Už pagalbą moterims – šmeižtas. Kieno priešu tapo Krizinio nėštumo centras?

„Vaikelio tėtis principų vedamas mus paliko, – pasakoja moteris. – Buvo keliolika nėštumo savaičių. Kreipiausi į Krizinio nėštumo centrą. Reikėjo psichologinės pagalbos ir sulaukiau tikrai labai greitos reakcijos.“

Dominyka pradėjo lankytis Krizinio nėštumo centro suorganizuotoje moterų tarpusavio pagalbos grupėje. „Buvo grupelė moterų su panašiomis problemomis, – pasakoja ji. – Susitikdavome kiekvieną pirmadienį pasikalbėti, pasidalinti, kaip sekasi, kaip praėjo savaitė. Gerai, kai žinai, kad esi ne viena toje situacijoje, kad nesi kažkokia nenormali, kad neturi gėdytis, slėptis nuo visuomenės, kuri gali tave pasmerkti, nes tau teks vienai auginti vaiką.“

Gegužės mėnesį tarpusavio pagalbos grupės susitikimai baigėsi, tačiau moterys ir toliau palaiko ryšį. „Turime mesendžerio grupę. Kai kurios moterys joje jau pagimdė, bet mes toliau bendraujame“, – sako Dominyka.

Nors tarpusavio pagalbos grupės susitikimai baigėsi, moterys toliau sulaukia Krizinio nėštumo centro pagalbos. „Nesvarbu, kad baigėme susitikimų kursą, visada galime kreiptis ir sulaukti tiek psichologinės, tiek materialinės pagalbos. Krizinio nėštumo centras turi ir kūdikiams skirtų rūbelių, ir sauskelnių“, – dalinasi Dominyka.

„Pradėjau mąstyti, kad viskas būtų buvę kitaip, jei su Krizinio nėštumo centru būčiau susidūrusi ankščiau.“

Ši situacija – ne pirmas kartas, kai Dominyka susiduria su kriziniu nėštumu.

„Prieš dvejus metus laukiausi, bet nusprendžiau nutraukti nėštumą, – pasakoja moteris. –  Sustresavau, santykiai su tėveliu buvo prasti. Nusprendžiau nutraukti nėštumą, nes buvo ne laikas, nes santykiai nesiklostė, nes bijojau likti viena.“

„Važiavau į privačią kliniką. Gydytoja priėmė tikrai nuoširdžiai, rekomendavo pagalvoti, bet nepasiūlė kokio nors konkretaus psichologo ar šio [Krizinio nėštumo] centro“, – sako Dominyka.

„Tuo metu lyg ir buvau apsisprendusi, bet vis dar kalbėjausi su vaiko tėčiu ir ieškojau psichologo, kuris gal galėtų kaip nors pakeisti tą sprendimą, nes buvo abejonių“, – pasakoja moteris. Ji pabandė kreiptis į kelis skirtingus psichologus ar santykių konsultantus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo pratęs dirbti su tokio pobūdžio problemomis. „Manau, kad jei būčiau kreipusis į šį [Krizinio nėštumo] centrą, psichologės, kurios dirba su tokiomis problemomis, galėjo situaciją parodyti iš kitos pusės ir padėti priimti kitokį sprendimą.“

„Sprendimą priėmiau labai racionaliai. Bet kartais susimąstau apie psichologines pasekmes ir galimus padarinius kitam vaikeliui. Nėra taip, kad graužčiausi dėl šio sprendimo, bet jis galėjo būti kitoks. Tikrai gaila, kad nežinojau ir nesikreipiau tada, kai galėjau pakeisti tą sprendimą,“ – dalinasi moteris.

Krizinio nėštumo centro vadovė: ir planuotas nėštumas gali virsti krize

Dominyka – toli gražu ne vienintelė sulaukusi Krizinio nėštumo centro pagalbos. Kasmet į šį centrą kreipiasi keli šimtai moterų. Priklausomai nuo situacijos joms centras teikia pačią įvairiausią pagalbą – psichologinę, socialinę, materialinę, teisinę.

Anot Krizinio nėštumo centro vadovės Zitos Tomilinienės, moterys į centrą kreipiasi pačiose įvairiausiose situacijose. „Jei moteriai nėštumo metu ir porą metų po gimdymo reikia daiktų vaikui – vežimėlio, lovytės, sauskelnių, drabužėlių – remiame ją materialiai. Jei reikia dar ir psichologinės pagalbos, ji gali gauti ir ją. Jei reikia susitvarkyti kokius nors dokumentus dėl išmokų, jei reikia teisinės pagalbos, gauna teisinę pagalbą“, – sako Z. Tomilinienė.

Nors, rodos, įprasta manyti, kad krizinis nėštumas yra tas pats, kas neplanuotas nėštumas, toks požiūris nėra tikslus. „Ir planuotas nėštumas gali virsti krize dėl pasikeitusių aplinkybių, – teigia centro vadovė. – Pavyzdžiui, palikus vyrui, pašlijus sveikatai, sužinojus, kad vaikas gali turėti įgimtų ligų.“

Kartais į centrą kreipiasi moterys, kurios su savo vyru jau augina keletą vaikų ir vėl pradėjus lauktis, vyras ima spausti moterį atlikti abortą. Kai kuriais atvejais vyras ima grasinti, kad jai nepasidarius aborto, jis iš jos atimsiąs likusius vaikus. Tokiais atvejais moteriai teikiamos teisinės konsultacijos – teisininkas gali pasakyti motinai, kiek tokie gąsdinimai pagrįsti. „Teisininkas gali padėti ginti tiek jos, tiek vaikų teises ir tokie gąsdinimai dažniausiai ir lieka gąsdinimais, – sako Z. Tomilinienė. – O jei iš tikrųjų prireikia juridinės pagalbos, mūsų centras padeda tai moteriai apginti jos teises.“

Pasitaiko atvejų, kai neplanuotas nėštumas tampa proga moteriai išeiti iš alkoholizmo ar smurto rato – tokiais atvejais centras taip pat teikia visą įmanomą pagalbą. „Naujai atėjusi gyvybė arba žinia apie dar vieną vaiką iš tikrųjų supurto, – teigia Z. Tomilinienė. – Moteris pradeda savo gyvenimą keisti iš esmės. Be galo svarbu, kad tuo metu ji pamato, kad yra, kam ji rūpi, kad yra, kas jai padeda.“ Kartais moterys, besikreipiančios į centrą, „ateina visiškoje duobėje, o po kelerių metų sužydi ir džiaugiasi – kaip gerai, kad pagimdžiau vaiką, kaip džiaugiuosi, kad jį turiu, ir negaliu suprasti, kaip galėjau abejoti.“

Į Krizinio nėštumo centrą pagalbos ieškodamos kreipiasi ir moterys, išgyvenančios pogimdyminę depresiją, netekusios kūdikio arba nutraukusios nėštumą. „Moterys kreipiasi į mūsų centrą po aborto praėjus kelioms dienoms, kelioms savaitėms, keliems mėnesiams ar net metams. Jos pasakoja savo istorijas – nežinojau, kad man bus taip sunku, kad išgyvensiu vienokius ar kitokius skaudžius jausmus, man niekas to nesakė“, – pasakoja centro vadovė.

Už ką Krizinio nėštumo centras susilaukė puolimo?

Šiemet Seimas pradėjo svarstyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus, kuriuos priėmus gydytojai moterims, svarstančioms nėštumo nutraukimą, patyrusioms persileidimą ar nutraukusioms nėštumą, privalomai turėtų teikti informaciją apie konsultacijų ir pagalbos galimybes.

Tai greičiausiai reikštų, kad joms būtų duodamas lankstinukas su įstaigų ar organizacijų, į kurias galima kreiptis, kontaktais. Tarp jų, tikėtina, būtų ir Krizinio nėštumo centras.

Pradėjus svarstyti šį įstatymo pakeitimo projektą, viešojoje erdvėje pradėjo rodytis tekstai, kuriuose siekiama kelti abejones Krizinio nėštumo centro veikla. Centras buvo vadinamas „šališkumu ir manipuliacija pagarsėjusiu“. Viena kritikė netgi teigė, kad centro teikiamų paslaugų „nevadintų pagalba“.

Teigiama, kad  moterys, kurios kreipiasi į centrą, yra klaidinamos, keliamos abejonės centro darbuotojų ir savanorių kompetencija, kuriamas įspūdis, kad vienintelis centro veiklos tikslas yra moralizuojant atkalbėti moteris nuo aborto.

Anot Z. Tomilinienės, centrui klijuojamos etiketės neturi nieko bendra su tikrove. „Nei viena klientė per aštuonerius su puse metų nesikreipė skųsdamasi dėl to, kad ją būtume atkalbinėję ar jai būtume nepadėję“, – sako ji.

Centras taip pat sulaukia kaltinimų, kad nepagrįstai gąsdina moteris neigiamomis abortų pasekmėmis. Z. Tomilinienės teigimu, „tai, kad abortas turi ir neigiamų pasekmių, moteris turi teisę žinoti. Jei nekalbėsi apie tai, kokios gali būti medicininės, psichologinės pasekmės, nereiškia, kad jų nebus.“

Kartais centrą bandoma „demaskuoti“ teigiant, jog jis skelbiasi teikiąs medicinines paslaugas, nors negali to daryti, nes nėra gydymo įstaiga. Anot Z. Tomilinienės, tokie teiginiai – nesusipratimas. Ji teigia, kad centrui pagal savanoriavimo sutartis padedantys medikai – psichiatrai, ginekologai, genetikai – moteris priima savo gydymo įstaigose, centras tik nukreipia moteris į juos.

„Tie mitai, kurie tikslingai ir klaidinančiai kuriami apie mūsų centrą, yra darbas būtent tų organizacijų, kurios sakosi, kad kovoja už moterų teises, o realybėje nėščias vienišas moteris nori palikti be jokios pagalbos spręsti iškilusias krizes, – teigia centro vadovė. Tačiau, anot jos, dauguma kritikų beveik nieko nežino apie realią centro veiklą. „Kritikai nieko nežino apie mūsų centrą, kritikuodami remiasi savo bendru supratimu, ką yra girdėję apie kitų centrų veiklas Amerikoje ar kur nors kitur.“