VRK laimėjo dešimtis ginčų teismuose prieš palaikymo nesulaukusio referendumo iniciatyvinę grupę

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) laimėjo bylą prieš referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyvinę grupę, penktadienį pranešė VRK.

Referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyvinei grupei nesurinkus reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus ir VRK išregistravus grupę, šį sprendimą teko ginti teisme, kadangi referendumo iniciatoriai parašų rinkimą norėjo tęsti toliau.

Ši byla yra jau 28-oji išspręsta per keletą mėnesių trukusį referendumo iniciatyvos laikotarpį.

Referendumo iniciatyvinė grupė teismui skundė VRK sprendimus dėl parašų rinkimo lapuose išdėstytų formuluočių, dėl prieigos prie elektroninėje parašų rinkimo lapo formoje esančių rinkėjų duomenų gavimo, dėl išaiškinimų, susijusių su referendumo agitacija ir politine reklama, dėl su grupės iždininku susijusių aplinkybių, dėl papildomo laiko referendumo agitacijai LRT eteryje suteikimo ir kitų dalykų.

Pastarąjį kartą VRK laimėjo bylą LVAT, kuris konstatavo, kad VRK „priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti“.

LVAT sprendimas buvo priimtas po to, kai Konstitucijos keitimą referendumu inicijavę Zigmas Vaišvila, Egidijus Čibirauskas ir Gediminas Ustinavičius kreipėsi į teismą siekdami pratęsti piliečių referendumo iniciatyvą, grąžinti nepanaudotus popierinius parašų rinkimo lapus, pratęsti jų rinkimą Rinkėjo puslapyje ir leisti jiems stebėti, kas pasirašė elektroniniu būdu.

Pareiškėjai teismui skundė VRK sprendimą, teigdami, kad komisija padarė gero administravimo principų pažeidimų, buvo šališka, nepatikrino iniciatorių surinktų 19 tūkst. 756 parašų (iš 300 tūkst. reikiamų).

Taip pat skaitykite:

L. Savickas: šildymo sezonui ruošiamės iš anksto, PVM lengvatos grąžinimas nesvarstomas

Prezidento patarėjas: situacija dėl likusių be elektros gyventojų yra kritinė

R. Kaunas: visuotinis šaukimas turi būti diegiamas įvertinus kariuomenės galimybes

Kauno rajono savivaldybė pradėjo tyrimą dėl dviejų darbuotojų, susijusių su Raudondvario dvaro istorija

J. Olekas kritiškai vertina FIBA sprendimą: Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nereikėtų įsileisti į varžybas

I. Skuodienė: stiprinant seksualinio smurto prevenciją rengiami mokymai specialistams mokyklose

L. Matjošaitytė sako negavusi nė vieno euro iš „Nemuno aušros“ už konsultacijas

Prezidentas: kritika švietimo ministrei nereiškia, kad reikia ją pašalinti iš pareigų

LVAT, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad, priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjai, VRK, nustačiusi, jog grupė nesurinko reikiamo parašų skaičiaus, „įgyja pareigą motyvuotu sprendimu konstatuoti, kad piliečių referendumo iniciatyva neįgyvendinta ir grupę išregistruoja“.

„Pareiškėjų teiginiai dėl gero administravimo principo pažeidimo, VRK šališkumo grindžiami subjektyvia pareiškėjų nuomone ir VRK atliktu ginčo situacijos vertinimu, tačiau ne byloje pateiktais įrodymais“, – pažymėjo teismas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad VRK tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir priėmė neskundžiamą sprendimą referendumo iniciatorių skundą atmesti.

LVAT, nagrinėdamas iniciatyvinės grupės skundus, nurodė, kad VRK negali pratęsti parašų rinkimo laiko, tokį sprendimą gali priimti tik teismas išimtiniais atvejais. Taip pat teismas pažymėjo, kad VRK negali skirti daugiau eterio laiko iniciatyvos agitacijai, nei numatyta konstituciniame referendumo įstatyme.

Nuo 2025 metų spalio ši referendumo iniciatorių grupė padavė komisiją į teismą 28 kartus. 12 atvejų LVAT atsisakė priimti grupės skundus. 10 kartų skundai buvo atmesti po nagrinėjimo teisme.

Šešis kartus skundai buvo tenkinti iš dalies: du kartus dėl prieigos prie elektroninių už referendumo iniciatyvą pasirašiusių rinkėjų duomenų, vieną kartą dėl parašų rinkimo laiko termino pratęsimo šešioms dienoms, kitus tris kartus – dėl procedūrinių dalykų, kuriuos ištaisius VRK sprendimų turinys nepasikeitė.

Kaip rašė BNS, referendume siūlyta klausti, ar gyventojai pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais.

Referendumo iniciatoriai teigė, kad grynųjų ribojimas gali turėti neigiamą poveikį daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus, regionų bei skaitmeninių įgūdžių stokojantiems gyventojams.