Alfonso Andriuškevičiaus „Sufalsifikuoti dienoraščiai“

Silpstu... Silpdamas vis labiau šliejuosi prie silpstančiųjų ir silpnųjų, vis labiau glaudžiuosi prie pažeidžiamųjų.

E. Baliulytė „Šiaurės Atėnuose“ apžvelgia A. Andriuškevičiaus „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentus: 2002–2015“.

„Paklaustas, kas gi aš iš tikro esu – dailės kritikas, poetas ar eseistas, – nedvejodamas tariu: poetas“, – teigia A. Andriuškevičius.

Debesys yra benamiai. Tai viena iš dviejų pačių artimiausių mano širdžiai jų savybių.

G. Radvilavičiūtės kalba pristatant A. Andriuškevičiaus knygą „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2002–2015“.

Pirmą ir naujausią A. Andriuškevičiaus eseistikos rinktinės tekstą skiria 25-eri metai.

Vilniaus Knygų mugėje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas šią knygą išrinko kūrybiškiausia 2015 metų knyga.

Poetas, dailėtyrininkas A. Andriuškevičius įsitikinęs, kad profesionalios meno kritikos tikrai yra, nors mažiau negu blogos.