Karjeros specialistė R. Kakauskaitė: studijos nėra nuosprendis visam gyvenimui

Vasara – ne tik atostogų, bet ir didelių apsisprendimų metas. Dar viena jaunuolių karta ruošiasi žengti į savarankišką gyvenimą.

Ką jauniems žmonėms šiandien reiškia žodis „karjera“, kiek jie linkę galvoti apie ateitį ir kodėl vieniems tai kelia nerimą, o kitiems – ne?

Apie tai – pokalbis su Vilniaus Užupio gimnazijos karjeros specialiste RITA KAKAUSKAITE.

Karjera – ne tik darbas nuo aštuonių iki penkių

Pasak R. Kakauskaitės, karjeros sąvoka yra kur kas platesnė nei vien profesija ar darbovietė – ji apima visą žmogaus gyvenimą, laisvalaikį, santykius, šeimą.

Kalbėdama su mokiniais apie ateities profesiją, ji visada kviečia pagalvoti ir apie kitus dalykus: „Kai planuoji savo ateities darbą, karjerą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokie yra tavo pomėgiai, kokį gyvenimo būdą nori rinktis.“

Specialistė tikina, kad daugelis paauglių šeimą ir asmeninį gyvenimą vis dar įsivaizduoja atskirtus nuo karjeros – tarsi profesija prasidėtų ir baigtųsi prie įstaigos durų. Ji priduria, kad mokiniams sąmoningai kelia klausimus, ar, pavyzdžiui, stiuardesės profesija yra suderinama su šeimos gyvenimu.

Pasirinkti tenka per anksti

R. Kakauskaitė pripažįsta, kad natūralu, jog šešiolikmečiai dar nežino, ko iš tiesų nori. Kai kurie bijo suklysti, blogai pasirinkti ir iš tos baimės sustingsta.

Taip pat skaitykite:

Seimas pritarė prezidento veto: kartelė dešimtokams įgyti pagrindinį išsilavinimą – nuo 2029-ųjų

M. Sinkevičius: manau, kad mūsų švietimo sistema yra pajėgi susidoroti su visais iššūkiais

J. Olekas apie PUPP kartelę: nuo 2022 m. jos įgyvendinimui nebuvo pasirengta

R. Popovienė: šiuo metu šalyje trūksta 250 mokytojų, perpus mažiau nei pernai

Prezidento patarėja: aktyviai dalyvausime ruošiantis kartelės dešimtokams įvedimui po trejų metų

Per sekundę išspręsta lygtis ir sugeneruotas eilėraštis: ar dirbtinis intelektas gali atstoti korepetitorių?

ŠMSM: į profesines mokyklas šiemet pakviesta 18,2 tūkst. stojančiųjų

Merai: mažesnė mokinių skaičiaus kartelė tautinių mažumų mokyklose sprendžia pasekmes, ne priežastis

Net trisdešimtmetis neprivalo turėti aiškaus atsakymo į klausimą, ko nori iš gyvenimo, o keturiasdešimtmečiai neretai visiškai pakeičia savo profesinį kelią.

Kalbėdama apie darbo rinkos pokyčius, Vilniaus Užupio gimnazijoje su mokiniais karjeros temą nagrinėjanti ekspertė atkreipia dėmesį, kad šiandien vis dažniau žmonės renkasi antrą ar trečią profesiją, o mokymasis visą gyvenimą tampa norma, ne išimtimi.

Šeimos įtaka ir drąsūs sprendimai

Karjeros pasirinkimui, anot pašnekovės, gali turėti įtakos ir šeima. R. Kakauskaitė teigia pastebėjusi, kad tėvai dažnai stengiasi pratęsti savo profesiją per vaiką arba nesutinka su jo pasirinkimu, jei šis neatitinka šeimoje nusistovėjusios linijos, pavyzdžiui, medikų dinastijos perėmimo.

Moteris prisimena konkretų atvejį: „Mačiau verkiantį vaikiną, kuris svajojo apie vieną profesiją, bet tėvai jam turėjo numatę kitą kelią.“

R. Kakauskaitė ragina nebijoti ir Vakarų Europoje populiarios praktikos, kai baigę mokyklą jaunuoliai metus skiria paieškoms, kelionėms ar savanorystei.

Specialistė tokį pasirinkimą vadina visiškai normaliu ir net sveikintinu. Ji pateikia pavyzdį, kaip viena gimnazijos abiturientė, baigusi mokyklą geriausiais pažymiais, iš karto ne stojo toliau mokytis, o metus savanoriavo ir tik paskui apsisprendė, ką studijuoti.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas