Ekonomistas I. Lipšicas: Rusijos piliečių pasisakymuose girdėti retorika apie šalies subyrėjimą

Rusijos ekonomika išgyvena sunkiausią laikotarpį nuo 2022-ųjų, kai šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šalį agresorę slegia milžiniškos karo išlaidos, Vakarų sankcijos ir didėjantis Ukrainos pajėgumas smogti Maskvos naftos ir dujų pramonei.

Vien per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius Rusijos biudžeto deficitas pasiekė 6,5 trilijono rublių – tai gerokai viršija vyriausybės nustatytą metinį 3,79 trilijono rublių biudžeto deficito rodiklį.

2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos iš naftos ir dujų siekė tik 64 procentus pajamų, gautų tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais. Ukrainos dronai sprogdina Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, o griežtesnės Vakarų sankcijos, sumažinus Europos Sąjungos naftos kainų ribą ir taikant priemones, nukreiptas prieš Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno rėmėjus, pradėjo duoti rezultatų. Ukrainos dronai smogė dešimtims sandėlių, priklausančių „Wildberries“ – didžiausiam Rusijos elektroninės prekybos mažmenininkui, ir sunaikino atsargų už milijardus dolerių. Šie smūgiai sukėlė abejonių dėl finansinio įmonės stabilumo ir smarkiai pakenkė tūkstančiams nepriklausomų pardavėjų, kurių verslas susijęs su šia platforma.

Lietuvoje gyvenantis garsus Rusijos ekonomistas, vienas iš prestižinės Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos įkūrėjų prof. IGORIS LIPŠICAS interviu internetiniam dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia, kad 2026–2027-ųjų sankirta taps labai tamsia zona, kuri lems ypač nemalonią Rusijos ekonomikai situaciją.

„Netgi trumpiausia Rusijos perspektyva paskendusi rūke. Jau šiais metais federaliniam biudžetui ne juokais gresia finansinė katastrofa. Šiais metais jam buvo leista turėti 3,8 trilijono rublių deficitą. Vadovaujantis liepos mėnesio, kitaip sakant, septynių mėnesių, duomenimis, deficitas siekė jau 6,5 trilijono rublių. Vadovaujantis dar nebaigtine informacija, rugpjūčiui pasibaigus deficitas sieks 7,5 trilijono rublių. Deficito nepavyksta sumažinti, jis tik auga“, – atkreipia dėmesį profesorius.

Su prof. I. Lipšicu kalbamės apie Rusijos ekonomikos perspektyvą, tragišką žemės ūkio produkcijos eksporto padėtį ir Rusijos gyventojų nuotaikas.

2025 metais Rusijos ekonomikos augimas smarkiai sulėtėjo –  ji augo vos vieną procentą, o 2023–2024 metais bendrasis vidaus produktas viršijo 4 procentus. Tokį nedidelį augimą lėmė Vakarų sankcijos, karo pramonės išsekimas ir didelė infliacija. Atrodytų, Rusijos ekonomikos laukia krachas, tačiau ji laikosi, nors daug kas prognozavo jos griūtį. Gerbiamas profesoriau, kaip tą paaiškintumėte? 

Taip pat skaitykite:

D. Tuskas: privalome padėti Ukrainai išlikti

K. Nawrockis: vokiečiai lenkus niekino dar iki pasirodant Hitleriui

Geomokslininkas A. Spiridonovas apie potvynius Nepale: ledynas jau savaitę iki griūties rodė deformacijos požymius

Kirgizijoje vykstančiame ŠBO viršūnių susitikime M. Pezeshkianas susitiko su V. Putinu

M. Pezeshkianas: jei JAV grįžtų prie birželio susitarimo, Teheranas iškart atsakytų tuo pačiu

Buvęs premjeras K. Starmeris paskelbė atsisakantis JK parlamento nario mandato

Nepale aukų skaičius išaugo iki 987, bendras žuvusiųjų skaičius viršijo 1000

Estijos sieną kirto dronas

Kas yra ekonomikos krachas, arba griūtis? Šie apibrėžimai yra nekonkretūs, tad kalbėdami negalime tokių terminų vartoti. Kalbėti galime tik apie augančią ekonomiką, atsispindinčią gyventojų gerovėje, arba apie silpstančią ekonomiką ir žmonių gyvenimo kokybės smukimą.

Terminas „ekonomikos griūtis“ yra neteisingas, nes ekonomika egzistuoja visuomet – net sunkiausio karo metu egzistuoja juodoji rinka, natūriniai mainai, kokia nors gyvenimą palaikanti sistema, kortelės. Ekonomika niekada nežlunga, ji parodo, kaip žmonės gyvena ir kokias galimybes sau gali leisti valstybė.

Karo pradžioje Rusijos ekonomikos rodikliai pakilo, nes pinigų srautai liovėsi plaukti iš šalies į rezervines užsienio sąskaitas. Pinigai buvo skiriami karinei ekonomikai ir tai sukėlė didžiulį ekonomikos poslinkį. Šis poslinkis sustiprino karinį ir pramoninį kompleksą, tačiau civilinė ekonomika susilpnėjo. Ji ir toliau silpsta, o ši ekonomika aprūpina ne karius fronte, bet šalies gyventojus.

Civilinė ekonomika traukiasi jau antrus metus, jos laukia keturių procentų smukimas. Rusijos ekonomika paremta tik karine ekonomika, ir tai yra bėda, nes norint, kad parduotuvės neištuštėtų, būtina importuoti prekes iš užsienio, o tam reikia turėti daugiau valiutos atsargų. Tai sukelia sunkumų, nes, norint gauti daugiau valiutos, reikia kuo daugiau prekių parduoti į užsienį. Europai nutraukus naftos ir dujų prekybą su Rusija, ši prarado stabilų valiutos šaltinį. Nėra garantijų, kad Kinija ir Indija liks Rusijos energetinių resursų pirkėjos.

Šiais metais Kinija beveik ketvirčiu sumažino naftos pirkimą, nes joje auga elektrinio transporto, kuriam nereikia naudoti automobilių degalų, srautas. Kinija kuria atsinaujinančią energetiką. Atkreipkite dėmesį, kad neseniai Kinija savo piliečiams panaikino dotacijas, subsidijas ir lengvatas atsinaujinančiai energetikai. Anksčiau vyriausybė ją stimuliavo, bet dabar, jai atpigus, lengvatos buvo panaikintos.

Taigi, Kinija mažina naftos pirkimą, o Indija dėl šios naftos pirkimo patiria didelį spaudimą. Indija jau pradeda pirkti Venesuelos naftą, kontroliuojamą JAV,  – tai rodo, kad ir Indija gali nebepirkti rusiškos naftos. Daugiau tokių stambių pirkėjų Rusija neturi. Valiutos kiekiai, gaunami parduodant naftą ir dujas, krenta, o daugiau Rusija neturi ko pasiūlyti.

Kokia yra žemės ūkio produkcijos eksporto situacija? 

Mūsų akyse vyksta didžiulė drama. Sustabdžiusi grūdų transportavimą (Ukrainos dronų atakos ir kariniai smūgiai Juodojoje ir Azovo jūrose paralyžiavo pagrindinius šalies uostus ir logistikos maršrutus – aut. pastaba) Rusija pradeda springti kviečiais, miežiais ir saulėgrąžomis, nes jų neturi kur dėti. Iš vienos pusės, tai mažina pajamas iš žemės ūkio eksporto, iš kitos pusės, Rusijos ūkininkai patiria katastrofą, nes krenta kainos šalies viduje. Jau šiandien kviečių pardavimo kainos yra mažesnės už savikainą.

Niekas nenori kišti pinigų į Rusijos ekonomiką, to nenori netgi jos piliečiai. Visi, kas gali, pinigus gabena iš šalies, vyksta didžiulis kapitalo atitraukimas.

Rusija pakliuvo į bėdą, sugriovusi savo egzistavimo pagrindą – naftos ir dujų pardavimą, nes daugiau pasauliui ji neturi ko pasiūlyti. Civilinė ekonomika krenta, tai parodo paprasti skaičiai. Netgi vadovaujantis oficialia statistika, Rusija šiais metais patiria investicijų krizę: šiemet investicijos sumažėjo 14 procentų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. O ir praėjusiais metais investicijų nebuvo itin daug. Niekas nenori kišti pinigų į Rusijos ekonomiką, to nenori netgi jos piliečiai. Visi, kas gali, pinigus gabena iš šalies, vyksta didžiulis kapitalo atitraukimas. Turtingi Rusijos piliečiai, įmonių savininkai, supranta, kad ekonomika griūva, tad jie pinigus veža iš šalies, ir tai dar labiau gilina Rusijos ekonomikos krizę. Štai kokia yra Rusijos ekonomika einant penktiems karo metams. 

Kaip laikosi Nacionalinės gerovės fondas? Ar jis padeda stabilizuoti finansinę būklę? 

Šis fondas buvo naudingas pirmaisiais karo metais. Iš jo aktyviai buvo imami pinigai, tačiau šiuo metu jame liko visai nedaug likvidžių lėšų. Pastaraisiais duomenimis, jame liko 3,6 trilijono rublių, o federalinio Rusijos biudžeto deficitas siekia apie septynis trilijonus rublių.

Rusija aktyviai parduoda aukso atsargas. Dar buvo kažkokie iždo sąskaitų likučiai, bet ten irgi greičiausiai nieko nebeliko, nes šią informaciją įslaptino. Atrodytų, ši informacija, iki šiol buvusi atvira, nėra labai svarbi strategine prasme, tačiau ją įslaptino dėl labai mažų skaičių.

Rusijos valstybinio banko „Vnešekonombank“ vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas buvo atleistas, kai gegužės mėnesį pareiškė, kad Rusija negalės atlaikyti ilgai trunkančio karo su Ukraina ir šalį ištiks socialinė krizė. Kaip vertinate tokį pareiškimą? 

Sutinku su tokiu pareiškimu –  ir aš tą sakiau daug anksčiau, prieš dvejus metus. Tuomet Rusijoje tokios mintys buvo vertinamos skeptiškai. Kalbėjo, kad Lipšicas pranašauja bėdą, o mes, va, jokios bėdos nematome, normaliai gyvename. Iki šiol dėl to vyksta ginčai, ir turbūt šį savaitgalį (interviu buvo imtas rugpjūčio 29-ąją – aut. pastaba) bus parodytas mano didelis interviu kanale RTV. Ten irgi manęs klausinėjo, kodėl mano prognozės neišsipildo. Išsipildo, ir dar kaip!

Rusijos ekonomika nusilpo, ir Klepačas tą pasakė. Jis yra kvalifikuotas makroekonomistas, vienas geriausių Rusijoje. Jis yra aukšto rango valstybės tarnautojas, jį galima sulyginti su pirmos klasės valstybės patarėjo rangu, o kariniais terminais jis būtų generolas. Klepačas sako, kad Rusijos ekonomika nebeatlaiko, jai gresia krizė ir šalies iširimas.

Regionų žmonės nori gyventi žmoniškai, tačiau žmoniškai gyventi negali, nes viskas, ką jie uždirba, atitenka Maskvai. Tai vadinama biudžetiniu federalizmu.

Atkreipkite dėmesį, kad daugelyje Rusijos piliečių pasisakymų girdėti retorika apie šalies subyrėjimą. Kai prieš trejus metus pradėjau kalbėti, kad tokia grėsmė egzistuoja, į mane visi žiūrėjo labai skeptiškai. O dabar netgi Andrejus Melničenka, vienas Rusijos oligarchų, kaip vieną iš scenarijų įvardijo Rusijos subyrėjimą. Klepačas kalbėjo apie 1917 ir 1991 metus – ta subyrėjimo tema yra labai akivaizdi. Ekonomika turi būti paremta žmonių interesais, nes tų interesų vaidmuo ekonomikoje yra lemiamas. Regionų žmonės nori gyventi žmoniškai, tačiau žmoniškai gyventi negali, nes viskas, ką jie uždirba, atitenka Maskvai. Tai vadinama biudžetiniu federalizmu.

Taigi, pinigus pasiima, o grąžina mažai. Regionuose jaučiama didelė finansinė skylė, ir jei ji augs, regionai nebeturės stimulo likti Rusijoje. Toks Rusijos subyrėjimas taptų didžiule katastrofa. Rusijos gyventojai tai jaučia. Klepačas kalbėjo, kad reikia kuo greičiau kažką keisti, kitu atveju karas bus pralaimėtas ir šalis subyrės. Šis pareiškimas taip skyrėsi nuo Vladimiro Putino ir šalies vadovybės kalbų, kad Klepačą, ilgametį Putino patarėją, atleido per vieną dieną, kaip sakoma, be jokios išeitinės pašalpos.

Tai atspindi Rusijos elito paniką, kai penktaisiais karo metais niekaip nesugebama pasiekti pergalės, o ekonomika griūva.

Kokią Rusijos raidos perspektyvą matote artimiausiais metais? Kiek laiko ji pajėgs tęsti karą prieš Ukrainą? 

Netgi trumpiausia Rusijos perspektyva yra paskendusi rūke. Jau šiais metais federaliniam biudžetui ne juokais gresia finansinė katastrofa. Šiais metais jam buvo leista turėti 3,8 trilijono rublių deficitą. Vadovaujantis liepos mėnesio, kitaip sakant, septynių mėnesių, duomenimis, deficitas siekė jau 6,5 trilijono rublių. Remiantis dar nebaigtine informacija, rugpjūčiui pasibaigus deficitas sieks 7,5 trilijono rublių. Deficito nepavyksta sumažinti, jis tik auga. Padengti jo neįmanoma, nes naftos kainų augimas sustojo, naftos „Brent“ kaina šiuo metu siekia 83 dolerius už barelį (rugpjūčio 29-osios duomenimis – aut. pastaba), tad didelių pajamų iš naftos Rusija tikėtis negali. Skolintis šalies viduje labai sudėtinga, nes šalies bankai reikalauja labai aukšto pajamingumo, o tai biudžetui tampa sunkia našta.

Žmonės nerimauja, kad šalis byra, ir manoma, kad atsiimtų pinigų suma gruodį sieks jau keturis trilijonus rublių.

Pabandysiu paaiškinti. Rusija šiandien vien valstybinei skolai tvarkyti išleidžia iki devynių procentų visų biudžeto išlaidų. Tai daugiau nei trys trilijonai rublių. Ir tai yra daugiau, nei Rusija per metus išleidžia švietimui ir sveikatos apsaugai. O skolindamasi daugiau nei už dešimt procentų palūkanų, Rusija priartėtų prie palūkanų normos, pagal kurią skolinasi JAV. Amerikiečiai valstybinei skolai tvarkyti išleidžia 15 procentų. Šios finansinės naštos dydžiu Rusija artėja prie JAV, aplenkusi jau net Prancūziją. Prancūzija laikoma labai prasiskolinusia šalimi, jos valstybinė skola netrukus sieks 100 milijardų eurų, tačiau jos biudžeto išlaidos skolai tvarkyti siekia 8,5 procento.

Taigi, pigiai skolintis iš bankų nepavyksta, bankai atsisako skolinti. Neseniai „Sberbank“ finansinės tarnybos vadovas pareiškė, kad jie nėra pasirengę pirkti Finansų ministerijos obligacijų už siūlomą kainą, nes nėra pinigų, o Rusijos piliečiai aktyviai išsiima pinigus iš bankų. Šiais metais iš bankų sąskaitų buvo išimta 2,5 trilijono rublių. Žmonės nerimauja, kad šalis byra, ir manoma, kad atsiimtų pinigų suma gruodį sieks jau keturis trilijonus rublių.

Skolintis sunku, deficitas auga, ir jau girdėjome apie priimtą sprendimą 35 procentais mažinti valstybės nekarinių išlaidų straipsnius; planuojama atleisti 15 procentų valstybės pareigūnų, nes stinga pinigų jų atlyginimams. Kitais metais padėtis taps dar keblesnė, nes niekas neturi supratimo, kaip Rusija suves finansinius galus. Galbūt vėl bus bandoma kelti mokesčius, bet jie buvo keliami jau trejus metus. Šiais metais mokesčiai buvo pakelti nuo 20 iki 25 procentų, o pridėtinės vertės mokestis kilo nuo 20 iki 22 procentų. Panaikintos lengvatos smulkiajam ir vidutiniam verslui gresia to verslo išlikimui. Aišku, galima kelti mokesčius, bet klausimas, ar jų bus surinkta tiek, kiek planuojama. Pasipils įmonių uždarymas, bankrotai, žmonių atleidimai iš darbo.

Atrodo, kad 2026–2027-ųjų sankirta taps labai tamsia zona, kuri lems ypač nemalonią Rusijos ekonomikai situaciją.

Suprantama, Rusijos ekonomikai nepadeda ir nuolatiniai bepiločių Ukrainos orlaivių smūgiai naftos perdirbimo įmonėms ir interneto parduotuvėms „Wildberries“ bei „Ozon“. 

Be abejo, jie kenkia.

Gerbiamas profesoriau, pakalbėkime apie Jus ir Lietuvą. Jau kelerius metus su sutuoktine gyvenate Lietuvoje. Kodėl pasirinkote mūsų šalį? 

Lietuvoje, nors ir ne nuolat, gyvenu nuo 2001-ųjų. Iki XIX amžiaus pabaigos mano šeima gyveno Lietuvoje. Aišku, sprendimą čia apsigyventi lėmė ir sentimentalūs motyvai, tačiau kai mes 2001-aisiais atvykome, jūsų šalis buvo gana skurdi, dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą. Tačiau jau tuomet buvo jaučiama, kad žmonės yra nesutrikę, pasirengę nuveikti ką nors gero savo valstybei, ir gyvenimas čia gerės. Nutarėme senatvę praleisti Lietuvoje, ir pasirodė, kad tai buvo geras sprendimas. Mūsų akyse Lietuva pakilo, tapo turtingesnė, klesti, ir tai mane labai džiugina.