
Fotomenininkas A. Aleksandravičius: „Be tikėjimo būčiau visiškai niekas“
„Man svarbiausia, kad turiu Dievą, o Jis – turi mane. Tai žinodamas, niekada nesijaučiu vienas.“
„Man svarbiausia, kad turiu Dievą, o Jis – turi mane. Tai žinodamas, niekada nesijaučiu vienas.“
Už A. Aleksandravičiaus portretų – vis kita fantazijos ir laisvos širdies polėkio istorija. Sveikiname menininką jubiliejaus proga.
Per keletą pastarųjų metų A. Aleksandravičiaus kūryboje gausiai suklestėjo peizažo žanras.
Fotografas atvirai pasakoja ir savo santykio su fotografija pradžią.
Kodėl prie Petro limpama? Juk Petras yra žmogus – ne saldainis.
Norint sukurti gerą fotografiją, privalu domėtis kitais menais. Jokia paslaptis, kad fotografijos mokiausi iš filmų.
„Keliaudamas po Lietuvą ir fotografuodamas supratau, kad čia ir telpa visas pasaulis.“
A. Aleksandravičius skersai ir išilgai išmaišė Aukštaitiją ir parengė antrąją Lietuvos regionams skirtą beveik 500 nuotraukų albumą.
Spausk ant garsiakalbio ir klausyk. Išklausei? Patiko? Gali prisidėti paremdamas.