Naivi visuomenė nesugeba suprasti ironijos, perkeltinės prasmės, nevaldo Ezopo kalbos, tad ji tampa pažeidžiama, sako A. Jakučiūnas.
Klausimai tie patys, bandančių atsakyti mažiau ir mažiau. Mažiau kunigų ir filosofų, tų, į kuriuos kreipėsi ir jaunas V. Mačernis.
Apie asmeninius ir visuotinesnius virsmus, apie literatūros dabartį ir metaforos ateitį – svarstymai su Nacionalinės premijos laureate.
Brangūs plunksnos kolegos ir kolegės, jauni šios keistos profesijos šalininkai, rašymas yra pragaras, nuolatinė kankynė, virimas dervoje.
Poetu muzikoje vadinamas kūrėjas yra teigęs: „Tam, kad būtum poetu, nebūtina rašyti. Kai kurie žmonės dirba degalinėse – ir jie yra poetai.“
Šimtas blogio gėlių pakeitė prancūzų poezijos likimą.
„Vis dėlto didžiausias autoritetas buvo ir tebėra Eimuntas Nekrošius“, – sako D. Gancevskaitė.
„Gyvename abejonių triukšme ir įniršyje. Laimi buka savimyla, o ne abejojantis kuklumas“, – teigia T. Vaiseta.