
Kuo pavojinga Reformacija?
Dievas yra aktyvus, Jis savo iniciatyva atnaujina santykį su žmogumi. Ne mes lipame dvasiniais laiptais pas Dievą – tai Jis ateina pas mus.
Dievas yra aktyvus, Jis savo iniciatyva atnaujina santykį su žmogumi. Ne mes lipame dvasiniais laiptais pas Dievą – tai Jis ateina pas mus.
„Žmonija taip sugedusi, kad jokiam asmeniui negalima patikėti neribotos valdžios.“ Būtent tai ir yra liberalios demokratijos šerdis.
Esu įsitikinęs, kad „humaniškumas“, į kurį pretenduojama, tėra pavojinga iliuzija, kurioje slypi žiaurumas ir begalinė neteisybė.
Pripažinti Jėzų kaip Gelbėtoją ir Viešpatį – tai įstoti į kariuomenę. Į Kristaus kariuomenę, tapti Kristaus kariu kovai su blogiu.
Karas nėra absoliučiai nauja gyvenimo situacija – veikiau jis paaštrina įprastą žmogišką būklę tokiu būdu, kad nebegalime to ignoruoti.
Netgi jei įvyktų visa, dėl ko meldžiamės, vis vien nebūtų įrodyta tai, ką krikščionys vadina maldos veiksmingumu. Nes malda yra prašymas.
Šiurpoka gyventi net nesuvokiant, kokia privilegija ir dovana patirti esamą saugumą ir perteklių. Ką turėtume daryti, kad taip nenutiktų?
Kartais aš pagalvoju, ar prieš atverčiant žmones į krikščionybę nereikėtų jų pirmiau atversti į tikrąją pagonybę.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!