
Lyg pats būtų tapęs Vilniaus grindiniu. Iš fotomenininko A. Aleksandravičiaus istorijų
Už A. Aleksandravičiaus portretų – vis kita fantazijos ir laisvos širdies polėkio istorija. Sveikiname menininką jubiliejaus proga.
Už A. Aleksandravičiaus portretų – vis kita fantazijos ir laisvos širdies polėkio istorija. Sveikiname menininką jubiliejaus proga.
Per keletą pastarųjų metų A. Aleksandravičiaus kūryboje gausiai suklestėjo peizažo žanras.
Fotografas atvirai pasakoja ir savo santykio su fotografija pradžią.
Kodėl prie Petro limpama? Juk Petras yra žmogus – ne saldainis.
Norint sukurti gerą fotografiją, privalu domėtis kitais menais. Jokia paslaptis, kad fotografijos mokiausi iš filmų.
„Keliaudamas po Lietuvą ir fotografuodamas supratau, kad čia ir telpa visas pasaulis.“
A. Aleksandravičius skersai ir išilgai išmaišė Aukštaitiją ir parengė antrąją Lietuvos regionams skirtą beveik 500 nuotraukų albumą.
„Fotografuodamas visada į pagalbą kviečiuosi Aukščiausiąjį, kad savo darbais galėčiau jam tarnauti“, – sako fotografas A. Aleksandravičius.