Kad Dievo žodis būtų išgirstas: Panevėžio vyskupijos jubiliejaus proga – nepertraukiamai skaitomas Šventasis Raštas

Apie šią iniciatyvą dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Panevėžio vyskupijos katechetė, Jubiliejaus renginių komandos narė, šios veiklos koordinatorė JURGITA MULOKAITĖ-DE MORAES.

Kaip kilo mintis skaityti Šventąjį Raštą? Kodėl pasirinktas būtent toks būdas?

Idėja yra mūsų vyskupo Lino Vodopjanovo. Jis jau kurį laiką nešiojosi tą mintį, ir pradžioje mes tarsi nedrąsiai bandėme ją svarstyti. Ištisiniai Šventojo Rašto skaitymai dieną ir naktį Lietuvoje jau yra vykę kelis kartus. Iš pradžių svarstėme Panevėžyje Šventąjį Raštą taip pat skaityti dieną ir naktį, bet pamanėme, kad žmonėms bus paprasčiau skaityti tik dieną, nes yra papildomų niuansų, tokių kaip jų apgyvendinimas ir nakvynė.

Apsisprendėme nuo rytinių iki vakarinių Mišių dvi savaites skaityti Šventąjį Raštą, kiekvienam skaitovui skiriant po 20 minučių. Diskutavome ir dėl skaitymo laiko, nes žmogus gali pavargti, o kai kurie tekstai, ypač Senojo Testamento, yra sudėtingi.

Kaip į šią idėją reagavo kiti žmonės?

Nežinome, kaip reaguoja žmonės, kurie skaito kvietimus ir skelbimus, bet mūsų aplinka tai sutinka geranoriškai – priimame tai kaip iššūkį, kurio nesame turėję. Pasipriešinimo nėra.

Taip pat skaitykite:

Kaune Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys minėjo 50 metų jubiliejų nuo slapta duotų įžadų

Brolis G. J. Juškevičius OP davė amžinuosius įžadus į Pamokslininkų ordiną

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Kunigas R. Urbonavičius apie Bažnyčios komunikaciją dėl dvasininkų nusikaltimų: „Jeigu galime organizuoti gražiausius renginius, kodėl negalime profesionaliai reaguoti į šią blogą situaciją?“

Arkivykupas: seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius prašo atleidimo iš kunigystės

Tiesos, atsakomybės ir saugios aplinkos kūrimo keliu

Kurija: pokalbis su Seimo vadovu derinamas, arkivyskupas nutraukė suplanuotas keliones

Kiek per šį laiką bus perskaityta Šventojo Rašto?

Visas.

Visiškai visas?

Visiškai visas. Mes to tikimės. Nuo Pradžios knygos iki Apreiškimo Naujajame Testamente. Norime įveikti visą Šventąjį Raštą. Ilgai svarstėme, ar tikrai pavyks, nes tai priklausys ir nuo skaitančių žmonių tempo. Jeigu matysime, kad pritrūko kokios dienos ar dviejų, skaitymus pratęsime, kiek reikės, kad perskaitytume Šventąjį Raštą visą. Toks mūsų tikslas.

Ar tikintieji gausiai registruojasi? Galbūt tarp jų yra ir kunigų?

Labai tikimės. Netikrinau užsiregistravusiųjų vardų ir pavardžių, bet tikiu, kad bus ir vienuolių, ir kunigų. Žinau, kad tikybos mokytojos planuoja atvykti skaityti su moksleiviais. Tikiu, kad žmonės bus labai įvairūs. O registruotis jie pradėjo jau nuo pirmos dienos. Turime visiškai užpildytas keletą dienų.

Tai nebijote, kad neatsiras skaitovų?

Mes pasitikime, kad pavyks. Jeigu yra prasminga idėja, gal žmonės atsilieps. Aišku, kai kuriems nedrąsu, mano, kad reikia kaip nors ypatingai skaityti – ne, taip tikrai nėra. Ir siunčiant žinutę socialiniuose tinkluose norisi paaiškinti, kad kiekvienas tai išgirdęs yra kviečiamas.

Kaip tikintysis turėtų pasiruošti prieš ateidamas skaityti Šventąjį Raštą? Ar reikia kokių nors specialių įgūdžių?

Tai labai asmeniška. Jeigu kalbame apie Dievo žodžio skaitymą, be abejo, svarbu širdies nusiteikimas. Taip pat širdies atvirumas – ne tik perskaityti žodžius, bet ir į juos įsiklausyti. Pirmiausia tekstas turi kalbėti jį skaitančiam žmogui. Žinoma, nusiteikti gali padėti malda ar prieš tai skaitančiųjų paklausymas, tačiau kokio nors specialaus pasiruošimo tikrai nenumatyta.

Šventasis Raštas bus skaitomas dvi savaites. Kaip manote, ar nekyla pavojus, kad žmogus tiesiog nesupras nepertraukiamai skaitomo Dievo žodžio ir į jį neįsigilins?

Tai rimtas dalykas, bet mes gal neturime tokio lūkesčio, kad dabar privalome suprasti, ką, pavyzdžiui, Pradžios knygos pirmame skyriuje mums norėjo pasakyti Dievo žodis. Galbūt svarbiau, ką Dievo žodis kalba asmeniškai jį skaitančiam ar jo klausančiam žmogui. Iš savo patirties žinome, kad kartais net netikėtai atversta ir perskaityta Šventojo Rašto eilutė paliečia širdį ir nė nereikia žinoti viso konteksto. Aš tikiu, kad Dievas veikia. Net ir vienas žodis gali labai stipriai paliesti.

Juk ir per kontempliacinius Šventojo Rašto skaitymus, kai apmąstomas tekstas, stebėdami, kuris žodis palietė, irgi siekiame ne visiško teksto suvokimo, bet to, kas mus prakalbino. Kuris žodis? Ir kodėl jis mane prakalbino? Aš tikiu, kad Dievo žodis kalba ir kalbės, jeigu mūsų širdis bus atvira.

Kiek apskritai sudėtinga organizuoti tokius renginius? Juk yra rizika, kad užsiregistravęs žmogus gali nepasirodyti.

Taip, svarstėme ir apie tai. Turime budinčius savanorius, kurie įsipareigoja būti po valandą, kai kurie – po tris, keturias. Tikrai turime šaunių žmonių, pasiryžusių pagelbėti. Jeigu skaitovas neatvyktų, savanoris paskaitytų už jį. Savanoriai taip pat koordinuos veiklą bažnyčioje, kad viskas vyktų sklandžiai. Ypač atsiliepia nuolatiniai Biblijos skaitovai, tvirtai pasiryžę padėti. Sulaukiame daug geranoriškų žmonių ir jų pagalbos. Tuo labai džiaugiamės.

Kalbant apie organizacinius dalykus, iš tiesų yra daug detalių, kurias reikia apgalvoti, padaryti lengvai prieinamą registracijos platformą, apsaugoti asmens duomenis. Žinoma, daugiausia laiko užtruks suregistruoti ir sutikrinti visus sąrašus, bet esame komanda ir nuolat bendraujame, deriname klausimus ir dalijamės užduotimis.

Tai, kaip suprantu, papildomų žilų plaukų neatsirado?

Manau, pats procesas iš pradžių kėlė nerimą. Tačiau dabar jaučiu ramybę, kad mums pavyks. Net jeigu ir bus kokių nors nesklandumų, žmones vis drąsinu, kad nereikia jų bijoti. Tai žmogiški dalykai ir reikia mokėti priimti tokį negebėjimą. Dievas veikia ir per mūsų klaidas.

Esate tikybos mokytoja. Kokios mintys jus aplanko, kai skaitote Šventąjį Raštą? Turbūt jaučiatės kitaip, nei skaitydama eilinį romaną?

Taip, santykis kitas. Lietuvių kalbos mokytojos pasakytų, kad kalba bet kuris tekstas, tačiau Dievo žodis kalba giliau ir plačiau. Tik jaučiu tokį liūdesėlį, kad būtent mes, katalikai, mažai pažįstame ir prisiliečiame prie Dievo žodžio. Mes jį tarsi girdime bažnyčioje, bet, atrodo, norėtųsi turėti daugiau asmeninio santykio, gal kiekvienam asmeniškai namuose. Dabar tam yra puikios galimybės.

Kalbant apie asmeninį santykį su Šventuoju Raštu, turėjau gerą patirtį su bibline suaugusiųjų katecheze. Mano buvusi vadovė, didžioji katechezės nešėja Panevėžyje, parodė Šventąjį Raštą truputį kitaip – kaip didžiulę gelmę, didelius klodus. Panašiai, kaip archeologai ieško – pakapsto vienoje vietoje, atranda ką nors, tada kitoje vietoje vėl ką nors naujo. Man Šventasis Raštas yra tie klodai, kur žinomame kontekste kas kartą atrandi vis ką nors naujo, radinį, kuris tave nustebina.

Į Šventąjį Raštą reikia mokėti žiūrėti labai plačiai ir įvairiai kultūrine, istorine, dvasine ir asmenine prasme. Jis turi labai daug kontekstų, pasakojimų. Tačiau tam, kad galėtume matyti giliau ir daugiau, reikia turėti papildomų žinių, domėtis ir ugdytis.

Susiję:

Bernardinai.lt

2 min

Šv. Benediktas Mauras – juodaodis italų šventasis

Gediminas Zelvaras

6 min

Šventasis Raštas, tikinčiųjų bendruomenė ir Prisikėlusysis

Rita Bagdonaitė

11 min

Šventasis Raštas per metus. R. Kisielytė: buvau skeptiška, bet „pagavau kablį“

Bernardinai.lt

3 min

Šventasis Kristoforas – tarp legendos ir tikrovės