtų daryti šiais laikais, leidėjai tuos pasiūlymus labai sunkiai priima. Problema – nenoras pabandyti. Šiandien redakcijoje turime du naujus žmones – labai tikiuosi, kad jų žinias bus galima pritaikyti virsmui, kurio taip reikia. Dirbame ir tikime ateitimi“, – teigė R. Lapas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė: leidiniai svarbūs ir archyvine prasme

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė DALIA HENKE dienraščiui „Bernardinai.lt“ minėjo, kad diasporos žiniasklaidos leidiniai atlieka ir archyvinę funkciją. „Džiaugiuosi, kad diasporos žiniasklaidos leidiniai turi svarbią reikšmę – jie yra archyviniai. Jeigu viską sukelsime tik į skaitmeną, tai nei bibliotekose, nei kitose vietose žmonės negalės pamatyti ir pavartyti „Pasaulio lietuvio“, „Draugo“, Vokietijos „Informacijų“. Nors tai senoviniai formatai, bet jie dar reikalingi, turi archyvinę, kaupiamąją vertę ir, tikiuosi, galės tarnauti Lietuvos istorikams“, – teigė ji.

„Žinoma, turime atsižvelgti į dabarties realijas, technologijas, žmonių mėgstamas vartoti žiniasklaidos priemones. Labai svarbu, kad šiandien technologijos suteikia galimybę gyvenant Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose kartu būti ir Lietuvoje, skaityti jos žiniasklaidą, aktyviai dalyvauti. Tai rodo, kad pilietiškumas, lietuviškos tapatybės išsaugojimas galimas dėl šių laikų technologijų. Norėčiau, kad mūsų diasporos žiniasklaida tęstų savo veiklą, o Lietuva ją remtų. Taip stiprintume Lietuvą ir pačią diasporą“, – aiškino pašnekovė.

„Finansavimo ir auditorijos problemų buvo ir prieš šimtą metų, tik tada buvo kitokios technologijos, skaitytojai, formatai. Jaunimas dabar sėdi „TikToke“, tad jei norime jį pasiekti, turime rūpintis jauniems žmonėms aktualiais formatais. Ir technologijos, ir žmonės diktuoja toną.

Be galo džiaugiuosi, kad technologijos leidžia būti su Lietuva, nesvarbu, kokiame kontinente gyvename“, – pasidžiaugė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Valstybė bando tiesti pagalbos ranką

Medijų rėmimo fondo direktorius RUSLANAS IRŽIKEVIČIUS pastebėjo – nors diasporos žiniasklaida susiduria su iššūkiais, tačiau valstybė bando jai tiesti pagalbos ranką.

„Lietuvos diasporos žiniasklaida gyvena laukimo nuotaikomis: bandoma suprasti, kaip išgyventi, pasiekti savo tikslus, bandoma atrasti, ar būtų įmanoma tai padaryti gavus pagalbą iš šalies. Mes visi suprantame, kad dabar ji nelabai gali išgyventi be paramos iš išorės.

Žiūrint iš istorinės perspektyvos, didžioji dalis diasporos žiniasklaidos gyveno gaudama paramą iš lietuvių, palikusių Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo. Šie žmonės suvokė, kad reikia ne tik prenumeruoti spaudą, bet ir jai aukoti savo sunkiai uždirbtas lėšas, nes būtina išlaikyti lietuvybę svetur“, – aiškino jis.

Pasak pašnekovo, dabar ši karta nunyko, o naujoji nemato prasmės aukoti. „Vis sunkiau žmonėms atrasti savyje jėgų aukoti žiniasklaidos priemonei. Manoma, kad išlaikyti diasporos žiniasklaidą turėtų Lietuvos valstybė ar dar kažkokie didesni fondai.

Gera naujiena ta, kad Medijų rėmimo fondas, kuris pradėjo veiklą prieš metus, turi atskirą programą diasporos žiniasklaidai, todėl žinodami tai stengiamės finansuoti kokybiškus, taisykles atitinkančius projektus. Labai tikimės, kad diasporos žiniasklaida sugebės atsistoti ant kojų, išlikti ir vykdyti savo misiją – šviesti, kviesti išlaikyti lietuvybę“, – teigė fondo direktorius.

R. Iržikevičius viliasi, kad Medijų rėmimo fondas prie to prisidės ir diasporos žiniasklaida tai pajus. „Taip pat tikimės, kad ateis tokia diena, kai galėsime atrasti ir kitų finansavimo būdų, ne tik turinio projektams, kai pagalba bus teikiama ne vien finansais, bet ir kitomis priemonėmis, atrandant būdų, kaip prisitaikyti prie labai greitai besikeičiančios situacijos. Apie tai galvodami turime suprasti, kad diasporos žiniasklaida žaidžia kitoje lygoje, pagal kitas taisykles nei Lietuvos žiniasklaida“, – sakė Medijų rėmimo fondo direktorius.

Projektas „Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 32 tūkst. eurų.

Susiję:

Austėja Zovytė

7 min

Išeivija, kalbėjusi už tėvynę, žinių ištroškusi auditorija ir Lietuvos įvaizdžio kūrimas: surengtas žurnalistų diasporos forumas Italijoje

Vytautas Markevičius

8 min

N. Budrytė: lietuvių diasporos žurnalistams reikėtų susijungti į asociaciją

Vakaris Vingilis

6 min

Lituanistinį ugdymą diasporoje puoselėjanti D. Simonaitienė: „Lituanistinės mokyklos šiuo metu išgyvena aukso amžių“

Bernardinai.lt

2 min

Spalis – lietuvių diasporos mėnuo: nuo diasporinio akronimo iki iššūkių lietuvių diasporos tyrimuose