Matematikė I. Kilė: norisi, kad tarp suaugusiųjų dingtų matematinis nerimas, kuriuo jie dalinasi su savo vaikais

Ji dienraščiui „Bernardinai.lt“ papasakojo apie savo kelią į šį mokslą, pasikalbėjome apie jos disertaciją ir kūrybinius projektus. Taip pat I. Kilė pasidalijo pamąstymais apie neseniai paskelbtus matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus ir kaip reikėtų gerinti dabartinį jos žinių lygį mūsų šalyje.

Kada supratote, kad norite sieti savo ateitį su matematika? Kada gimė meilė šiam sudėtingam mokslui?

Iš esmės matematika man pradėjo patikti jau pradinėse klasėse. Iš pradžių, kaip ir kiekvienam pirmokui, turbūt beveik visi dalykai buvo įdomūs, bet paskui matematika vis tiek labiau nei kiti mokslai pradėjo patikti ir labiau sektis. Tada niekada nebuvo tokio momento, kad kažkoks kitas dalykas labiau patiktų.

O apie gyvenimą mes turbūt visi rimčiau pradedame galvoti vyresnėse klasėse – tuomet net nebuvo abejonių, kad kažką kita, nesusijusio su matematika, rinkčiausi. Tiktai buvo klausimas, ką tiksliai ir kuria kryptimi. Bet dėl pasirinkimo niekada nebuvo kitokios minties.

Šiuo metu abiturientai pildo prašymus stoti į įvairias aukštųjų mokyklų studijų programas, ir vienas iš daugelio galimų pasirinkimų – matematika. Kodėl, jūsų manymu, verta rinktis matematikos studijas? Ar matematikai reikia turėti pašaukimą?

Būtinai reikia turėti pašaukimą. Aš pati turiu pirmakursius studentus, kurie rugsėjį ateina pas mane. Matau būtent tuos studentus, kurie ką tik užpildė prašymus ir įstojo. Kaip sakote, vieni ateina iš pašaukimo (pašaukimas – skambus žodis), jiems iš tikrųjų patinka matematika, o kiti ateina dėl to, nes sako, kad perspektyvu, ir stoja į Matematikos ir informatikos fakultetą.

Mano manymu, nėra gerai ateiti dėl to, kad perspektyvu. Jeigu tau nepatiko tikslieji mokslai, kankinsiesi, nebus malonumo, tada nesiseks. Gali kažkas būti visiškai neperspektyvu, bet tau labai artima širdžiai, ir tada bus gerai. Aš tikrai rekomenduoju klausyti labiau vidinio balso, širdies ar kažko, kas sufleruoja, kur tikrai norisi, o ne dėl kažkokių perspektyvių specialybių.

Taip pat skaitykite:

Ruošiantis naujiems mokslo metams, mokykloms trūksta beveik 300 pedagogų

Seimas pritarė prezidento veto: kartelė dešimtokams įgyti pagrindinį išsilavinimą – nuo 2029-ųjų

M. Sinkevičius: manau, kad mūsų švietimo sistema yra pajėgi susidoroti su visais iššūkiais

J. Olekas apie PUPP kartelę: nuo 2022 m. jos įgyvendinimui nebuvo pasirengta

R. Popovienė: šiuo metu šalyje trūksta 250 mokytojų, perpus mažiau nei pernai

Prezidento patarėja: aktyviai dalyvausime ruošiantis kartelės dešimtokams įvedimui po trejų metų

Per sekundę išspręsta lygtis ir sugeneruotas eilėraštis: ar dirbtinis intelektas gali atstoti korepetitorių?

ŠMSM: į profesines mokyklas šiemet pakviesta 18,2 tūkst. stojančiųjų

Ko gero, aš pati esu pavyzdys, nes baigiau edukometrijos bakalauro studijas. Visai perspektyvi specialybė: vis tiek matematika, bet labiau taikoma su duomenų mokslu, visokiomis ekonomikos prognozėmis ir pan.

Niekada beveik nedirbau pagal specialybę – vis tiek nukrypau pedagoginių dalykų link. Tai, kas perspektyvu, turbūt nebūtinai ateityje bus panaudojama.

Kaip ir minėjote, esate Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) doktorantė ir dėstytoja. Jūsų disertacija yra apie tekstinius uždavinius ir jų taikymą matematikai mokyti. Kodėl nusprendėte gilintis į šią sritį?

Kai įstojau į doktorantūrą, Lietuvoje buvo labai mažai mokslinių tyrimų apie matematikos mokymą. Mes tiesiog kažką darom, bet tokių tyrimų nelabai atliekam. Tada, kai įstojau, tiesiog buvo toks atviras laukas – tirk, ką tik nori, nes dar niekas neištirta.

Man atrodo, tekstiniai uždaviniai yra svarbi tema ir kartu gana kebli, sudėtinga mokiniams, ir man pačiai aktuali, įdomi, tad ėmiausi jos. Kadangi viskas buvo neištirta, pasirinkau tai, ką man labiausiai pačiai norėjosi panagrinėti.

Taip pat esate edukacinių knygų vaikams autorė: sudėtingus matematikos reiškinius aiškinate paprastai ir vaizdžiai, su iliustracijomis, esate parengusi edukacines korteles „Miško ūsai“. Kaip kilo mintis imtis šios kūrybinės veiklos?

Kadangi mano keliai krypo į pedagogiką, vis ieškau, kaip matematiką pateikti įdomiau ir prijaukinti žmones prie jos. Kaip sakėte, ji yra rimtas mokslas, kuris kartais šiek tiek gąsdina ir vaikus, ir suaugusiuosius. Kadangi nuo pat pradžių ieškojau tų būdų, taip ir gimė įvairios idėjos.

Iš pat pradžių su kolege Vaikų radijuje pradėjome apie matematiką vesti tokią laidelę, tuomet gimė knygutės. Vėliau rašiau disertaciją apie tekstinius uždavinius, atlikau tyrimą su dar neskaitančiu vaiku, ar jis jau gali spręsti tekstinius uždavinius, jeigu jie pateikti iliustracijomis. Pasirodo, vaikas gali spręsti tokius uždavinius, jeigu juos pateikiame jam teisingai. Tada kilo mintis.

Atlikau tyrimą su dar neskaitančiu vaiku, ar jis jau gali spręsti tekstinius uždavinius, jeigu jie pateikti iliustracijomis. Pasirodo, vaikas gali spręsti tokius uždavinius, jeigu juos pateikiame jam teisingai.

Paieškojau tokių uždavinių – gražiai iliustruotų neradau. Mūsų iliustracijos dažniausiai vadovėliuose būna nespalvotos arba vienos spalvos ir gana nuobodžios, nevaizdžios. Paieškojau užsienio literatūroje – irgi neradau, kad matematiką iliustruotume kažkaip smagiau.

Labai džiaugiuosi, kad prisijungė iliustratorius Sigitas Daščioras, ir mes pabandėme sukurti kitokius, iliustruotus, uždavinius. Labai džiaugiuosi rezultatu, kad turime uždavinių, kurie gali būti žavūs, smagūs ir kažkoks nuotykis vaikams, kai jie net iš tikrųjų nepastebi, kad sprendžia matematiką.

Savo socialinių tinklų paskyrose aktyviai dalijatės įvairiais filmukais, susijusiais su matematika. Kaip nusprendėte juos pradėti kurti?

Turbūt tie socialiniai tinklai pas visus vienaip ar kitaip ateina – vieni daugiau stebi, kiti kažką demonstruoja. Šiais laikais yra tokia platforma, per kurią gali pasiekti daug žmonių. Tau nereikia eiti į gatvę ar organizuoti kažkokį renginį – tokiu būdu gali pasiekti didelę auditoriją.

Mano tikslas ir yra kuo labiau populiarinti matematiką tarp įvairių žmonių. Taip pat norisi, kad ir suaugusiesiems dingtų matematinis nerimas, kurį jie jaučia ir kuriuo dalinasi su savo vaikais. Taip po truputį ir atsirado naudojimasis socialiniais tinklais.

Dar, mano akimis, tikrai yra kur tobulėti, bet po truputį norisi dalintis. Nors kartais pasigendi tikro žmogaus, tikro pokalbio, matyti jo akis. Ypač su studentais tai pajutau koronaviruso pandemijos metu – labai sunku dirbti, kai nematai žmogaus ir nežinai, ar jis suprato, ką tu kalbi, ar ne.

Kai gyvai matai žmogų, matai, kaip jis reaguoja, kaip jis žiūri į tave, ar jis palenkęs galvą, tada matosi, kad nesuprato, ar kaip tik linksi, ir matai, jog suprato. Kartais pasiilgsti ir gyvų žmonių, bet tokioms didesnėms auditorijoms pasiekti socialiniai tinklai yra gera platforma.

Paklausus daugelio mokinių, kokia yra jų nemėgstamiausia pamoka, tikėtina, vienas dažniausių atsakymų būtų matematika. Kaip manote, iš kur atsiranda šios neigiamos nuostatos? Ar toks neigiamas požiūris į šią mokslų motiną jūsų kaip matematikės asmeniškai neliūdina?

Į šią situaciją galima žiūrėti įvairiai – galima liūdėti, arba kaip tik reiškia, kad turiu dirbti ir populiarinti matematiką. Aišku, matematika – sudėtingas mokslas. Daug žmonių, tėvų, kaip ir sakiau, turi visokių nuostatų ir įsitikinimų, kad tai yra sudėtinga, per sunku.

Pradinėse klasėse mokiniai dar nelabai pradeda nemėgti matematikos, nebent ketvirtoje klasėje. Iš pradžių jie to nemėgimo nejaučia, būna kaip tik atvirkščiai – vaikui nelabai sekasi skaityti ir rašyti, o skaičiuoti jau moka.

Mes pateikiame matematiką per daugelį taisyklių, nelabai siejame jas tarpusavyje, nelabai paaiškiname, nes galvojame, kad tas paaiškinimas vaikui bus per sudėtingas.

Čia yra ir pateikimo problema: mes pateikiame matematiką per daugelį taisyklių, nelabai siejame jas tarpusavyje, nelabai paaiškiname, nes galvojame, kad tas paaiškinimas vaikui bus per sudėtingas. Tada jis gauna daug nesusietų, neaiškių taisyklių, daug visokių abstrakcijų. Vėliau kažkur pasimeta, pasidaro nebeaišku, o tada, žinoma, nebepatinka.

Niekam iš mūsų nepatinka, kai nesiseka ar kažko nesuprantame. Tai turbūt taip ir atsiranda tas nemėgimas.

Jau ne vienus metus kalbama apie prastas Lietuvos moksleivių matematikos žinias. Kaip manote, ar mokytojai nesugeba paprastai paaiškinti sudėtingų temų, ar mokiniai šiais laikais yra tingūs ir nesistengia, kad matematikos lygis šalyje būtų geresnis, nei yra iki šiol? Kur reikėtų ieškoti kaltųjų?

Gal būčiau linkusi ne ieškoti kaltųjų, o galvoti, ką būtų galima padaryti esamoje situacijoje. Ne visai sutikčiau, kad labai prastėja mokinių rezultatai. Mes gal kaip tik idealizuojam kažkokią praeitį. Galbūt kažkada seniai ir buvo aukštesnis matematikos žinių lygis.

Vienais metais gal užduotys buvo sunkesnės, gal koronaviruso pasekmės rezultatams turėjo įtakos. Kai matau studentus, nepastebiu, kad jie kažkuo labai skirtųsi nuo tų, kurie buvo prieš dešimt ar keliolika metų.

Tikrai nesakyčiau, kad mokiniai yra tingūs. Mes visi žmonės esam – jeigu galiu kažko nedaryti, tai ir nedarysiu. Mokinys yra lygiai toks pats žmogus, jo galvoje lygiai tokie pat principai – jeigu galiu pažaisti kompiuteriu ar su draugais, tai tą ir darysiu, užuot mokęsis.

O kad kažkas motyvuotų, kad atsirastų aistra, kad norėčiau visgi spręsti tą uždavinį, turi daug dalykų atsirasti. Ko gero, ir šeimoje požiūris į mokslą turi būti formuojamas, ir galbūt geras mokytojas gali padėti. Sakyčiau, daug atsitiktinumų lemia, kad mokinys linktų to mokytis.

O ką reikėtų taisyti? Galime taisyti iš kurios tik nori pusės: mokytojus dar truputį apmokyti ir ieškoti būdų, kaip jiems padėti, galime patį pateikimą – vadovėlius, programą – taisyti. Iš visų pusių situacija gali būti gerinama.

Šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 89,5 proc. kandidatų, o šimto balų įvertinimą gavo 2,3 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų, t. y. dvigubai daugiau nei 2023-iaisiais. Kaip manote, ar šie rezultatai atspindi gerėjančią situaciją ilgalaikėje perspektyvoje?

Neatspindi. Tiems, kam reikia sakyti, kad atspindi, tai ir sako – aš irgi jų vietoje turbūt taip daryčiau. Aišku, vienų metų rezultatai nieko neatspindi, tikrai negalime sakyti, kad yra kažkokių pokyčių nauda.

Apskritai kiekvienais metais mokiniai yra skirtingi, užduotys kasmet skirtingos, jos buvo truputį lengvesnės negu anksčiau. Buvo sakančiųjų, kad egzaminas yra itin lengvas ir per lengvas, tai šito nesakyčiau.

Man atrodo, kad tai, ką mes dabar turime, kiek daugiau nei dešimt procentų neišlaikiusiųjų, tai yra visai padorus rezultatas – tikrai neturi būti trisdešimt procentų neišlaikiusių mokinių. O kad situacija gerėja, tai tikrai nemanau, jog kažkas maksimaliai pasikeitė.

Projektas „Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 32 tūkst. eurų.

Susiję:

Bernardinai.lt

2 min

Matematikos egzaminą išlaikė daugiau abiturientų negu pernai, lietuvių – kiek mažiau (Papildyta)

Bernardinai.lt

4 min

Norite, kad vaikui sektųsi matematika? Skaitykite jam pasakas

Bernardinai.lt

2 min

Beveik ketvirtadalio dešimtokų matematikos žinios nesiekia patenkinamo lygio

Bernardinai.lt

5 min

Matematikos žinios – šalies saugumui užtikrinti