„Poderio balsas į dangų neina.“ Rastų valdovų insignijų mįslė: skylės sienose, pažeistos procedūros ir radybų autorystės dilema

Dailės kūrinių restauratorius, buvęs Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gidas SAULIUS PODERIS teigia, kad tai jis dar prieš dešimtmetį atrado arkikatedros rūsiuose paslėptas brangenybes, tačiau, pasak jo, tąsyk į jo argumentus nepažiūrėta rimtai. Vilniaus arkivyskupija S. Poderį vadina „juoduoju archeologu“ ir tikina su prastos reputacijos asmenimis nedirbanti. Kiti dienraščio „Bernardinai.lt“ pašnekovai sako galintys suprasti arkivyskupijos nepasitikėjimą minėtu asmeniu, tačiau, jų įsitikinimu, įvertinti restauratoriaus S. Poderio pastangas – būtina.

Kultūros paveldo departamento vadovas VIDMANTAS BEZARAS šioje istorijoje pateikia ir naujų detalių – arkikatedros rūsiuose rastos neaiškios kilmės išgręžtos skylės, laisvai judanti plyta, taip pat užsimenama apie procedūras, kurias galimai pažeidė Vilniaus arkivyskupija.

Pati Vilniaus arkivyskupija sausio 8 dieną dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė pripažįstanti savo klaidą.

Gauta medžiaga apie slaptavietę

Dailės kūrinių restauratorius S. Poderis, anksčiau pripažintas kaltu dėl veiklos su juodaisiais archeologais, dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino apie minimas vertybes sužinojęs prieš beveik dešimtmetį. Jis domėjosi šių insignijų tema: gavo įrašą, kuriame pasakojama apie daiktų paslėpimo vietą.

„Gavau žmogaus iš Olštyno (Lenkijos miestas – aut. past.), Andrzejaus Małyszko, kontaktus. Jo tėvas slėpė šiuos daiktus. Susisiekiau su juo ir gavau kompaktinį diską, ten – įrašas, kaip jis apklausia savo tėvą ir jis pasako, ką ir kur konkrečiai slėpė“, – sakė S. Poderis.

Tada restauratorius apžiūrėjo arkikatedros rūsius ir galimai surado vietą, kurioje gali būti paslėptos insignijos. Šį pavasarį, kaip pasakojo, jis kartu su kitais archeologais ėjęs dar kartą viską apžiūrėti atidžiau.

Taip pat skaitykite:

Kaune Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys minėjo 50 metų jubiliejų nuo slapta duotų įžadų

Brolis G. J. Juškevičius OP davė amžinuosius įžadus į Pamokslininkų ordiną

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Kunigas R. Urbonavičius apie Bažnyčios komunikaciją dėl dvasininkų nusikaltimų: „Jeigu galime organizuoti gražiausius renginius, kodėl negalime profesionaliai reaguoti į šią blogą situaciją?“

Arkivykupas: seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius prašo atleidimo iš kunigystės

Tiesos, atsakomybės ir saugios aplinkos kūrimo keliu

Kurija: pokalbis su Seimo vadovu derinamas, arkivyskupas nutraukė suplanuotas keliones

„Aptikau, kad tai ne tik šimtu procentų ta vieta, bet tai yra vieta, negalinti kartotis kažkur kitur. Ji užtaisyta, užtinkuota, vienintelė Katedroje užtaškyta vieta. <…> Žiūriu, yra skylė. <…> Kyštelėjau pieštuką – jis vos neįkrito. Vadinasi, sienoje yra ertmė“, – portalui LRT.lt sakė S. Poderis.

Kalbėjosi su pačiu arkivyskupu

Buvęs Valdovų rūmų gidas tvirtino dėl šių karališkųjų regalijų kreipęsis į atsakingas institucijas, tačiau buvo ignoruojamas. Anot jo, visą situaciją buvo asmeniškai pristatęs Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui.

„Nuo 2014-ųjų iki praeitų metų žiemos buvo visiška stagnacija. Arkivyskupas apskritai nereagavo, nors 2014 metais buvome asmeniškai susitikę, ir aš jam viską išdėsčiau į akis. Atsakė: „Aš pagalvosiu apie tai.“ Pagalvot tai pagalvosi, bet tai nėra atsakymas, nėra veikimas. Niekas nieko nedarė.

Departamentas visą laiką atsimušinėdavo, man atgal rašinėdavo, kad tai mano nuomonė, siūlė susirasti kokį nors archeologą. Sakau: žmonės, mes kalbam apie karalių daiktus, ne apie kirvuką laukuose. Tai aukščiausio europinio ar net pasaulinio lygio daiktai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ dėstė S. Poderis.

Kadangi visi kreipimaisi buvo bevaisiai, jis nusprendė įsigyti endoskopinę kamerą ir ekskursijos po požemius metu ja pasinaudojęs įsitikino, kad nurodytoje vietoje tikrai kažkas yra.

Problema – socialinis statusas?

Kartu su S. Poderiu atidžiau apžiūrėti arkikatedros požemius ir galimą insignijų slaptavietę ėjo ir dailės istorikas, gidas DONATAS JOKŪBAITIS. Kaip jis teigė dienraščiui „Bernardinai.lt“, būdavo momentų, kai institucijos S. Poderio įžvalgas, susijusias su galimomis vertybėmis, laikydavo prasimanymais.

„Prieš dešimt metų jam visi atsakė… Paprastai ir švelniai pasakysiu: „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus. Ką tu prisigalvoji?“, arba kartais išvis nieko neatsakydavo, būdavo ir tokių. Tačiau Saulius rankų nenuleido, ėjo lėtais žingsniais ir galų gale praeitais metais kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą su labai įdomiu pasakymu, ir jie atsakė: „Mes nerimtai pažiūrėjome į jūsų laiškus, o dabar jau reikėtų pasižiūrėti, kaip ten kas“, – komentavo D. Jokūbaitis.

Jo nuomone, teigiamų reakcijų į galimus S. Poderio atradimus galėjo nebūti dėl jo socialinio statuso. „Tikroji problema ta, kad Poderis nėra konjunktūros ar institucijos žmogus, jis nėra koks nors ultra mega daktaras ar koks nors direktorius – jo balsas į dangų neina“, – palygino istorikas.

Kaltinimai „juodąja archeologija“

S. Poderis anksčiau yra pripažintas kaltu dėl veiklos su juodaisiais archeologais ir pagrobtų radinių perpardavinėjimo. „Mane laiko juoduoju archeologu, nors juo niekada nebuvau. <…> Tuo dengiamasi. Tai visiška nesąmonė. Seni laikai yra seni laikai. Nauji laikai yra nauji laikai. <…> Buvau pripažintas kaltu, kad įgijau daiktus, įgytus nusikalstamu būdu, nors nebuvo įrodyta, kad nors vienas daiktas įsigytas nusikalstamu būdu“, – LRT.lt teigė S. Poderis.

D. Jokūbaitis dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino taip pat manantis, kad S. Poderį vadinti „juoduoju archeologu“ neteisinga.

„Jūs pasakykit, kad Saulius yra chuliganas, galų gale švelniai pagrūmokit, bet nevadinkit jo juoduoju archeologu dėl to prakeikto teistumo, kurį jis gavo per naivumą. Advokatas yra sakęs: „Tą bylą aš norėčiau pakelti iš naujo ir parodyti, nes, techniškai žiūrint, joje tas teistumas yra seniai pasibaigęs, ir per visą tą laiką jis niekuo nėra nusikaltęs“, – atkreipė dėmesį dailės istorikas.

Šiurkšti intelektualinė vagystė

Pats restauratorius S. Poderis visą šią situaciją vertina kaip šiurkščią intelektualinę vagystę. „Sportininkas per kliūtis bėga dešimties metų maratoną. Kas nors jam kliūtis vis deda, tačiau jis bėga, bėga. Iki finišo tiesiosios lieka vienas metras, ir kažkas iššoka, patraukia tą gražią finišo juostelę ir pasako: „Dabar mes.“ Suprantat? Tai situacija, kai buvo padaryta absoliuti intelektualinė vagystė. Šiurkšti, šlykšti intelektualinė vagystė“, – kalbėdamasis su dienraščiu „Bernardinai.lt“ apmaudo neslėpė jis.

Specialiai arkikatedros požemiuose karališkųjų insignijų radyboms skirtoje spaudos konferencijoje, surengtoje Vilniaus arkivyskupijos, jos ekonomas Mykolas Juozapavičius minėjo, kad per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo keletą kartų mėginta atlikti įvairias paieškas.

Arkivyskupijos turtu besirūpinančios tarnybos vadovo teigimu, pati arkivyskupija sudarė sąlygas kompetentingoms institucijoms ir specialistams vykdyti tyrimus. O S. Poderio iniciatyvą ekonomas M. Juozapavičius pavadino kaip esančią „šalia oficialių paieškų“.

„Šalia oficialių paieškų negalime nepaminėti ir juodosios archeologijos istorijoje figūravusio Sauliaus Poderio privačios iniciatyvos rasti slaptavietę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Žurnalistams paprašius patikslinti situaciją, kai S. Poderis savo iniciatyva endoskopu patikrino angą požemiuose, ekonomas atsakė, kad Vilniaus arkivyskupija nedirbanti su abejotinos reputacijos žmonėmis. „Vilniaus arkivyskupija bendradarbiauja su valstybės institucijomis, vykdant šį projektą. Tačiau, kaip jau minėjau, su pavieniais asmenimis, kurie turi abejotiną reputaciją ir buvo minėti baudžiamosiose bylose dėl juodosios archeologijos, nebendradarbiauja“, – žurnalistams teigė M. Juozapavičius.

Komentuodamas, ar šį atradimo faktą galima priskirti minimam dailės kūrinių restauratoriui S. Poderiui, arkivyskupijos ekonomas dėstė: „Iš tikrųjų mes nežinome, ką atrado Poderis, nes nei jisai mums buvo pateikęs, nei…“

Po spaudos konferencijos su dienraščiu „Bernardinai.lt“ kalbėjęsis D. Jokūbaitis dabartiniams insignijų atradėjams beria šūsnį klausimų.

„Autorius sako: „O čia mes atradome…“ Kas jūs? Dokumentacija? Kas pateikė medžiagą? Iš kur gavot? Kur visas fiksavimas? Kiekvieno daikto akte aprašymas? Visas proceso filmavimas? Poderis, pažvelgęs pro rakto skylutę, nusiuntė informaciją aukščiausiems šalies vadovams“, – tikino jis.

Visgi D. Jokūbaitis ragina jo pozicijos nepriimti kaip kaltinimų. „Nepagalvokite, kad aš ką nors kaltinu. Tiesiog Poderis padarė tą darbą be pinigų, paramos ir nuolat ujamas, niekinamas. Aš stebiuosi jo kantrybe“, – dėstė istorikas.

(Ne)įvertinti nuopelnai?

Istorikas, Vilniaus universiteto (VU) docentas LIUDAS JOVAIŠA vertindamas radybų arkikatedros požemiuose aplinkybes teigė suprantantis arkivyskupijos nepasitikėjimą S. Poderiu, tačiau ir atkreipė dėmesį, kad dera įvertinti šio žmogaus pastangas.

„Suprantu, kad gali būti pagrįsta ir teisėta nepasitikėti asmeniu ir nenorėti turėti su juo reikalų dėl problemiškos reputacijos. Bet JEI (iš tiesų nežinau, tad nesugestijuoju) brangenybės iš tiesų aptiktos remiantis asmens surinkta ir turima informacija, tiesa ir teisingumas reikalautų tai viešai pripažinti“, – savo feisbuko paskyroje paskelbė L. Jovaiša.

Apskritai istorikas tvirtina pastebėjęs, kad daugiau kalbama apie radinių turinį, o ne atradimo vietą. „Man pasirodė, kad spaudos konferencijoje į klausimą apie disponavimą informacija vengta atsakyti: kalbėta tik apie radimvietės turinį (sakyta, kad nebuvo žinoma, kas ten yra), bet ne apie jos vietą (nesakyta, kad neturėta sugestijų, kur jos ieškoti). Susidarė įspūdis, kad nenorėta meluoti, tačiau sykiu ir vengta pasakyti tiesą iki galo. Bet gal klystu?“ – svarstė VU docentas.

Visgi, L. Jovaišos manymu, būtų teisinga įvertinti ir S. Poderio pastangas ieškant slaptavietės. „Vis dėlto netgi jei jokiomis užuominomis ir nedisponuota, o slaptavietė aptikta visiškai savarankiškai, man regis, akivaizdu, kad asmuo jos vietą jau buvo nustatęs anksčiau, o jo pastangos (ne visada teisėtais būdais) tą atradimą realizuoti paskatino oficialiai vykdytą paieškų procesą. Tokiu atveju objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti ir įvardinti (ir) pozityvų asmens indėlį į šią atradimo istoriją“, – komentavo jis.

Atveriant slaptavietę – pažeistos procedūros?

Dar vakar, sausio 7-osios vakarą, dienraštis „Bernardinai.lt“ paskelbė, kad atverdama valdovų insignijų slaptavietę Vilniaus arkivyskupija galimai pažeidė privalomas procedūras. Į tai dėmesį atkreipė Kultūros paveldo departamento vadovas VIDMANTAS BEZARAS.

Klaida, pasak jo, ta, kad atveriant slaptavietę Vilniaus arkikatedros požemiuose į šią procedūrą nebuvo pakviesti Kultūros paveldo departamento atstovai.

„Čia ir yra padaryta klaida, kad jie (Kultūros paveldo departamento atstovai – aut. past.) nebuvo pakviesti į atidarymą, ir šiokių tokių nusižengimų yra. Suradę slaptavietę jie turėjo arba pakviesti, arba greitai, per savaitę, apie tai informuoti Kultūros paveldo departamentą. Tai čia buvo gruodžio 16 diena“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė departamento vadovas V. Bezaras.

„Turbūt būtų buvę geriausiai (pakviesti Kultūros paveldo departamento atstovus – aut. past.) ir archyvuoti visa tai, kas yra padaryta. Galų gale per septynias dienas turėjo pranešti apie rastus daiktus ir informuoti departamentą, prašydami pateikti vertinimui, arba pasikviesti departamento žmones įvertinimui. Tikrai džiugu, kad tai yra atlikta, bet procedūrinių pažeidimų yra“, – pabrėžė V. Bezaras.

Jis taip pat paminėjo apie šiuos radinius sužinojęs iš žiniasklaidos: „Tai ir sužinojom, kai paplito tas kvietimas apie pristatymą.“

Rastos neaiškios kilmės ertmės

Kultūros paveldo departamento vadovas V. Bezaras pateikė ir dar negirdėtų detalių. Jo teigimu, slaptavietės apžiūros metu rasta daug nežinia kada išgręžtų skylių. „Nerimą sukėlė, kad šitoje vietoje radome keletą fragmentų sienose, kur buvo išgręžiotos, neaišku, kada, ertmės. Išgręžiojimų buvo daug, ir tai sukėlė nerimą“, – sakė jis.

Po šio susitikimo, anot jo, Vilniaus arkivyskupija buvo paprašyta sustiprinti apsaugą ir bendradarbiaudama su Valdovų rūmais įvertinti rastas ertmes.

Anot V. Bezaro, atveriant slaptavietę tarp procedūros dalyvių buvo Valdovų rūmų direktorius bei archeologijos skyriaus vedėjas. Jis pastebėjo laisvai judančią plytą – būtent dėl jos ir rastos minimos vertybės.

„Tai nebuvo savavališka veikla. Ten buvo, bijau dabar pasakyti, pradžioje gal keturi, penki, paskui septyni žmonės, kurie, dalyvaujant direktoriui Vydui Dolinskui ir archeologijos skyriaus vedėjui Gintautui Striškai, visai netikėtai greta tų vietų, kur mes buvome tada ir matėme išgręžiojimus, už kelių metrų pamatė išklibusią plytą. Vienas ištraukė tą plytą, pašvietė su prožektoriumi ir surado tai, ką mes dabar matome“, – paaiškino pašnekovas.

Dienraščiui „Bernardinai.lt“ šių insignijų paieškose dalyvavusio dailės kūrinių restauratoriaus S. Poderio paklausus, ar jis ką nors žinantis apie išgręžtas ertmes, jis patikino, kad 2024-ųjų liepos mėnesį, kai pastarąjį kartą lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose, jokių išgręžiotų skylių nepastebėjo.

Valdovų rūmų muziejaus komunikacijos vadovė Monika Petrulienė taip pat patikino, kad muziejaus specialistai jokių ertmių negręžiojo. Ji užsiminė, kad lobyno paieškų procedūromis turėjo pasirūpinti Vilniaus arkivyskupija.

Arkivyskupija pripažįsta savo klaidą

Dienraštis „Bernardinai.lt“ sausio 8 dieną gavo Vilniaus arkivyskupijos atsakymą dėl arkikatedros požemiuose atvertos slaptavietės su karališkosiomis insignijomis ir galimų su tuo susijusių privalomų procedūrų pažeidimo. Atsakyme rašoma, kad atveriant valdovų insignijų slaptavietę Kultūros paveldo departamento atstovai į procedūrą nebuvo pakviesti dėl arkivyskupijos klaidos.

Vilniaus arkivyskupijos atsakyme rašoma, kad atidengiant slaptavietę dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, ekonomas Mykolas Juozapavičius, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė, Bažnytinio paveldo muziejaus aukščiausios kvalifikacinės kategorijos tekstilės restauratorė Indraja Kubilytė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinis direktorius Vydas Dolinskas ir šio muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška.  

Priduriama, kad visas insignijų išėmimo procesas buvo fiksuojamas Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos specialistės Aistės Karpytės fotografijomis. Vaizdo įrašas daromas nebuvo.  

Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad sausio 6 dieną Vilniaus arkivyskupijos kurija pranešė arkikatedros požemiuose radusi Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijas. Tarp vertybių – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės. Slaptavietėje taip pat rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Projektas „Nekasdienė kultūra — tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.

Susiję:

Tomas Kemzūra

Vytautas Markevičius

4 min

Vilniaus arkivyskupija atverdama valdovų insignijų slaptavietę galimai pažeidė privalomas procedūras

Vilniaus arkivyskupijos kurija

4 min

Vilniaus arkikatedros požemiuose rasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis

Rasa Baškienė

7 min

Barbora Radvilaitė

Vytautas Markevičius

Kostas Kajėnas

13 min

„Čia atėjęs tiesiog smalsumo vedamas išeini geresnis.“ Kun. M. Mitkevičius – apie atvertą Valavičių koplyčią