Žemaičių Kalvarijos atlaidų pradžia – su nuostaba ir nerimu

2026 metais Telšių vyskupija švenčia Lietuvos bažnytinės provincijos ir savo vyskupijos įsteigimo šimtmečio jubiliejų, tad ir Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai – jubiliejiniai.

Gaivų liepos 1-osios vakarą mišparais, iškilmingomis šv. Mišiomis ir eucharistine procesija prasidėję Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai siekia daug gilesnius laikus – ši Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio kalnų ėjimo ir giedojimo tradicija skaičiuoja jau beveik keturis šimtus metų.

Iškilmių pradžioje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pasveikino piligrimus, atkeliavusius iš Panų kalno, Marijos legiono, Gyvojo Rožinio ir kitų katalikiškų organizacijų, Žemaičių Kalvarijos bazilikos koleginės kapitulos narius, visus kitus maldininkus, Marijos radijo klausytojus bei Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos ansamblio „Schola Cantorum de Regina Pacis“ giedotojus ir jo vadovą Vidmantą Budreckį.

V. Budreckis ir jo sutuoktinė Lina po visų apeigų buvo apdovanoti Telšių vyskupijos globėjo Šv. Justino atminimo medaliu, skirtu vyskupijos šimtmečio atminimui.

Iškilmėms vadovavo popiežiaus Leono XIV apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gänsweinas. Arkivyskupas šv. Mišių liturgiją vedė ir homiliją sakė lietuvių kalba – tai labai džiaugsmingai sutiko visi maldininkai. Komentuodamas Evangelijos ištrauką apie Marijos ir Juozapo pamestą, bet po trijų dienų šventykloje atrastą dvylikametį Jėzų, nuncijus pabrėžė du raktinius dalykus – nuostabą ir nerimą.

Anot arkivyskupo G. Gänsweino, Nazareto šeimoje niekada netrūko nuostabos – gebėjimo stebėtis pamažu atsiskleidžiančia Dievo Sūnaus tapatybe. Jo teigimu, stebėtis ir žavėtis reiškia priešingybę požiūriui, kad viskas savaime suprantama. Nuostaba yra priešingybė įpročiui mus supančią tikrovę ir istorijos įvykius aiškinti vien pagal subjektyvius savo kriterijus. Stebėtis reiškia gebėjimą atsiverti kitam ir stengtis suprasti jo motyvus bei požiūrį. Šis gebėjimas stebėtis kitame esančiu gėriu yra būtinas, jeigu norime būti pajėgūs išspręsti šeimose kylančius sunkumus, sakė arkivyskupas.

Taip pat skaitykite:

Kunigas D. Avellaneda Cabanillas IVE po 22 tarnystės metų Lietuvoje: „Darbas su jaunimu buvo didžiulė dovana“

Nauji kunigų paskyrimai Kauno arkivyskupijoje

Nauji kunigų paskyrimai Telšių vyskupijoje

Brolis G. Juškevičius OP: „Iki mirties – toks mano pažadas tarnauti Dievui ir Jo žmonėms Pamokslininkų ordine“

Kaune Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys minėjo 50 metų jubiliejų nuo slapta duotų įžadų

Brolis G. J. Juškevičius OP davė amžinuosius įžadus į Pamokslininkų ordiną

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Nerimas, kurį išgyveno Marija ir Juozapas, pasak nuncijaus, reiškia, kad Jėzus šioje šeimoje buvo svarbiausias. Tad ir mes turėtume jausti nerimą, kai daugiau kaip tris dienas pamirštame Jėzų – nesimeldžiame, neskaitome Šventojo Rašto arba apsimetame, kad nejaučiame Jo artumo ir paguodžiančios draugystės poreikio.

Neapsimetinėkime. Nei nuo savęs, nei nuo Dievo pabėgti neįmanoma. Verčiau per likusias vienuolika atlaidų dienų suraskime laiko, motyvacijos ir būdų bent kartą apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje, idant leistume Jėzui atgaivinti mūsų gebėjimą stebėtis ir pašalinti nerimą.

Stebėtis viskuo ir dėl visko – kad ir kas tai būtų mūsų unikaliame gyvenime.