Kardinolas G. L. Mülleris ragina ruoštis Šv. Pijaus X brolijos tikinčiųjų grįžimui į Romą

Popiežiaus Leono XIV Vatikane sušauktos neeilinės konsistorijos darbotvarkėje ši tema nebuvo įtraukta, tačiau Šv. Pijaus X brolijos (FSSPX) klausimas iškilo jau pirmąją posėdžio dieną.

Kalbėdamas kardinolas Gerhardas Ludwigas Mülleris netikėtai paragino Kardinolų kolegiją suformuluoti aiškų atsakymą į atvirą iššūkį, kurį kelia kunigų bendruomenė, rengianti liepos 1-ąją Ekone, Šveicarijoje, neteisėtus vyskupų šventimus.

Vokiečių prelatas, buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas, savo kreipimąsi grindė dviem pagrindiniais punktais. Pirma, jis paragino oficialiai atmesti Šv. Pijaus X brolijos birželio 24 d. popiežiui ir kardinolams išsiųstą Katalikų tikėjimo deklaraciją – dokumentą, kuriame Roma iš esmės kaltinama nukrypimu nuo Tradicijos.

Kardinolas ragino parengti oficialų atsakymą, įrodantį, kad Apaštalų Sostas jokiu būdu neatsisakė amžinojo Magisteriumo. Antra, jis pasiūlė skubiai sukurti kanoninę struktūrą pagal Jono Pauliaus II 1988-aisiais įsteigtos Popiežiškosios komisijos Ecclesia Dei modelį, skirtą priimti kunigams ir tikintiesiems, kurie nusprendžia palikti broliją po gresiančios schizmos.

Ši bažnytinė nepaprastoji padėtis kyla dėl FSSPX sprendimo įšventinti keturis naujus vyskupus, įskaitant amerikiečių kunigą Michaelą Goldade’ą, be popiežiaus įgaliojimo. Draugijos generalinis vyresnysis tėvas Davide Pagliarani šią iniciatyvą grindžia būtinybe, teigdamas, kad vieninteliai du vyskupai, kurie vis dar gali jo institute įšventinti seminaristus, yra garbaus amžiaus. Nors šie įšventinimai yra sakramentiškai galiojantys, jie lieka neteisėti ir užtraukia ekskomuniką.

Gegužės 13-ąją kardinolas Víctoras Manuelis Fernándezas, dabartinis Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas, jau buvo perspėjęs, kad toks veiksmas būtų oficialus schizminio nepaklusnumo aktas. Įvairių šaltinių teigimu, dikasterija taip pat svarsto šios ekskomunikos apimtį, įtraukiant ne vien vyskupų įšventinimą ir pašventinimą, bet ir šios griežtos linijos šalininkus, įskaitant patį generalinį vyresnįjį.

Kardinolas G. L. Mülleris, buvęs dogminės teologijos profesorius, interviu EWTN tinklui pateikė bekompromisę analizę, teigdamas, kad vyskupų įšventinimai be popiežiaus pritarimo yra absoliučiai neįmanomi ir prieštarauja dieviškajai valiai. Remdamasis objektyviais kriterijais jis tvirtino, kad tie, kurie juos atlieka, peržengia Katalikų Bažnyčios ribas.

Taip pat skaitykite:

Popiežiaus diplomatas Maskvoje perdavė S. Lavrovui vienintelę žinią: karas privalo baigtis

Brolis joanitas Reno Marija apie išnaudojimo pamokas: „Bažnyčia turi būti ta gera mama, kuri pirmiausia rūpinasi savo vaikais“

Popiežius ragina dėti daugiau pastangų stabdant Ebolos viruso plitimą Konge

Leonas XIV San Marine. Laisvė apima ir sąžinės erdvės gynimą

Popiežius Leonas XIV vyks į San Mariną ir dalyvaus Italijos politiniame renginyje

Vatikanas reiškia rimtą susirūpinimą dėl Izraelio ir Libano susitarimo įgyvendinimo

Supuvę obuoliai, arba ką derėtų žinoti apie piktnaudžiavimą Bažnyčioje?

Popiežius paragino nutraukti smurtą prieš palestiniečius Vakarų Krante

Brėždamas istorinę paralelę, jis palygino FSSPX poziciją su donatistų – Šiaurės Afrikos schizminio judėjimo, kuriam kadaise priešinosi šventasis Augustinas, – pozicija. Primindamas popiežiaus Leono XIV priklausymą Augustinų ordinui, jis paragino broliją mokytis iš istorijos ir pridūrė, kad šventasis Pijus X, jos globėjas, melsis už tuos, kurie taip piktnaudžiauja jo vardu. Tikintiesiems, kuriuos traukia FSSPX pamaldos, jo pastoracinė taryba nedviprasmiškai pareiškė – schizmos atveju nedera ten lankytis ir dalyvauti šių dvasininkų aukojamose Mišiose.

Nepaisant šios krizės, prelatas kruopščiai atskyrė teisėtą atsidavimą senajai liturgijai nuo popiežiaus autoriteto atmetimo, apibūdindamas šias dvi realijas kaip visiškai atskirus klausimus. Šiuo atžvilgiu jis nedvejodamas pasmerkė kai kurių vyskupų, kurie vietomis draudžia tradicines lotyniškas Mišias, autoritarinį požiūrį.

Tos pačios konsistorijos metu kardinolas taip pat aptarė šiuolaikinius iššūkius, tokius kaip dirbtinis intelektas ir ateizmas, pakartojo savo kritiką dėl netinkamo sinodalumo sąvokos vartojimo kaip atspirties taško skleisti idėjas, prieštaraujančias katalikų mokymui apie kunigystę ir santuoką.

Šis apmąstymas apie tradicionalistų tikinčiųjų priėmimą vyksta besikeičiančioje liturginėje aplinkoje. Nors Ecclesia Dei (lot. „Dievo Bažnyčios“) komisija, leidusi daugeliui Romos tikinčiųjų institutų išlaikyti senąją liturgiją, kartu pripažįstant II Vatikano susirinkimą, buvo panaikinta 2019-aisiais, o 2021 m. buvo apribota motu proprio Traditionis Custodes, dabar atrodo, kad požiūris keičiasi.

Remiantis Vatikano ekspertės Diane Montagnos pateikta informacija, dauguma vyskupų, su kuriais buvo konsultuotasi prieš šiuos apribojimus, prieštaravo draudimams. Vyskupų kolegijoje šiuo metu, regis, ryškėja tolerantiškesnis požiūris į šį liturginį paveldą, siūlant susitaikymo perspektyvą tiems, kurie pasirenka likti visiškoje bendrystėje su Bažnyčia.

Parengta pagal prancūzų interneto svetainės „LeCatho.fr“ inf.