S. Spurga apie siūlymą prisijungti prie laivybos Hormuzo sąsiauryje atnaujinimo: linkėjimas būtų išsiaiškinti ir tik tada svarstyti

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva iš Jungtinių Amerikos Valstijų gavo pasiūlymą prisijungti prie koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą blokuojamame Hormuzo sąsiauryje, ir teiks šį siūlymą Valstybės gynimo tarybai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė Friedrichą Merzą dėl karo Irane, Vokietijos kancleriui pakomentavus, kad Teheranas prie derybų stalo esą žemina Vašingtoną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV vadovu D. Trumpu. Lyderiai aptarė karų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje klausimus.

Nepaisant įtampos dėl Irano, D. Trumpas ir karalius Karolis III pabrėžė ilgalaikius šalių ryšius. Monarchas tiesiogiai neužsiminė apie konfliktą Artimuosiuose Rytuose, tačiau akcentavo NATO svarbą ir paragino toliau remti Ukrainą.

Vieni didžiausių pasaulyje naftos gamintojų Jungtiniai Arabų Emyratai pasitraukė iš naftos kartelių OPEC ir OPEC+, kad galėtų sutelkti dėmesį į nacionalinius interesus.

Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas dr. SAULIUS SPURGA.

Lietuva iš Jungtinių Amerikos Valstijų gavo pasiūlymą prisijungti prie koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą blokuojamame Hormuzo sąsiauryje. Siūlymas bus teikiamas Valstybės gynimo tarybai. Kiek reikšmingas būtų Lietuvos prisijungimas prie šios koalicijos?

Lietuva turi tradiciją svarstyti panašius pasiūlymus ir juos teigiamai įvertinti. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis interviu jau užsimena, kad Lietuva galėtų prisidėti prie išminavimo operacijų, tam tikrų logistinių dalykų. Šiek tiek keistai skambėjo prezidento patarėjo žodžiai, kai jis sakė, kad teiks siūlymą svarstyti šį klausimą, bet kartu pažymėjo, jog nėra visiškai aišku, ko tikimasi iš Lietuvos. Tad linkėjimas būtų pirmiausia išsiaiškinti lūkesčius ir tik tada svarstyti pasiūlymą, nes susidaro įspūdis, kad dabar kalbama apie tai, kas nėra iki galo aišku. Vis dėlto manau, kad šios problemos bus išspręstos. Pasiūlymas rimtas ir tikrai vertas apsvarstyti.

Taip pat skaitykite:

JAV pasiuntiniai su V. Putinu aptarė realius planus, kaip užbaigti karą Ukrainoje

Belgrade surengta atminimo ceremonija mirusiam karo nusikaltėliui R. Mladičiui

V. Zelenskis: Ukraina pasiruošusi iki pirmadienio susilaikyti nuo smūgių Maskvai

Kremlius: V. Putinas nurodė trims dienoms sustabdyti smūgius Kyjivui

D. Trumpas karą su Iranu vadina smulkme Jungtinėms Amerikos Valstijoms

Vokietija prieš politinį žemės drebėjimą: ar į valdžią ateis kraštutiniai dešinieji?

D. Trumpas sako siunčiąs pasiuntinius į Maskvą ir Kyjivą su nauju planu, kaip užbaigti karą

Ministras: įtariamasis Vokietijos elektros tinklo sabotažu yra klimato aktyvistas

Jeigu Lietuva prisijungs, be abejo, ne šiaip sau – transatlantinė partnerystė yra naudinga ir strategiškai reikšminga. Žinoma, apmaudu, kad pastaruoju metu euroatlantinė partnerystė silpnėja. Tai kelia didelį nerimą, sumaištį, ir kartais net sunku suprasti, ar anksčiau pareikšti valstybių įsipareigojimai vis dar galioja.

Kilus Donaldo Trumpo ginčui su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu dėl JAV ir Izraelio karo Irane, JAV prezidentas svarsto galimybę mažinti amerikiečių karių skaičių Vokietijoje. Kaip vertinate kilusį ginčą? Kur galėtų būti perkeliami kariai?

Sprendimas išvesti iš Vokietijos bent 5000 JAV karių jau priimtas. Pentagonas pranešė, kad tai gali įvykti per 6–12 mėnesių. Tiesa, Donaldas Trumpas pasakė, kad karių galėtų būti išvesta dar daugiau. Dabar Vokietijoje jų yra per 36 000. Ši šalis dėl geografinės padėties ir kitų priežasčių yra Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje centras – čia yra vadavietė, Ramšteino oro bazė ir kiti labai svarbūs objektai.

Karius žadama išvesti dėl to, kad Merzas sukritikavo Jungtinių Valstijų politiką ir Trumpo administracijos pradėtą karą Irane, taip pat pasakė, kad Irano vadovybė gudrauja ir galbūt net klaidina Jungtinių Amerikos Valstijų administraciją. Iš tikrųjų jos jau anksčiau svarstė planus mažinti kariuomenės dislokavimą Vokietijoje ir Europoje, tačiau dabar padarė viską, kad tai atrodytų kaip bausmė Vokietijos kancleriui Merzui už tokias kalbas.

Vis dėlto ši bausmė yra savotiška, nes Jungtinių Valstijų kariuomenės dislokavimas yra abiejų pusių susitarimas, jis naudingas ir pačiai Amerikai – tai rodo jos įtaką, suteikia didesnes operacines galimybes vykdyti veiksmus, taip pat didina prestižą. Be to, ne visos šalys nori įsileisti svetimą kariuomenę, todėl jos buvimas tam tikroje valstybėje yra savotiška pergalė abiem pusėms.

Kur kariai galėtų būti perkelti? Yra įvairių galimybių, tačiau kol kas apie tai konkrečiai nekalbama. Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Valstijų interesai vis labiau krypsta į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Gali būti, kad dalis karių grįš ir į Jungtines Valstijas. Kalbant apie jų perkėlimą į Rytų Europą, teoriškai tai įmanoma, tačiau pasinaudoti nesutarimais ir tokiu būdu siekti naudos nėra nei Lietuvos, nei Lenkijos ar kitų regiono šalių tikslas.

Nepaisant įtampos dėl Irano, Donaldas Trumpas ir karalius Karolis III pabrėžė ilgalaikius santykius. Kongrese pasakyta britų monarcho kalba buvo neįprastai politinė: jis ragino remti Ukrainą, išsaugoti NATO. Kaip vertinate karaliaus Karolio III vizitą Jungtinėse Valstijose?

Karaliaus Karolio III vizitas įvyko tuo metu, kai Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės santykiai pagal bendradarbiavimo intensyvumą yra pasiekę žemiausią lygmenį per daugelį metų. Pastaruoju metu Trumpas ypač kritikavo ministrą pirmininką Keirą Starmerį, kad pirmosiomis karo Irane dienomis Jungtinė Karalystė nesuteikė galimybės naudotis bendromis karinėmis bazėmis. Taip pat aiškūs nesutarimai dėl prekybos, karo ir požiūrio į Ukrainą.

Karaliaus Karolio III vizitas buvo tarsi būdas sušildyti šalių santykius. Donaldas Trumpas labai gerbia karališkąją šeimą ir vertina jos nuomonę. Pastebėjau, kad per ankstesnį Trumpo vizitą Jungtinėje Karalystėje karalius Karolis, pakreipęs galvą ir žiūrėdamas Trumpui į akis, paragino jį jautriau žvelgti į Ukrainos klausimą. Ir JAV prezidentas kurį laiką buvo pakeitęs nuomonę – maždaug mėnesį reiškė palankesnę Ukrainai poziciją, tačiau vėliau viskas grįžo į ankstesnes vėžes.

Taigi ir šį kartą buvo subtiliai pasakyta daug svarbių dalykų. Ilgai rengta kalba buvo pavyzdinė – viskas aptarta aiškiai ir kartu švelniai, taktiškai ir net su humoru. Trumpui neliko nieko kita, kaip tik pasakyti, kad jis džiaugiasi tokia kalba ir su ja sutinka.

Karaliaus vizitas pasiteisino, siekiant pagerinti santykius, tačiau kiek tai bus tvaru ir kiek Trumpas įsiklausys į išsakytas mintis – apie valdžių padalijimą, stabdžių ir atsvarų sistemą, NATO bei Ukrainą – sunku pasakyti.

Kokią įtaką energijos išteklių rinkai gali turėti Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimas iš OPEC organizacijos?

Tai svarbus įvykis. Tikėtina, kad tam tikrą postūmį suteikė ir Hormuzo sąsiaurio krizė, tačiau ne paslaptis, kad Jungtiniai Arabų Emyratai jau kurį laiką ruošėsi šiam žingsniui – jie padidino naftos gavybos pajėgumus gerokai labiau, nei leido OPEC nustatytos kvotos. Be to, viena iš dominuojančių OPEC valstybių yra Saudo Arabija, ir akivaizdu, kad šių dviejų šalių interesai dažnai kertasi – tiek santykiuose su kaimynais, tiek įvairiuose konfliktuose jos neretai užima skirtingas pozicijas.

Artimiausiu metu, esant tokiai sumaiščiai energetikos ir naftos sektoriuose, didelės įtakos tai gali ir neturėti. Tačiau svarbu prisiminti, kad, nors OPEC šalių išgaunamos naftos kiekis, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjęs maždaug trečdaliu, ši organizacija vis dar siekia palaikyti aukštesnes naftos kainas reguliuodama gavybą per kvotas.

Todėl Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimas yra žingsnis į didesnį liberalizmą ir didesnės konkurencijos kūrimą naftos rinkoje. Ilgalaikėje perspektyvoje išaugusi konkurencija gali lemti naftos kainų mažėjimą.

Be to, įvertinus tai, kad Hormuzo krizė dar kartą parodė priklausomybės nuo iškastinio kuro rizikas, tikėtina, jog daugelis valstybių dar aktyviau ieškos alternatyvių energijos šaltinių – didins branduolinės energetikos ir žaliosios energijos naudojimą.