Dvi Lietuvos? Ekspertai išskyrė, kuo gyvena tautinės bendrijos, rinkimuose daugiausia rėmusios prorusišką kandidatą

Po pirmojo rinkimų turo viešoji erdvė ir žiniasklaida buvo nustebusi, kodėl ir kaip dėl savo pasisakymų ekspertų prorusišku vadinamas save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus surinko daugiau kaip 104 tūkstančius rinkėjų balsų ir liko penktas. Atsigręžta į tautines bendrijas, kurios daugiausia ir rėmė šį kandidatą. Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti ekspertai sutaria – tautinėms bendrijoms išties trūksta valdžios dėmesio.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, E. Vaitkus Lietuvos prezidento rinkimuose surinko 7,33 proc. rinkėjų balsų. Kandidatas užtikrintai laimėjo Šalčininkų rajono ir Visagino savivaldybėse.

Skiriama per mažai dėmesio tautinėms bendrijoms

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas BERNARAS IVANOVAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad Lietuva neturi aiškios strategijos, kaip integruoti tautines bendrijas, todėl dabar joms skiriama per mažai dėmesio.

„Mokslininkai aiškindamiesi tautinių mažumų problemas fokusuojasi į nacionalinės integracijos strategiją. Jos esmė – politika, užtikrinanti tautinių mažumų lojalumą valstybei. Nacionalinė integracija yra daugiasluoksnis politikos konceptas, apimantis daugelį sferų, pradedant politika, socialiniais reikalais, ekonomika, kultūra, švietimu. Mokslininkai priėjo labai paprastą išvadą – esminis tautinių mažumų integracijos vaidmuo tenka valstybei ir politikams bei tiems, kurie formuoja nacionalinės integracijos strategiją“, – aiškino B. Ivanovas.

Pasak politologo, labai svarbu, kad ta strategija būtų diversifikuota, lanksti. „Priminsiu, kad 1994-aisiais valstybė sprendė klausimą, ką daryti su tautinėmis mažumomis – ar dirbti su konkrečiais regionais, ar formuoti hipercentralizuotą unitarinės Lietuvos valstybės modelį. Deja, buvo prieita prie išvados, kad reikia hipercentralizacijos, kai valstybės centras sukoncentruoja savo rankose politinę ir visą kitą galią, kai centras turi visas galimybes savivaldybėms diktuoti. Tačiau tai neduoda rezultatų, neskatina nacionalinės integracijos, mažumų lojalumo. O lojalumas visų pirma yra susijęs su mažumų suvokimu, kad jos yra reikalingos, kad joms yra naudos iš valstybės“, – tikino jis.

Lojaliųjų valstybei nėra daug?

B. Ivanovas priminė, kad tarpukariu Lietuva buvo daugiatautė valstybė. „Tuometinės Konstitucijos kūrėjai juodu ant balto užrašė „Lietuvos tauta“. Steponas Kairys pabrėžė, kad jie formuoja daugiatautę, įvairiabriaunę šalį, kurioje visiems turi būti vietos ir kiekvienas turi nešti naudą, o ne užsisklęsti“, – sakė politologas.

Iškilus geopolitiniams iššūkiams, iškilus realiai grėsmei nacionaliniam saugumui, paaiškėjo, kad lojaliai mąstančiųjų ir norinčiųjų būti kartu su visais kai kuriuose regionuose yra nedaug.

„Pas mus dėl hipercentralizacijos atsirado galios kunigaikštystės, kai vietiniai politikai, veikėjai, verslininkai tiesiog labai lengvai uzurpavo politinę galią ir vykdydami savo politinę agitaciją laimėdavo rinkimus konfrontuodami. Tos politinės jėgos tautinėms mažumoms sakydavo: mes konfrontuojam su centru, jie jus engia, jie mus skriaudžia, neduoda to, neduoda šito. Tai labai meistriškai darė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), o to rezultatas – iškilus geopolitiniams iššūkiams, realiai grėsmei nacionaliniam saugumui, paaiškėjo, kad lojaliai mąstančiųjų ir norinčiųjų būti kartu su visais kai kuriuose regionuose yra nedaug“, – aiškino B. Ivanovas.

Taip pat skaitykite:

G. Nausėda: apie galimą CŽA vadovo vizitą Maskvoje mes žinojome

Vyriausybė patvirtino darbų programą Seimo rudens sesijai: didžiausias dėmesys – šalies saugumui

Šaulių sąjungos vado pavaduotoju paskirtas M. Matukonis

M. Katelynas apie pataisas dėl pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo: nebus toks liberalizavimas, kaip JAV

Vyriausybė dėl audros paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu

J. Taminskas: ekstremalioji situacija susisiekimo sektoriui nereikalinga, dėl žemės ūkio – įvertinsime

Socdemai nepasirodė Seimo komisijos posėdyje dėl LSDP narių įdarbinimo Raudondvario dvare

Vėžiu sergančioms moterims kompensuojami du nauji vaistai nuo vėžio

Anot politologo, pati problema buvo suvokta mūsų kaimyninėse šalyse dar tarpukariu. „Suomijoje ir Švedijoje taip pat buvo tokia problema, ir šios šalys ją ėmė spręsti ne per etnokultūrinę, politinę, bet per socialinę prizmę, ėmė konstruoti gerovės valstybę. Jos pasirašė socialinį paktą, užtikrino socialinę integraciją, pajamų lygį, socialines garantijas, mažino skurdą, kad žmonės jaustųsi oriai, nors ir ne visiems pavyksta sėkmingai integruotis į darbo rinką, kad nesijaustų atstumti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė B. Ivanovas.

B. Ivanovas tikino, kad valstybėje visada yra dešimtadalis tų, kurie sunkiai randa savo vietą. „Jeigu tokiais asmenimis nebūna pasirūpinama, jie pradeda aplink save generuoti negatyvų socialinį lauką, įtraukdami į jį vis daugiau žmonių. Lietuvoje tą labai gerai matome – kai kas tai vadina antrosios Lietuvos fenomenu. Ir tai yra reali grėsmė nacionaliniam saugumui, nes nei per kultūrą, nei per politiką, ekonomiką, švietimą nebuvo padaryta, kad Rytų Lietuva bei regionai, atitolę nuo Vilniaus ar Kauno, jaustųsi gerai. Žmonės regionuose jaučiasi atstumti ne tik dėl dėmesio stygiaus, bet ir dėl susisiekimo, ten keliai prastesni. Lenkai, spręsdami šią problemą, labai daug investavo į savo regionus“, – pabrėžė politologas.

„Deja, liūdna, bet tenka konstatuoti, kad per 30 metų nepasiekta jokios apčiuopiamos nacionalinės integracijos, o kai iškyla siaubingi geopolitiniai iššūkiai, mes laikomės silpnai“, – sakė jis.

„Sociologines apklausas reikia išmesti į šiukšlių kibirą“

Nors apklausos, vykdytos prieš rinkimus, didelės sėkmės E. Vaitkui nerodė, tačiau rinkimų rezultatai atskleidė visai ką kita. Pasak politologo, sociologinėmis apklausomis pasitikėti neverta.

„Mūsų sociologines apklausas reikia išmesti į šiukšlių kibirą. Jos jau seniai nustojo būti apklausomis, tai tėra viešieji ryšiai – pasitikėti socialinių tyrimų rezultatais reiškia negerbti savęs. Yra daugiau ar mažiau patikimų apklausas rengiančių įmonių, bet nė viena neprognozavo tokios sėkmės Vaitkui. Galbūt žmonės nenorėjo pasisakyti, bet čia ne priežastis, čia simptomas. Vaitkus, galima sakyti, yra spuogas ant organizmo, bet jeigu tave išberia spuogai, vadinasi, kažkas negerai viduje, todėl reikia gydytis. Paviršiaus pleistru neužklijuosi, o ir klijuoti mūsų Vyriausybės vadovė nepanoro, ji pasakė, kad visur Lietuvoje panašiai Vaitkų myli, todėl nėra ko skirti dėmesio Rytų Lietuvai“, – aiškino B. Ivanovas.

Mūsų valdžia rakštį daugelį metų bandė grūsti gilyn, tikėdamasi, kad ji nesupūliuos, tačiau supūliavo.

Jis priminė, kad 2014-aisiais prorusiškų veikėjų Lietuvoje beveik nebuvo, tačiau dabar situacija keičiasi. „Lietuvoje kuriasi net ir neokomunistų partija. Nepamirškime, kad mūsų priešai nesnaudžia ir visokioms jėgoms gali užtikrinti finansavimą. Kadangi destruktyvią veiklą Putinas vykdo visoje Europoje, pinigų turi apsčiai, remia radikalus, nes jam svarbu, kad būtų nesantaika, priešiškumas, agresyvumas. Mūsų valdžia rakštį daugelį metų bandė grūsti gilyn, tikėdamasi, kad ji nesupūliuos, tačiau supūliavo“, – apibendrino jis.

Dėl E. Vaitkaus sėkmės nustebo tie, kurie manė, kad gyvename Vakaruose ir tautinių bendrijų problemos – išspręstos

Kovo 11-osios Akto signataras, teisininkas ČESLAVAS OKINČICAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad dėl E. Vaitkaus sėkmės po pirmojo rinkimų turo nustebo tik tie, kurie gyvena įsikibę idėjos, kad Lietuva jau Europos Sąjungoje, NATO ir šalies tautinių bendrijų problemos tariamai išspręstos.

„Toks rezultatas nustebino tuos, kurie galvojo, kad mes jau Europos Sąjungoje, NATO – tai maždaug niekam nereikia nieko aiškinti, visi gyvenam Vakaruose. Tačiau paprasti žmonės mato, kad gyvenimas sudėtingėja, ir staiga iškilo, išpopuliarėjo lyderis, siūlantis visai kitus sprendimo būdus“, – sakė signataras.

„Nesvarbu, kad jo pasisakymai nelogiški, jo keliamų tikslų neįmanoma įvykdyti, bet žmonėms patinka nauji šūkiai, naujos idėjos, ir jie nepaiso to, kad šios idėjos kenkia valstybei. Jie žiūri iš savo kiemo. Ir tai juos paskatino balsuoti už Eduardą Vaitkų. Tokį kandidatą sukūrė pati visuomenė, nes politikai yra atitolę nuo žmonių. Rinkimų kampanija buvo labai pasyvi, nematėme per daug kandidatų susitikimų su rinkėjais. O politikai privalo atsigręžti į žmones, paaiškinti, kas vyksta valstybėje ir kur eina Lietuva“, – aiškino jis.

Pašnekovo teigimu, antrajame rinkimų ture, jeigu nagrinėtume Šalčininkų, Vilniaus rajonus, tautinės bendrijos čia palaikė ir balsavo už Gitaną Nausėdą. Prezidentas tinkamai vykdė savo darbą užsienio politikoje, remiant Ukrainą jis buvo ir yra lyderis, tačiau tautinių mažumų klausimai, pasak Č. Okinčico, jį mažai domina. „Neseniai buvo mitingas, kurį organizavo Waldemaras Tomaszewskis, dėl rusų mokyklų ateities, tačiau problemų kelia ir lenkiškos mokyklos. Kiekviena bendruomenė nori turėti savo teisinį statusą, ir manau, kad reikėtų į tai atsižvelgti“, – pabrėžė teisininkas.

Neturime Lietuvai lojalios rusiškos politinės jėgos?

Pasak Č. Okinčico, šalyje vykdoma politika neatitinka tautinių bendrijų lūkesčių. „Subtilus klausimas yra rusiškos mokyklos. Turime agresorių Putiną, tačiau Lietuvoje neturime mums lojalios politinės jėgos, kuri nagrinėtų rusų tautinės mažumos klausimus, problemas. Kita vertus, mes, kaip NATO ir ES valstybė, priėmusi sprendimą, kad visi gyventojai, gyvenę Lietuvoje po Kovo 11-osios tapo Lietuvos piliečiais, privalome jais rūpintis. Turime rodyti visam pasauliui, kad Lietuvoje gyvenantys rusai turi sąlygas plėtoti savo tautinį identitetą, kad jie turi savo mokyklas, galimybę steigti kultūrines organizacijas. Tikslas – kad jie būtų matomi ir aktyvūs“, – svarstė pašnekovas.

Mes, kaip NATO ir ES valstybė, priėmusi sprendimą, kad visi gyventojai, gyvenę Lietuvoje po Kovo 11-osios tapo Lietuvos piliečiais, privalome jais rūpintis.

Norint ieškoti kaltųjų, reikia pasižiūrėti ir save, įsitikinęs teisininkas. „Jeigu kalbėsime apie lenkus, tai jų lyderis Waldemaras Tomaszewskis, kuriam nesvetima autoritarinė politika, yra užgrobęs visus postus lenkiškose organizacijose. Jam ilgą laiką autoritetai buvo Putinas ir Lukašenka, nematėme jo pareiškimų prieš karą. Tačiau jis, kaip Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų lyderis, privalėjo tautinėms mažumoms išaiškinti, kas yra rusų agresija, agresorius, nusikaltėlis, kad žmonės nusigręžtų nuo Rusijos. Tačiau Tomaszewskis darė atvirkščiai: kai Lietuva nutarė uždrausti rusišką televiziją, jis protestavo ir aiškino, kad kiekvienas turi teisę pasirinkti. Kaip galima pasirinkti agresoriaus propagandinę televiziją?“ – klausė teisininkas.

Č. Okinčicas pastebėjo, kad, pasižiūrėjus į atskirus miestus, juose po 3–4 procentus balsų surinko E. Vaitkus: „Negalima sakyti, kad už jį balsavo tik tautinės mažumos. Per visą šalį už Vaitkų balsavo daugiau rinkėjų nei Vilniaus rajone ar Visagine balsavusių tautinių mažumų atstovų.“

Žmonės visų pirma laukia iš savo išrinktų politikų bendravimo, tinkamo lyderio, kuris paaiškintų, kodėl šiandien reikia susiveržti diržus, kodėl turime vėl būti vieningi, kokie buvome per Kovo 11-ąją.

„Manau, žmonės visų pirma laukia iš savo išrinktų politikų bendravimo, tinkamo lyderio, kuris paaiškintų, kodėl šiandien reikia susiveržti diržus, kodėl turime vėl būti vieningi, kokie buvome per Kovo 11-ąją. Jeigu mes atitolsime nuo žmonių, natūralu, kd jie ieškos geresnio gyvenimo, bus klaidinami: jeigu esą būsi už Putiną, tai nebus karo, ir viskas bus gerai. Manau, rusai niekada nesugebės patys apsispręsti, nuversti valdžią ir sukurti demokratinę valstybę. Deja, Rusiją mes jau praradome“, – apibendrino Č. Okinčicas.

Susiję:

Vakaris Vingilis

Tomas Kemzūra

Austėja Zovytė

9 min

Politologai apie rinkimus: rezultatai nestebina, kartojasi prieš penkerius metus matytas scenarijus (Papildyta)

Mahiras Gamzajevas

8 min

Lietuvos tautinės bendrijos pilietinės visuomenės kūrimo procese

Bernardinai.lt

3 min

J. Ohmanas: tautinės mažumos pasižymi tuo, ko trūksta lietuviams

Bernardinai.lt

2 min

A. Butkevičius: Tautinių mažumų įstatymo reikalauja ne visos tautinės mažumos