2021 07 13

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Žvilgsnis į migraciją – per vertybių prizmę

Riccardo Annandale / Unsplash.com nuotrauka

Lietuvos vertybinė sankloda per 30 nepriklausomybės metų pasikeitė nežymiai. Nors šiandien vertybiniu požiūriu esame toje pačioje šalių grupėje kaip ir katalikiškoji Europa, tačiau vis dar atsiliekame nuo kitų šalių tolerancijos, pilietiškumo ir lygių galimybių požiūriu. „Vertybės per naktį nepasikeičia. Reikia, kad pasikeistų kelios gyventojų kartos“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Vilmantė Liubinienė.

Pasak jos, nuotaikos, tvyrančios Lietuvos ir Europos visuomenėje, greičiausiai iliustruoja vertybinius skirtingų visuomenės sluoksnių konfliktus. Lietuvoje susiduria skirtingų kartų vertybės, o Europoje ir vis globalesniu tampančiame pasaulyje – skirtingų kultūrų vertybės. „Dauguma migrantų yra iš tų šalių, kuriose vyrauja stiprios tradicinės vertybės, konservatyvios pažiūros. Atvykę į postmaterialistinėmis vertybėmis – laisve, kūrybiškumu, saviraiška – grįstas kultūras, kurios klesti gerovės valstybėse, jie patiria kultūrinį ir vertybinį šoką“, – teigia prof. V. Liubinienė.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (SHMMF) bei Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) tyrėjų Vilmantės Kumpikaitės-Valiūnienės, V. Liubinienės, Inetos Žičkutės ir Jurgos Duobienės kartu su kolegomis iš Meinuto (Airija) ir Granados (Ispanija) universitetų parašytoje monografijoje analizuojamos migracijos ir vertybių sąsajos. Pasak tyrėjų, nors migracijos priežastis analizuojančių tyrimų atlikta nemažai, tokių, kurie žvelgtų į migraciją per vertybių prizmę – vos kelios.

Emigruojama ne tik dėl ekonominių priežasčių

Nuo 1990-ųjų iš Lietuvos emigravo apie 24 proc. gyventojų. Pasak prof. V. Liubinienės, tyrimai rodo, kad žmonės svarsto apie emigraciją iš Lietuvos ne tik stumiami ekonominių veiksnių (aukštesnio atlyginimo, geresnio pragyvenimo galimybės), bet ir dėl kultūrinės aplinkos. „Tyrimo metu nustatėme, jog Lietuvos piliečių norui emigruoti įtaką daro ir negatyvi emocinė būsena, lietuvių pesimizmas bei nepasitenkinimas politine situacija Lietuvoje“, – teigia KTU SHMMF profesorė.

Vis dėlto vertybė, kuri atskleidžia takoskyrą tarp dviejų grupių – Lietuvos gyventojų, kurie nenori emigruoti ir emigrantų – saugumas. Nenorinčių niekur išvykti gyventojų vertybių penketuko pirmoje vietoje yra saugumas, o emigrantams svarbiausia – savarankiškumas. „Savarankiškumas apibūdinamas kaip laisvė, kūrybiškumas, nepriklausomybė, smalsumas, savigarba. Tai, kad šios vertybės emigrantų vertinamos labiausiai, rodo, jog greičiausiai gyvendami užsienyje jie mato didesnių saviraiškos galimybių, laisvę būti tokiems ir užsiimti tuo, kuo norisi“, – teigia profesorė.

Įdomu tai, kad kitoje šalyje gyvenančių žmonių vertybės taip pat nesikeičia greitai. Jie nesistengia savo vertybių derinti prie visuomenės, kurioje siekia įsitvirtinti. Pasak V. Liubinienės, taip atsitinka dėl kelių priežasčių. Pirma, emigrantai dažnai bendrauja su kitais išeiviais iš tos pačios šalies. Antra, vertybės susiformuoja vaikystėje ir jas pakeisti vėliau yra labai sudėtinga.

Vilmantė Liubinienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Svarbiausia vertybė lietuviams – saugumas

Lietuvos visuomenės vertybių tyrimus prof. V. Liubinienė su kolegomis vykdo nuo 1996-ųjų. Remdamiesi Shalomo H. Schwartzo pasiūlyta 56 vertybių anketa, tyrėjai nustatė, jog per pastarąjį 30-metį Lietuvos gyventojų vertybės pakito nežymiai: aukščiausia vertybe Lietuvos visuomenei išlieka saugumas (vertybinis blokas, kuriame – visuomenės stabilumas, nacionalinis saugumas, sveikata). Per šį laikotarpį didžiausias pokytis pastebėtas vertinant aktyvumą, kurio svarba išaugo. „Kartodami tyrimą po beveik 30-ties metų tikėjomės, jog bus daugiau skirtumų tarp to meto ir dabartinės visuomenės. Vis dėlto mūsų tyrimas tik patvirtino teoretikų, kuriais rėmėmės, įžvalgas – vertybės kinta labai pamažu“, – teigia V. Liubinienė.

Analizuodama duomenis, KTU SHMMF profesorė rėmėsi Ronaldo Ingleharto atliktų Pasaulio vertybių tyrimo (angl. World Value Survey) įžvalgomis. Pasaulio vertybių tyrimai atliekami nuo 1990-ųjų, o 2020 m. pabaigoje buvo paskelbti septintosios apklausų bangos rezultatai. Jie pavaizduoti kultūriniame žemėlapyje, kuriame šalys sugrupuotos pagal gyventojų vertybines pažiūras. Horizontalėje jos išdėstytos pagal tai, kiek visuomenėje vyrauja išlikimo ar saviraiškos vertybės, o vertikalėje – pagal tai, kiek vyrauja tradicinė ar sekuliari-racionalioji vertybinė orientacija. Išlikimo vertybės akcentuoja ekonominį ir fizinį saugumą, o saviraiška pirmenybę teikia tolerancijai, lygioms galimybėms ir pilietiškumui. Tradicinėmis vertybėmis grįstose visuomenėse ypač svarbi religija, šeimos vertybės, gerbiami autoritetai, tuo tarpu sekuliarioji-racionali vertybinė orientacija yra visiškai priešinga.

„Nors R. Inglehartas kritikuojamas dėl to, kad jo tyrimai apima ne visas šalis, tyrimų apimtis ir ilgalaikis pobūdis leidžia aiškiai matyti vertybinius visuomenės pokyčius. Lygindami su anksčiau vykdytomis apklausomis matome, jog pagal vertybinius prioritetus Lietuva pasislinko horizontalia koordinačių ašimi nuo išlikimo saviraiškos link ir šiandien esame jau toje pačioje šalių grupėje kaip katalikiškoji Europa“, – aiškina V. Liubinienė.

Be to, pasak profesorės, pasaulio vertybių tyrimo žemėlapis taip pat rodo, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis yra labiau sekuliarių-racionalių nei tradicinių vertybių šalis, šiuo atžvilgiu panaši į Suomiją, Norvegiją ar Vokietiją. Tačiau ekonomiškai Lietuva vis dar silpnesnė, o tai lemia, jog vis dar labiau rūpinamės savo ekonominiu ir fiziniu saugumu nei ekologija ar lygiomis galimybėmis.

Vertybinės nuostatos yra susijusios su išsilavinimu

Pasak mokslininkių, vertybinis migracijos kultūros tyrimas rodo, kad, keičiantis visuomenės vertybėms, emigracijos mastai iš Lietuvos turėtų mažėti. Šią išvadą pagrindžia ir statistiniai duomenys. Paklausta, kokie vertybiniai pokyčiai galėtų sustiprinti norą likti, grįžti ir gyventi Lietuvoje, V. Liubinienė akcentuoja geranoriškumą – ypač organizacinėje kultūroje.

„Reikėtų stiprinti pozityvią organizacijų kultūrą, gerinti emocinę darbuotojų būklę, kurti saugumą materialiomis ir nematerialiomis priemonėmis, tokiomis kaip darbuotojų įtraukimas į organizacijų naudų sistemas, organizacijų bendruomenių kūrimą. Kai žmonės jaučiasi saugūs, kai saugumą priima kaip savaime suprantamą vertybę, atsiranda laisvės saviraiškai, daugėja tolerancijos“, – mano V. Liubinienė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Nors suaugusių žmonių vertybės beveik nekinta, ekstremalios situacijos gali sujudinti visuomenės vertybinę sanklodą. Australijoje atliktas tyrimas rodo, jog dėl COVID-19 sukeltos pandemijos visuomenė tapo konservatyvesnė. Galbūt pandemija prisidėjo prie to, kad vertybiniai konfliktai kyla ne vienoje šalyje, įskaitant ir Lietuvą? Pasak V. Liubinienės, knygoje „Kultūrinė evoliucija“ R. Inglehartas teigia, kad žmonių vertybes ir elgesį formuoja išlikimo saugumo garantija, tad saugumo, užtikrintumo sumažėjimas gali sukelti vertybinį pokytį. Kita vertus, vertybių kaita vyksta augant išsilavinimui – kuo labiau asmuo išsilavinęs, tuo jis atviresnis ir tolerantiškesnis.

„Turint omenyje visus šiuos aspektus, sakyčiau, kad Lietuvoje pokyčius, kurie užima dešimtmečius, norima padaryti per kelerius metus. Vertybių per naktį nepakeisi, tačiau galime pasidžiaugti tuo, kad apie lygias galimybes visiems visuomenės nariams jau kalbama – esame pakeliui į pokytį“, – teigia prof. V. Liubinienė.