Jūsų parama spalį siekė 3720 eurų. Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 20 tūkst. eurų. Prisidėkite! Paremti
Per spalį skaitytojai skyrė 3720 eurų paramą. Paremkite!

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Laisvojo pasaulio karas

EPA-EFE nuotrauka

Benas-Droras Yemini yra žinomas Izraelio mąstytojas ir publicistas, knygos „Melo pramonė“ („Industry of Lies“) autorius. Gimė Tel Avive, Izraelyje. Tel Avivo universitete studijavo humanitarinius mokslus ir istoriją, vėliau – teisę. Po studijų buvo paskirtas Izraelio imigrantų integravimo ministro patarėju, vėliau tapo Imigracijos ministerijos atstovu spaudai. Pradėjo žurnalisto ir eseisto karjerą. B.-D. Yemini 1986 m. išleido knygą „Politinis smūgis“, kurioje kritiškai aptariama Izraelio politika ir visuomenė. Dirbo teisininku advokatų kontoroje. 2003 m. tapo dienraščio „Maariv“ nuomonių redaktoriumi, paskelbė daug straipsnių ir esė kituose leidiniuose.

Izraelis yra džihado ir laisvojo pasaulio sandūroje, mirties pramonės sankryžoje su demokratija bei laisve, lyčių lygybe ir žmogaus teisėmis. Laisvasis pasaulis negali pralaimėti šios kovos.

Taip pat žiūrėkite ir klausykite:

Į akademinį pasaulį ir žiniasklaidą įsiterpę „progresyvūs rateliai“ pateisina tuos, kurie puola Izraelį ir Vakarus. Nei Vakarai, nei Izraelis nėra apsaugoti nuo kritikos, tačiau visi Vakarų ir Izraelio nusižengimai nublanksta prieš džihado judėjimo ir jo atšakų keliamą grėsmę pačiam laisvojo pasaulio egzistavimui. Atėjo laikas, kai turime pakelti galvas ir kategoriškai pareikšti: šiuo atveju simetrijos nėra. Moralės vertybės yra priešingos amoralumo vertybėms. Atėjo laikas ryžtui: būtina nugalėti Irano vadovaujamą blogio ašį, džihadistų judėjimą ir jo atšakas – nuo „Hamas“ iki ISIS, nuo „Hezbollah“ iki „Boko Haram“. Izraelis negali nešti šios naštos vienas pats. Kiekvienas žmogus, kiekviena organizacija, kiekviena šalis, kurie vis dar tiki laisvės ir lygybės vertybėmis, turi dalyvauti šioje kovoje. Nes jei Izraelio rankos bus surištos, jei melagingas naratyvas, skelbiantis Izraelį kaip agresorių, o „Hamas“ kaip auką, įgaus persvarą, tai signalizuos apie laisvojo pasaulio žlugimą. To negali įvykti.

1930-aisiais laisvasis pasaulis nepajėgė pripažinti fakto, kad jam iškilo egzistencinė grėsmė. Kaina buvo katastrofiška. Šešiasdešimt milijonų žmonių buvo nužudyti, tarp jų šeši milijonai žydų, kuriuos nužudė baisiausia istorijoje mirties industrija. Verta prisiminti, kad 1933 metais Oksfordo studentų sąjunga pareiškė: „Šie rūmai jokiomis aplinkybėmis nekovos už savo karalių ir šalį.“ 275 studentai palaikė pareiškimą, o 153 jam nepritarė. Winstonas Churchillis suprato tragiškas šio pareiškimo pasekmes ir po jo patvirtinimo praėjus kelioms savaitėms pareiškė savo verdiktą: „Ta apgailėtina, šlykšti, begėdiška priesaika… Tai didžiulį nerimą keliantis ir šlykštus simptomas…“ Kiti universitetai pasekė Oksfordo pavyzdžiu ir priėmė panašius pareiškimus. Kaip tik šią savaitę, paviešinus „Hamas“ žiaurumo mastą, Harvardo universiteto studentų sąjungos pareiškė remiančios jų siaubingus veiksmus. Ar istorija kartojasi?

EPA-EFE nuotrauka

Tačiau yra skirtumas tarp praeities ir dabarties. 1930-aisiais dar nebuvo aišku, kad Hitleris planuoja genocidą ir pasaulio užkariavimą. Šiandien tai akivaizdu ir aišku. ISIS nėra viena. „Hamas“ lyderiai praeityje ragino „užkariauti Romą, o iš ten… abidvi Amerikas ir Rytų Europą“, oficiali „Hamas“ televizija šaukiasi Alacho, kad šis išžudytų krikščionis ir žydus „iki paskutinio“. Islamistų sunitų lyderis šeichas Yousufas Al-Qaradawi kursto musulmonus užbaigti Adolfo Hitlerio pradėtą darbą, o „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah pareiškė: „Žydai rinksis iš visų pasaulio kraštų į okupuotą Palestiną ne tam, kad parneštų Antikristą ir pasaulio pabaigą, verčiau tai Alachas, šlovinamasis ir aukščiausiasis, nori išvaduoti jus nuo vargo keliauti į skirtingus pasaulio galus, nes jie susirinks vienoje vietoje – ir ten įvyks paskutinė ir lemiama kova.“

Tiems Harvardo studentams, kurie palaiko „Hamas“, derėtų tai žinoti. Užuot dėstę jiems apie praeitį ir dabartį, apie grėsmę laisvajam pasauliui, daugelis jų profesorių vaizduoja Izraelį kaip piktadarę pabaisą, o „Hamas“ – nekaltą auką. Judith Butler praeityje tvirtino, kad „Hamas“ ir „Hezbollah“ yra „progresyvūs, kairiosios pakraipos socialiniai judėjimai ir dalis pasaulinės kairės“. Buvęs Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas šią savaitę atsisakė pasmerkti „Hamas“. Noamas Chomsky, vienas žymiausių pasaulio intelektualų, vyko į Libaną susitikti su H. Nasrallah. Paradas tęsiasi. Slavojus Žižekas, žinomas progresyvus filosofas, remia Irano branduolinių ginklų programą. Italų filosofas Gianni Vattimo pasisakė už „sionistų niekšų“ šaudymą ir pinigų rinkimą „Hamas“. Jis taip pat parašė straipsnį, palaikydamas Irano reikalavimą sunaikinti Izraelį. Tai nėra nereikšmingas intelektualų paradas. Net Vidurio Rytų studijų asociacija (MESA) neseniai priėmė nutarimą prisijungti prie BDS judėjimo, kuris remia žydų valstybės sunaikinimą. Vargu ar nereikšminga, kad ši tendencija peraugo į intelektualų gėdos paradą, remiantį islamonacizmą.

Vienas iš daugiausia pajuokos vertų teiginių, kaip antai „negalima įkalinti dviejų milijonų žmonių nemokant baisios kainos“, yra tiesiog melaginga hiperbolė. Pirmiausia „Hamas“ nestokoja pinigų. Organizacija neinvestavo savo lėšų į civilinę gerovę, švietimą ar sveikatos apsaugą. Vietoj to organizacija nusprendė skirti milijardus teroro infrastruktūrai sukurti, karinei pramonei steigti ir strateginių požeminių tunelių tinklui įrengti. Iki atakos daugiau nei dvidešimt tūkstančių Gazos gyventojų kasdien išvykdavo iš Gazos Ruožo dirbti Izraelyje. Kasdien atvažiuodavo šimtai sunkvežimių tiekti maisto ir kitų maisto produktų. Komunalinės paslaugos – vanduo, benzinas ir elektra – buvo tiekiami reguliariai. Antra, blokada buvo dalinė, skirta užkirsti kelią Irano ginklų kontrabandai į Gazos Ruožą. Blokados niekas nenorėjo.

Kai „Hamas“ laimėjo 2006 metų rinkimus ir užvaldė Gazos Ruožą, „Kvartetas“ (JAV, Rusija, ES ir JT) pasiūlė „Hamas“ vyriausybei įsipareigoti atsisakyti smurto, pripažinti Izraelio teisę egzistuoti ir priimti dabartinius Artimųjų Rytų taikos susitarimus mainais į esminę pagalbą palestiniečiams. Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtino, esą būtų nesuvokiama, kad Europos Sąjunga paremtų „Hamas“ režimą, jei šie nepasmerks terorizmo ir nepripažins Izraelio teisės egzistuoti. Prireikė vos vienos dienos, kol „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh kategoriškai atmetė pasiūlymą.

Po metų, 2007-aisiais, „Hamas“ smurtu perėmė Gazos Ruožo kontrolę, nužudydami šimtus, oponentus dažnai tiesiog numesdami nuo stogų. Žydų naikinimo indoktrinacija prasideda jau darželinukams. Ir dar kartą tarptautinė bendruomenė pasiūlė paramą mainais į politikos pokyčius.

EPA-EFE nuotrauka

Ir vėl I. Haniyeh atmetė pasiūlymą. 2014 metais tęsiami raketų paleidimai iš Gazos į Izraelį privertė surengti operaciją „Apsauginė briauna“ (Operation Protective Edge). Europos Sąjungos ministrai pasiūlė pagalbą mainais į „visų teroristinių organizacijų nusiginklavimą“. Be to, jie pateikė išsamų pasiūlymą dėl specialios JT misijos Gazoje. Europos Vadovų Taryba taip pat pristatė oficialų planą, pagal kurį pagalba buvo neatsiejama nuo nusiginklavimo. Tačiau 2017-aisiais naujasis „Hamas“ lyderis Yahya Sinwaras aiškiai pasakė, kad „Hamas“ niekada nepripažins Izraelio. Kitais metais, 2018-ųjų vasarį, didėjant įtampai pasienyje, ES dar kartą pasiūlė pagalbą mainais į nusiginklavimą. Gerovė ar teroras? Gerovė ar mirties industrijos? „Hamas“ ir vėl pasirinko terorą.

„Hamas“ aukšto rango pareigūnas Moshiras al-Masri kiek anksčiau buvo paaiškinęs, kaip „Hamas“ vertina terminą „paliaubos“: „Pasipriešinimo žodyne terminas „ramus“ apibrėžiamas kaip pasiruošimas kitai kampanijai. Mūsų pasipriešinimas ir toliau kaups savo arsenalą ir kurs bei gamins naujus stebinančius komponentus naujoms sistemoms.“ Ir „Hamas“ padarė būtent tai. Kodėl taip atsitiko? Nes „Hamas“ yra Musulmonų brolijos atšaka, kurios mirties pramonės principus 1938 m. apibrėžė jos įkūrėjas Hassanas al-Banna. Ne gerovė. Ne klestėjimas. Ne atstatymas. Ne švietimas. Mirtis. Bet „Hamas“ ideologija, jų tarptautinės bendruomenės pasiūlymų atsisakymas, jų reikalavimas tęsti blokadą, nepaisant Gazos gyventojų kančių, neturi įtakos laisvojo pasaulio žiniasklaidai.

Ši saviapgaulė prilygsta savęs sunaikinimui.

Tą pačią dieną, kai „Hamas“ smogikai išžudė šimtus jaunų izraeliečių, švenčiančių Novos festivalyje, palestiniečių kilmės britė mokslininkė dr. Yara Hawari rašė: „Dekolonizacija nėra metafora.“ „Hamas“ teroro viešpatijoje ji neišgyventų nė dienos. Ji žavisi „Hamas“ valdžia tik dėl vienos priežasties. Akademikai viso labo kalba apie „dekolonizaciją“. „Hamas“ pateikia praktinį šio termino aiškinimą, nes jis susijęs su žydų skerdimu. Teorija, apibrėžianti sionizmą kaip kolonializmą, yra viena svarbiausių šios mąstymo krypties klastočių. Ar mano seneliai, pabėgę iš Jemeno daugiau nei prieš šimtmetį, buvo kolonizatoriai? Arba žydai, bėgę nuo pogromų Rusijoje? Ar visko netekę Holokaustą išgyvenusieji, atvykę po Antrojo pasaulinio karo? Problema ta, kad šis melas ir toliau nesiliauja vyravęs ir yra tarsi vėjas Irano, džihado ir teroristu nugaron. Jis nepasiglemžė visos Vakarų žiniasklaidos ar viso akademinio pasaulio, tačiau melo propaganda griauna laisvąjį pasaulį iš vidaus.

2014-aisiais amerikiečių intelektualas Samas Harrisas parašė straipsnį, kuriame daroma išvada: „Tiesa ta, kad mes visi gyvename Izraelyje. Tiesiog kai kurie iš mūsų to dar nesuvokė. Įdomu, kas turi nutikti, kol akademinis pasaulis, žiniasklaida ir laisvasis pasaulis supras šią paprastą tiesą. Galop laisvasis pasaulis supras. Telieka atviras vienas klausimas: ar prireiks dešimčių milijonų mirčių, ar blogio ašį galima sustabdyti dabar daug mažesne kaina.“

Ben-Dror Yemini
Publicistas Benas-Droras Yemini. JBS jutubo kanalo kadras

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.

Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.

Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:

Jau surinkome: 4512.66 Eur (18%)

0 € 25 000 €

Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.

Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:

  • Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
  • Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
  • Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.

Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!

Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!

Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.

Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)

Taip pat skaitykite:

Per spalio mėnesį skaitytojai skyrė 3720 eurų paramą.

Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!

Paremti
📌 Ieškote patikimos informacijos? Pasirinkite Bernardinai.lt kaip prioritetinį šaltinį „Google“ paieškoje! Nustatyti „Google“ paieškoje
Dalintis