Istorijos interpretacija

Ko siekė 1863–1864 m. sukilimo dalyviai? Dėl ko jie sutarė, o dėl ko nuomonės išsiskyrė?

Lietuvos visuomenę kaitinusios istorijos temos taps tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ varikliu.

Pirmą kartą Lietuvoje skambės XXI a. rimtosios ir sakralios muzikos šedevras – Arvo Pärto „Adam‘s Lament“ („Adomo rauda“) chorui ir kameriniam orkestrui.

Kokie su teatru ir jo kūrėjais susiję įvykiai pastarąjį dešimtmetį pateko į viešumą?

„Istorija nesikartoja, tačiau ji moko“, – taip prasideda istoriko, Jeilio universiteto profesoriaus Timothy Snyderio knyga „Apie tironiją.“

„Ana sistema mėgo linksminti žmones. Cirkais, humoro vakarais, geromis kino komedijomis, – rašo kun. J. Sasnauskas. – O ilgainiui komedija ir cirku imdavai laikyti visą tarybinę tikrovę.“

Dvi dešimtys nevyriausybinių organizacijų išplatino viešą kreipimąsi valstybės vadovams „dėl įtampos visuomenėje didinimo“.

Kam XXI a. žmogui reikalinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija? Kas, be pavadinimo, sieja modernią Lietuvos Respubliką su senąja kunigaikščių ir bajorų valstybe?