
Laiškai iš kaimo. Čia stovėjo batsiuvio pirkaitė
Žiema. Jau paskutinį lapkričio dešimtadienį pratinomės prie dešimties laipsnių šalčio.
Žiema. Jau paskutinį lapkričio dešimtadienį pratinomės prie dešimties laipsnių šalčio.
Tradicija švęsti profesoriaus Tado Ivanausko gimtadienį Dainavos krašte sena.
Labai ryškus vieno barsuko pėdsakas ant lieptelio per Krūčių, – gražiai atspausti priekinių letenų nagai ant šlapio, sukietėjusio sniego.
Lietuvos istorikų nuojauta ir ilgametis archeologų darbas apvainikuotas sėkme, tapo istorine tikrove.
Taip ir praeina kalendoriniai bobų vasaros terminai, priartėja lapų kritimo metas, paskui teks laukti lapkričio vėtrų ir priešžiemio.
Prieš savaitę tankiame didžiųjų sprigių sąžalyne suradau nepaprastai gražų ir didelį mažojo sfinkso vikšrą.
Juk daina – tai sielos šešėlis, iš širdies per lūpas nuskriejęs. Kažkas atitars, pasigaus, ir vėl ji skambės.
Ant lango stiklo aptikau tupintį nepaprastai grakštų žiogą. Iš karto supratau: tokį žiogų šeimos vabzdį regiu pirmą kartą.