Šv. Turibijus Mongrovietis – Limos arkivyskupas, indėnų gynėjas

Kovo 23 d. Bažnyčia mini šventąjį Turibijų Mongrovietį (Mogrovietį, 1538–1606), arkivyskupą.

Turibijus Alfonsas gimė Majorgoje kilmingoje Ispanijos Mogroviejų šeimoje. Studijavo kanonų teisę, buvo teisės profesorius Salamankos universitete, vėliau – inkvizicijos teismo Granadoje vyriausiasis teisėjas. Turibijus garsėjo savo tiesumu ir pareigos jausmu; Ispanijos karalius Pilypas II jį labai vertino.

Popiežius Grigalius XIII paskyrė šį tylų pasaulietį Ciudad de los Reyes (vėliau – Lima) vyskupijos, kuri jau kurį laiką buvo Ispanijos valdžioje, arkivyskupu.

Tuo metu Peru buvę konkistadorai plėšė, skriaudė vietinius gyventojus; būdami krikščionys rodė blogą pavyzdį ten gyvenantiems indėnams ir pirmiesiems vergams, atvežtiems iš Afrikos. Vietiniai buvo krikštijami jėga, prisidengus religija siekiant pavergti vargšus.

Nors Turibijus ir priešinosi šiam paskyrimui, bet 1578 m. tapo dvasininku, o 1580 m. buvo įšventintas. Ši situacija įkvėpė jam meilę ir aistrą kovai už tikėjimą ir tiesą, ji neblėso iki jo mirties. Turibijus nedelsdamas išplaukė į Peru ir 1581 m. pasiekė savo vyskupiją Ciudad de los Reyes, Peru sostinę.

Per 25 vyskupavimo metus Turibijus įvykdė nemažai pastoracinių vizitų, vietinių Bažnyčios susirinkimų ir vyskupijos sinodų. Elgėsi griežtai su dvasininkais, anksčiau paveiktais konkistadorų, suformavo naują dvasininkijos kartą. Jis aplankė visus savo didžiulės vyskupijos rajonus ir pašalino iš pareigų tuos, kurie skriaudė čiabuvius, plėšikavo.

Vyskupas susidūrė su didžiuliu pasipriešinimu, bet bažnytinę discipliną ir teisingumą laikui bėgant atkūrė. Jis išmoko vietinių kalbas, kad galėtų pats kalbėtis su vietos gyventojais, išsekintais ir nuolankiais, dosniai dalijo jiems išmaldas. Jo potvarkiu kunigai turėjo skatinti indėnus ir padėti jiems valgyti sėdint prie stalo, miegoti lovose, gyventi kaip laisviems žmonėms. Turibijus rūpinosi, kad atsirastų katekizmas ir maldaknygės vietinėmis kalbomis; vykdė reevangelizaciją.

Taip pat skaitykite:

Kunigas ir karalius Melchizedekas – paslaptingasis Eucharistijos pranašas

Šv. karalius Liudvikas IX – pranciškonų pasauliečių globėjas

Šv. Baltramiejus – tylusis apaštalas

Rožė Limietė – dominikonė pasaulietė, pirmoji Amerikos žemyno šventoji

Švč. Mergelė Marija Karalienė – Visatos Karaliaus Motina

Šventasis popiežius Pijus X: „Viską atnaujinti Kristuje!“

Šv. Bernardas Klervietis – cistersų abatas, teologas, mistikas

Šv. Jonas Eudas – pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai ir Nekaltajai Švč. Mergelės Marijos Širdžiai pradininkas

Indėnai mylėjo savo vyskupą. Jis atsisakė keliauti nešamas neštuvuose ir eidavo su jais kartu. Turibijus suteikė Sutvirtinimo sakramentą 800 tūkstančiams žmonių, tarp jų – trims būsimiems šventiesiems: Rožei Limietei, Pranciškui Solanui ir Martynui Poriečiui. 1591 m. Limoje Turibijus įkūrė pirmąją Naujajame pasaulyje seminariją.

Trečiojo pastoracinio vizito į Šiaurės Peru metu Turibijus susirgo, tačiau kelionės nenutraukė. Mirė Sanjoje, netoli Limos, klausydamas giedamos psalmės Didįjį ketvirtadienį, kovo 23-iąją.

Popiežius Benediktas XIII kanonizavo Turibijų 1726 m.