Išankstiniai referendumo rezultatai: 50,9 proc. islandų nenori atnaujinti derybų dėl narystės ES

Po Islandijoje surengto referendumo dėl derybų su Europos Sąjunga (ES) dėl narystės atnaujinimo skelbiami pirminiai duomenys rodo, kad islandai linkę derybų neatnaujinti, rašo BBC.

Apie 270 tūkst. balsavimo teisę turinčių rinkėjų prašyta atsakyti „Taip“ arba „Ne“ į klausimą: „Ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo derybas su Europos Sąjunga?“.

Kaip pranešė Islandijos visuomeninio transliuotojas RUV, remiantis pirminiais duomenimis, t. y. suskaičiavus 164 280 balsus, 50,9 proc. islandų atmetė vyriausybės pasiūlymą pratęsti derybas dėl ES narystės, 49,1 proc. jam pritarė.

Islandijos premjerės Kristrun Frostadottir vadovaujama centro kairės vyriausybė buvo pažadėjusi surengti referendumą iki 2027 m., tačiau jį paankstino dėl įtampos tarptautinėje politikoje, susijusios ir su  JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimais Grenlandijai.

Visgi beveik 400 tūkst. gyventojų turinčioje valstybėje saloje diskusijos prieš referendumą labiau sukosi apie žuvininkystės pramonę, o ne apie saugumo klausimus.

Islandija jau yra ES bendrosios rinkos ir Šengeno erdvės narė. Tapusi ES nare Islandija prisijungtų prie muitų sąjungos ir galėtų pereiti prie euro.

Jei laimės „Taip“ šalininkai, su Briuseliu bus deramasi dėl stojimo sutarties, o vėliau surengtas naujas referendumas dėl faktinės narystės.

Taip pat skaitykite:

Norvegijos karalius Haakonas VIII pirmojoje kalboje pagerbė velionį tėvą

Turkija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl išpuolių Juodojoje jūroje

Nepale ir Kinijoje per potvynius dingusių žmonių skaičius išaugo iki beveik 3 tūkst.

Islandija referendumu sprendžia, ar atnaujinti derybas dėl narystės ES

Europiečių metinių atostogų trukmė svyruoja nuo 20 iki 56 dienų: lietuviai – tarp besiilsinčių mažiausiai

Nušalintas Ukrainos gynybos ministras sutiko dirbti Italijos ministro patarėju

Į Maskvą derybų su V. Putinu atvyko A. Lukašenka

Po tėvo mirties Norvegijos sosto įpėdinis princas tapo karaliumi Haakonu VIII

Islandija pradėjo ruošti paraišką dėl narystės ES 2009 m., po finansų krizės ir Islandijos bankų sistemos žlugimo 2008-aisiais.

Paraiškos rengimas jau buvo gerokai pažengęs, kai 2013 m. į valdžią atėjo derybas sustabdžiusi euroskeptiška vyriausybė. Tuomet didžiausia kliūtimi buvo laikomas žvejybos teisių klausimas – kaip ir šiandien.

Žuvininkystės ir jūrų pramonė sudaro beveik 40 % Islandijos eksporto, tad daugelis balsavusiųjų prieš siūlymą atnaujinti derybas baiminasi, kad pagal ES bendrąją žuvininkystės politiką prarastų dalį kontrolės savo pelninguose žvejybos rajonuose.

Šeštadienį savo balsą sostinėje atidavusi Islandijos premjerė teigė, kad referendumo kampanija paskatino diskusijas apie Islandijos vietą pasaulyje.

„Tai puiki diena, mes metų metus laukėme, kad galėtume balsuoti“, – sakė K. Frostadottir.

Ji pabrėžė, kad ir koks būtų referendumo rezultatas, jos vyriausybė tęs darbą.