Clive Staples Lewis

Žmogiškoji draugystė yra tai, ko Dievas norėjo žmonijos labui.

Dažnai pasijusime silpni, ir mums reikės kito žmogaus, kuris mus padrąsintų. Tai ir daro dvasiniai draugai.

Minties ekologija kviečia išvalyti savo kalbą – vengti triukšmo, kaltinimų, tuščio moralizavimo ir pasipriešinimo vien dėl pasipriešinimo.

Vienybė nereiškia vienodumo ir supanašėjimo – centras yra Evangelija ir Tikėjimo išpažinimas – tai pamatas, ant kurio stovime.

Esame pirmoji žmonijos karta, nutarusi apsieiti be meilės? O gal šis sutrikimas yra senas kaip pati žmonija?

Ramintis krikštu tuščia, jei tikėjimo kelionė nenueita iki galo būnant ištikimam Kristui.

Visiškai neseniai laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ pasirodė publikacija, pavadinta „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“.

Turime susidurti su dialogo iššūkiais, esančiais ne tik Bažnyčios viduje, bet ir išorėje, ieškoti kelių, kaip stiprinti tikrąją bendruomenę.