Šv. Rozalija – mergelė, Palermo globėja

Rugsėjo 4 d. Bažnyčia mini šventąją Rozaliją, mergelę.

Rozalija yra Palermo globėja. Be galo gerbiama ir mylima, bet jos gyvenimo istorija yra neaiški.

Šventosios gyvenimą ilgai ir skrupulingai tyrinėjo vienas XVII a. istorikas Ottavio Gaetani, tačiau nerado jokių patikimų žinių. Nusivylęs jis mirė 1620 m. Tačiau susidomėjimas Rozalija vėl įsiliepsnojo po trejų metų, kai šventoji pasirodė vienai moteriai ir nurodė jai vietą, kurioje buvo palaidotas jos kūnas. Toje vietoje – netoli Palermo esančio Pelegrino kalno grotoje – buvo atlikti tyrimai ir iš tiesų rasti kaulai, tačiau čia nebuvo jokio užrašo.

Tada miesto vyskupas Giannettino Doria medikų ir teologų komisijai patikėjo užduotį išsakyti nuomonę apie šių palaikų autentiškumą. Ir komisija 1625 m. po atidžių tyrinėjimų patvirtino galimybę, kad tie palaikai iš tiesų gali priklausyti šventajai.

O kitoje grotoje netoli Kviskvinijos (Quisquinia) keletas Šv. Stepono dominikonų vienuolyno darbininkų, restauruodami vienuolyną, aptiko uoloje iškalto lotyniško įrašo fragmentus. Įrašas bylojo: Ego Rosalia Sinibaldi di Quisquine et Rosarum Domini filia amore Domini mei Jesu Christi in hoc antro habitari decrevi, tai yra „Aš, Rozalija Sinibaldi, Kviskvinijos ir rožių Viešpaties dukra, iš meilės Jėzui Kristui, savo Viešpačiui, nusprendžiau apsigyventi šioje grotoje“.

Šis įrašas iš dalies patvirtino tai, ką teigė viena žodinė tradicija, pasakojanti Rozaliją buvus kunigaikščio Sinibaldo, karaliaus Guljelmo I pusbrolio, dukterimi ir gyvenusią XII a.

Graži ir dorybinga Rozalija buvo pažadėta į žmonas vietos didikui, tačiau oficialių sužadėtuvių dieną ji pabėgo iš namų ir pasislėpė Kviskvinijos kalnuose, o jos tėvo bei sužadėtinio surengtos paieškos buvo bevaisės.

Taip pat skaitykite:

Šv. Grigalius Didysis – miesto prefektas, tapęs popiežiumi

Šv. Ingrida Švedė – pirmoji švedų dominikonė

Šv. Egidijus abatas – vargšų ir neįgaliųjų globėjas

Palaimintasis Petras Taresas Klaretas – gydytojas ir kunigas

Palaimintasis Ildefonsas Šusteris – benediktinas ir kardinolas

Šv. Jono Krikštytojo nukankinimas

Šv. Augustinas iš Hipono: „Mylėk ir daryk, ką nori“

Šv. Monika – šv. Augustino motina

Iš Kviskvinijos Rozalija vėliau persikėlė į saugesnę vietą, į nepasiekiamo Pelegrino kalno vienatvę. Ant to kalno atgailaudama ir nuostabių vizijų stiprinama ji išgyveno tik kelerius metus. Prieš jai mirštant vienas stebuklingai įspėtas vienuolis užkopė į kalną paskutinį kartą suteikti jai Komunijos.

Rozalija amžiams užmerkė akis apie 1160 m. Į šventųjų sąrašus ji pateko 1630-aisiais Urbono VIII pastangomis, vis labiau stiprėjant pamaldumui, kurį ir paskatino jos palaikų atradimas bei jos stebuklinga pagalba, kai Palermą siaubė baisus maras.

Parengta pagal Piero Lazzarino „Naująją šventųjų knygą“.