Kretinga. Paulinos Mongirdaitės fotografija. Iš Jolantos Klietkutės kolekcijos

2014 m. lapkričio 5 d. sukako 90 metų, kai Amžinybėn iškeliavo pirmoji Lietuvoje moteris fotografė Paulina Mongirdaitė. Lapkričio 7 d. ji buvo palaidota Palangos kapinėse šalia koplyčios.

Paulina Mongirdaitė pirmoji Palangoje įkūrė meninės fotografijos paviljoną, pirmoji įamžino Kretingos, Palangos ir, greičiausiai, Gargždų vietovaizdžius... Jos darbuose galime pamatyti ne tik pajūrį, architektūrą, bet ir žmones – nuotaikas, aprangą, šukuosenas... Veikli ir energinga fotografė neapsiribojo vien paviljonu: su nuotraukų herojais išeidavo į prieangį, kiemą, gatves, fotografuoti vykdavo asmeniškai į namus, dvarus, miestelių apylinkes, pajūrį.

Apie 1885 m. į Palangą gyventi atvykusi Paulina Mongirdaitė pateko į kurorto gimimo įvykių sūkurį: matė kaip buvo statomi Tiškevičių rūmai, įrenginėjamas parkas, poilsiautojams pritaikomi paplūdimiai, Birutės kalno papėdėje įrengta Lurdo grota, centre pastatyta mūrinė sinagoga bei nauja neogotikinė katalikų bažnyčia.

Lankydamasi Kretingoje, Paulina įamžino visus pagrindinius miestelio objektus: Turgaus aikštę, cerkvę, dvaro rūmus, parką, gatves, pranciškonų vienuolyną, jo koridorius, katalikų bažnyčią bei jos interjerą... Į Kretingą fotografė ne kartą užsuko 1905–1911 m., kai buvo restauruojama katalikų bažnyčia.

Paulinos fotografijos – tarsi siekis per objektyvą atskleisti apylinkių žavesį, sustabdyti istorijos akimirką, tai pajūrio urbanistinio paveldo fiksacija.

Jos leistų atvirukų išliko nepaprastai daug, tačiau pačios fotografės asmenybė bei gyvenimo faktai apgaubti paslapties. Vartydami fotografų katalogus atrandame vos kelias skurdžias eilutes. Net pačios Paulinos portreto niekas niekada nėra matęs...

Gargždai, 1909 m. Paulinos Mongirdaitės fotografija. Iš Jolantos Klietkutės kolekcijos

2015 m. švęsime fotografės 150-ąjį gimimo jubiliejų. Pagerbdama fotografės palikimą, daugelį metų archyvuose, muziejuose, privačiose kolekcijose, šeimos albumuose kruopščiai rinkau smulkiausias detales ir bandžiau lipdyti vientisą jos gyvenimo, veiklos istoriją. Truputėlį praskleisiu laiko šydą ir supažindinsiu skaitytojus su mažutėle dalele to, kas sukaupta monografijoje.

Paulina Mongirdaitė buvo įspūdinga asmenybė: nepaprastai tvirto charakterio, nebijanti naujovių, vilkinti sportinio stiliaus rūbus, bet tuo pačiu silpnos sveikatos, labai meniškos ir draugiškos sielos. Kaimynai ir artimieji labai ją mylėjo, vadino sutrumpintu vardu – Pole.

Lenkijoje pavyko atrasti net kelis jos portretus, tad monografijos skaitytojai galės pamatyti kaip atrodė toji paslaptingoji moteris.

Kretingos dvaro parkas. Paulinos Mongirdaitės fotografija. Iš Dainiaus Raupelio kolekcijos

Paauglystėje buvo auklėjama privačiame pensione, Lenkijoje. Tėvai – Kauno gubernijos bajorai Miečislovas ir Sofija Mongirdai. Paulina labai gerbė savo giminės šaknis, kurį laiką nuotraukas pasirašinėjo savo giminės herbo pavadinimu Wadwicz (Žuvys). Iki šiol buvo žinomi keturi–penki Paulinos Mongirdaitės nuotraukų ženklinimo variantai, šiuo metu jų pavyko atrasti dešimt. Ilgą laiką buvo žinomas tik vienas Paulinai Mongirdaitei priskirtinas fotografijų rinkinys „Kretynga“, o dabar jau yra žinomi šeši rinkiniai/albumėliai, identifikuota net 13 Paulinos Mongirdaitės stiklo negatyvų. Daugelis ją žino kaip fotografę, tačiau vieni pirmųjų Paulinos leidinių buvo grafika.

Paulinos atvirukus bei jų idėjas perspausdino, kopijavo daug vėlesnių fotografų. Pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo Klaipėdos leidėjas Rob. Schmidtas platino Kretingos panoramos nuo Pelėdos kalno atviruką, tačiau ši fotografija yra 26 puslapyje Paulinos albume „Kretynga“ (sudarytame 1890 m.). Tai seniausia žinoma Kretingos miesto nuotrauka, kurioje matome trijų maldos namų bokštus: kairėje – katalikų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčios, centre – stačiatikių Šv. Vladimiro cerkvės, kairėje – Liuteronų bažnyčios. Žinome, kad pastaroji bažnyčia sudegė 1889 metais, vadinasi nuotrauka turėjo būti padaryta anksčiau.

Kretinga nuo Pelėdos kalno. Paulinos Mongirdaitės fotografija. Iš Dainiaus Raupelio kolekcijos

Paulina aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, rinko aukas Palangos bažnyčios statybomis, įamžino Kretingos bažnyčios kaitą restauravimo metu, reklamavo pajūrį užsienio spaudoje, 1911 m. Lvove pelnė sidabro medalį. Būtent Paulinos fotopaviljone 1899 m. buvo padaryta pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ plakato nuotrauka su visais aktoriais! Šiame spektaklyje vaidinio ir Paulinos pusbrolis, medicinos studentas Vladas Mongirdas. Spektaklio plakato atvirukas daugelį metų buvo siuntinėjamas kaip žinia apie lietuvių tautos atbudimą. Labai simboliška, kad, tikriausiai, paskutinė prieš mirtį padaryta Paulinos nuotrauka – tai „Teatralų grupė pas Vaineikius namuose“ užfiksuota švenčiant spektaklio 25 metų jubiliejų.

Daugelyje publikacijų rašoma, kad Mongirdaitė mirė apie 1916 metus. Ji buvo silpnos sveikatos, sirgo vėžiu, be to vyko Pirmasis pasaulinis karas – ne pačios palankiausios sąlygos fotografijos verslui... Tikriausiai dėl to fotografės darbų, sukurtų po 1915 metų, aptinkama labai mažai.

Palangos bažnyčios Mirties metrikų knygoje įrašyta: „1924 metais lapkričio 5 dieną m. Palangoje mirė Paulina Mečislovo duktė Mongirdaitė, sirgusi vėžio liga, aprūpinta šv. Sakramentais. Netekėjusi, 59 metų amžiaus, prisirašiusi prie Palangos valsčiaus, šios parapijos. Palaidojo klebonas kunigas Šniukšta lapkričio 7, Palangos parapijos kapuose“. Amžininkai teigė, kad Paulina Mongirdaitė palaidota Palangos kapinėse, netoli koplyčios.

Kretingos dvaro parkas. Paulinos Mongirdaitės fotografija. Iš Dainiaus Raupelio kolekcijos

Tai tik mažutė dalelė to, kuo norėtųsi su skaitytojais pasidalinti monografijos puslapiuose.

Tačiau liko ir dar neišaiškintų paslapčių: kada tiksliai ir kur ji gimė, dingsta nežinioje jos turto ir negatyvų likimas, Palangos kapinėse nepavyko atrasti Paulinos kapo (nors ten pat turėjo būti palaidotas jos tėvas, mama bei sesuo). Visiška nežinia yra Paulinos vyresniojo brolio Jono likimas.

Ji visą savo gyvenimą atidavė fotografijai. Nesukūrė šeimos, neturėjo vaikų, tėvai ir sesuo buvo mirę, 1914 m. vaikaičiai (sesers vaikai) išvyko į Lenkiją ir į Lietuvą daugiau niekada nebegrįžo.

P. S. Kelis knygos juodraščio lapus jau galima pavaryti internete

Parengė Jolanta Klietkutė


Kad Jolantos Kliekutės monografija „Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus“ išvystų pasaulį spaustuvės darbams apmokėti reikia surinkti dar 27 tūkst. litų. Jei norite prisidėti prie pajūrio krašto paveldo išsaugojimo fotografijose – paramą knygos leidybai galima pervesti:

Viešoji įstaiga Šv. Antano dienos centras, įm. k. 164249830
Sąsk. LT934010041800012285 DNB banke
Banko kodas 40100. SWIFT kodas: AGBL LT 2X
skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ įrašyti „Knygai“

Pietvakarinė Kretingos aikštės dalis. Paulinos Mongirdaitės fotografija. Iš Juozo Šakinio archyvo