Žurnalas „Metai“

R. Stankevičius savo devintąją poezijos knygą atveria klausimu: „Kokia yra kiekvieno mūsų sielos alcheminė formulė?“

„Joks žmogus – net popiežius – nėra tobulas. Juoba poetas, kuriam netobulumas – kaip kuras raketai į žvaigždes“, – mąsto A. Marčėnas.

„Grybavimo įgūdžiai, įpročiai, radimviečių žemėlapis paprastai perduodami iš kartos į kartą, tai gentinis ar giminės užsiėmimas.“

„Maišto organiškumas, bent mano atveju, man kaip autorei, gana stipriu pareiškimu iššokusiai kaip grybas po lietaus, nužymėjo įdomų kelią.“

Ką tuo metu veikė mano išankstiniai įsivaizdavimai? Tikriausiai tą patį – nuolatos sugrąžindavo į miškus ir kas kartas juose paklaidindavo.

„Iš literatūros nyksta absoliuti vaizduotė“, – sako rašytojas, vertėjas, keistų darbų dirbėjas V. Morkūnas.

Pogrindis yra žmogiškesnis ir, man atrodo, nuoširdesnis nei oficialioji mainstryminė kultūra, teigia A. Fominaitė.

Tik toks rašytojas kaip G. Kanovičius galėjo sukurti klasifikacijai nepasiduodantį žanrą apie Lietuvos žydų gyvenimą.