Žydų bendruomenės pirmininkė: „Nesuprantu, kodėl po 30 metų nepriklausomybės kyla antisemitizmo ar neapykantos žydams klausimas“

Šią savaitę daugiau nei 150 įvairių sričių visuomenininkų viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir politinių partijų lyderius, ragindami netoleruoti pamatines konstitucines vertybes neigiančių, priesaiką sulaužiusių ir, pasak jų, Lietuvai grėsmę keliančių politikų. Laišką pasirašiusiųjų teigimu, balsavimas už antisemitinius, žmogaus teises ir europietiškas vertybes paminančius politikus bei politines jėgas yra balsavimas prieš Lietuvos valstybingumą ir už Rusijos įtaką.

Susitarimus, kuriais tradicinės partijos pasižadėtų į valdančiąją koaliciją neįsileisti Remigijaus Žemaitaičio, raginantys pasirašyti konservatoriai trečiadienį Seime surengė spaudos konferenciją. Į ją pasisakyti pakviesta F. Kukliansky tikino viešojoje erdvėje nuolat susidurianti su neapykanta.

„Aš stengiuosi apie save neskaityti prasimanymų ir įžeidžiančių straipsnių. Tačiau man juos atneša, ir aš turiu perskaityti, kokia esu bloga. Bet kažkokios ribos yra. Vienas žmogus (Remigijus Žemaitaitis – aut. past.) leidžia sau apie bendruomenę, apie kitus žmones vartoti įvairius epitetus, prisigalvoti įvairaus melo, o mes, tie kiti žmonės, vadinamieji inteligentai, to klausomės, skaitome ir tylime“, – dėstė F. Kukliansky.

Ji priminė, kad greitai vyks teismas dėl R. Žemaitaičio galimų antisemitinių pasisakymų. „Konferencija neturi nieko bendro su rinkimais, nenoriu daryti jokios įtakos teisėsaugos institucijoms, kurios vienaip ar kitaip vertins baudžiamąją bylą“, – sakė žydų bendruomenės pirmininkė.

F. Kukliansky: nesuprantu, kodėl kyla antisemitizmo prieš žydus klausimas

Anot F. Kukliansky, ne kiekvienas gali atlaikyti įžeidžiančius įrašus. „Man nesuprantama, kas atsitiko. Aš čia gimiau, užaugau, užauginau vaikus, anūkus, nesuprantu, kodėl po 30 metų nepriklausomybės kyla antisemitizmo ar neapykantos žydams klausimas“, – klausė ji.

F. Kukliansky pabrėžė nesuvokianti, kodėl staiga žydai pasidarė priešais. „Kodėl reikia nuteikti gyventojus, Lietuvos žmones, prieš žydus? Buvo laikas, kai buvo tiesiog nepadoru įžeidinėti žydą, mokykloje jį pravardžiuoti. Dabar taip elgiamasi kasdien. Prasidėjo toks nuožmus puolimas, kuris žeidžia Lietuvos žydus, žeidžia kaip tautą“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Taip pat skaitykite:

KAM siūlo be viešųjų pirkimų reikalavimų leisti įsigyti radarų ir dronų perėmėjų

CŽV direktoriaus mįslė: apie regima ir neregima geopolitikoje

Šalies vadovai sveikina Mokslo ir žinių dienos proga: linki smalsumo ir bendrystės

Prezidentas atmeta galimybę, kad JAV kariai nebegrįš į Lietuvą

Migracijos departamento vadovė: užsieniečių įdarbinimo kvota – proporcinga

Ministras: ESO kompensacijoms dėl audros – 7 mln., elektros atkūrimui – dar 10 mln. eurų

G. Nausėda apie L. Meškauskaitės skyrimą: noriu, kad LRT tarybą sudarytų savarankiški žmonės

G. Nausėda: švietimo ministrės noriu paklausti, ar ji spręs problemas, ar tik imituos tai

Anot F. Kukliansky, ji kalbėjosi su rabinais iš Vokietijos armijos. „Aptarėme šią temą. Aš taip ir negalėjau jiems paaiškinti, kas atsitiko Lietuvoje. Sutarėme bendradarbiauti, keistis informacija, bet aš nenoriu būti ta nuskriausta skundikė, kuri vaikšto po pasaulį ir sako, kad čia skriaudžiami žydai. Tai žemina mano orumą, to nenoriu“, – teigė ji.

„Galbūt ponas Žemaitaitis teisme galės paaiškinti, iš kur atsirado ta neapykanta žydams. Labai skaudu, kad apskritai ši segregacija vyksta. Juk iki karo žydai tarnavo kariuomenėje kartu su lietuviais, dar anksčiau, rusų okupacijos laikais, tarnavo rekrūtais. Ir staiga jie pasidarė Lietuvos priešais, prašom, ką gali padaryti vienas žmogus.

Aš nenoriu ką nors vadinti Adolfu Hitleriu, naciu ar dar kažkuo. Vienas asmuo sugeba visuomenėje tą įtaką padaryti“, – apibendrino F. Kukliansky.

Daug dėmesio skirta R. Žemaitaičio pasisakymams

Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus EMANUELIO ZINGERIO, artėjant Seimo rinkimams iškraipoma žydų istorija, ji naudojama mobilizuojant savo radikalųjį rinkimų potencialą.

Nors konferencijoje organizatoriai kelis kartus pabrėžė, kad ji nėra rinkiminė, tačiau pasisakymuose daug laiko skirta dėl antisemitinių pasisakymų Konstituciją pažeidusiu pripažintam ir iš Seimo pasitraukusiam politikui R. Žemaitaičiui, kuris veda partiją „Nemuno aušra“ į netrukus vyksiančius Seimo rinkimus.

„Esame susirinkę tam, kad per šiuos rinkimus nebūtų naudojami dalykai, susiję su neapykantos kurstymu. Tai ne rinkiminis susirinkimas – susirinkome dėl to, kad rinkimų metu nebūtų vartojamos formulės, kurios buvo seniai užmirštos Lietuvos Respublikoje“, – kalbėjo E. Zingeris.

Anot jo, prieš porą dienų, minint žydų tragedijos metines, partneriai iš užsienio atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje bandoma vartoti neapykantos kalbą norint mobilizuoti rinkėjus.

„Rinkėjams siekiama pažadinti seniai užmirštą, o dažnai ir įveiktą rasizmo ir antisemitizmo atmintį. Šios maro bacilos iškastos dirbtinai ir naudojamos rinkimams. Dabar jau bebalsiai žmonės apšmeižti, sakoma, kad jie Lietuvos valstybę griovė, o ne statė. Ši istorija naudojama mobilizuojant savo radikalųjį rinkimų potencialą“, – sakė E. Zingeris.

Ž. Pavilionis įgėlė ir prezidentui

Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad neseniai konservatoriai paragino politines jėgas kurti „sanitarinį kordoną“ ir užkirsti kelią radikalų patekimui į valdžią. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius ŽYGIMANTAS PAVILIONIS dar kartą ragino kitas partijas aiškiai atsiriboti nuo R. Žemaitaičio.

„Tradicinės partijos turėtų atsiriboti nuo bet kokios galimybės dirbti su šia ekstremistine partija taip, kaip nuo panašių partijų atsiriboja vokiečių, prancūzų, visos Europos socdemai, krikdemai, žalieji. Žemaitaitis ir panašios antisisteminės partijos nuodija viešąją erdvę, tai iš esmės atitinka nusikalstamo Rusijos režimo arba svarbiausių jos sąjungininkių – Baltarusijos ir komunistinės Kinijos – interesus“, – teigė Ž. Pavilionis.

Konservatorius įgėlė ir prezidentui. „Už Lietuvos saugumą atsakinga institucija – Prezidentūra – per šiuos mėnesius neišsakė savo pozicijos dėl Žemaitaičio teiginių. Dabar, kai visi turėtume vienytis ir išgirsti mūsų partnerių abejones dėl galimos koalicijos su Žemaitaičio partija, prezidentas tyli. Kodėl? Kas valdo prezidentą Gitaną Nausėdą?“ – klausė Ž. Pavilionis.

Kaip ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, taip ir Ž. Pavilionis išskyrė prezidento patarėjo Frederiko Jansono įtaką G. Nausėdos sprendimams. „Nesiruošiu kopijuoti prieš dešimtmetį ar daugiau rašyto „apaštalo“ Tomkaus dvylikos laiškų tautai, kuriuos galima sudėti į vieną sakinį – žydai ir gėjai valdo pasaulį, – teigė jis. – Su komunistiniais ar net fašistinius laikus primenančiais tekstais ar net karikatūromis.“

„Šie laiškai, regis, padarė didžiulę įtaką tuo metu SEB banke dirbusiam ir buvusiam Komunistų partijos atstovui Nausėdai, nes šis į savo dabartinę komandą sugebėjo pasikviesti laiškų rašytojo pagalbininką Jansoną. Noriu priminti, kad prezidento pagrindinė pareiga yra ginti Konstituciją, įstatymo viršenybę ir europinę Lietuvos kryptį, todėl raginu prezidentą atsisukti į Vakarų pusę ir nedaryti reklamos Žemaitaičiui“, – sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.

Ž. Pavilionio teigimu, prezidentas, norėdamas atsikratyti dabar virš Prezidentūros skraidančio šešėlio, turi atsakyti į klausimą, ką jo komandoje veikia tokie asmenys kaip F. Jansonas. „Visuomenininkai kvietė apsivalyti, kviečiu ir aš“, – tikino jis.

S. Spurga: antisemitinių pareiškimų buvo visada

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas SAULIUS SPURGA dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė nepastebintis didelio antisemitizmo plitimo.

„Antisemitizmo visada buvo, ir jeigu kažkas smerkia Izraelio politiką, tai nėra antisemitizmas. Gal kiti mato kitaip, bet aš kaip visuomenės narys tam tikrą antisemitizmo lygį pastebiu, taip pat ir buitiniame lygmenyje. Kartais jis prasprūsta į viešąją erdvę, ypač tam tikruose komentaruose“, – sakė jis.

Anksčiau, anot jo, antisemitinių pareiškimų būdavo anoniminiuose komentaruose, dabar jų pasitaiko socialiniuose tinkluose. „Matau ne tik antisemitizmą, bet ir didesnį praeities vertinimo suvokimą, visuomenės tam tikrą poziciją dėl padarytų skriaudų žydams. Taip pat matau kritiškai vertinančiųjų antisemitizmo apraiškas“, – dėstė apžvalgininkas.

Tel Avivo universiteto ir JAV Kovos su difamacija lygos gegužę paskelbtas tyrimas atskleidė, kad antisemitizmo protrūkis pasaulyje – didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau tai siejama su islamistinio „Hamas“ judėjimo išpuoliu prieš Izraelį.

Anot S. Spurgos, tai, kad kažkas smerkia Izraelio politiką, savaime nėra antisemitizmas. „Aš suprantu, kad pasaulyje antisemitizmas auga. Bet jeigu kalbėsime apie tai, kad kažkas smerkia Izraelio ar žydų politiką, – tai nėra antisemitizmas“, – sakė jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad nors Lietuvoje auga susirūpinimas dėl antisemitizmo ir R. Žemaitaičio retorikos, tačiau neapykanta žydams nebėra šio politiko arkliukas. „Žemaitaičio reitingai šoktelėjo, kai jis paskelbė antisemitinius pareiškimus, bet kad tai vienintelis jo arkliukas ir populiarumo šaltinis, – tikrai ne. Antisemitizmo korta kažkada buvo, bet Žemaitaitis ilgokai jos nenaudoja. Tai apgailėtinas dalykas, bet jeigu tai būtų tik antisemitizmas, kažin ar Žemaitaitis būtų toks populiarus“, – apibendrino S. Spurga.

Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Teismui paskelbus verdiktą, parlamentas turėjo priimti sprendimą dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo, kad politikas iš Seimo būtų pašalintas apkaltos būdu ir negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. Visgi R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato ir išsaugojo teisę vėl būti renkamas.

2023 m. R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus feisbuko socialiniame tinkle ir visuomenės informavimo priemonėse. Seimo komisija, svarsčiusi apkaltos klausimą, pabrėžė, kad tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.

Projektas „Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 32 tūkst. eurų.

Susiję:

Rasa Baškienė

14 min

Pirmasis informacinis karas Europoje: antikatalikiški mitai, juodoji legenda, antisemitizmas ir Amerikos kolonizavimas. Pokalbis su J. Micevičiūte

Milena Andrukaitytė

2 min

Seimas panaikino R. Žemaitaičio neliečiamybę dėl antisemitinių pasisakymų

Gediminas Zelvaras

5 min

Pranciškus, Bažnyčia ir antisemitizmas

Vatican News

3 min

Popiežiaus laiškas žydams: antisemitizmas yra nuodėmė