Modernios Lietuvos valstybės aukšto rango užsienio šalių delegacijų priėmimai, iškilmingi ceremonialai, valstybinių švenčių renginiai daugelio tapatinami su Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestro kuriama iškilminga, šventine dvasia.

Prieš 25 metus, 1991 m. rugsėjo 4 d. orkestrą subūrė ir daugelį metų jam vadovavo vyriausias orkestro kapelmeisteris dimisijos majoras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius Justinas Jonušas (1938-2013 m.). Šio talentingo muziko veikla buvo ypatingai plati ir įvairialypė. Justinas Jonušas buvo ilgametis Lietuvos dainų švenčių dirigentas, įvairių Lietuvos pučiamųjų orkestrų puoselėtojas ir įkūrėjas. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestro kolektyvui, šiuo metu vienijančiam 60 profesionalių muzikantų, vadovauja vyr. dirigentas majoras Egidijus Ališauskas, jam talkina dirigentas kapitonas Dainius Pavilionis. 2016 m. lapkričio 5 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtas įspūdingas koncertas, garbingai Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestro kūrybinės veiklos sukakčiai paminėti. Tarp kviestinių garbių svečių – Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai, Lietuvos akademinė muzikos bendruomenė, kompozitoriai, muzikos pedagogai. Šurmuliavo ir muzikos mokslo erdvėmis dar tik pradedanti kelionę jaunuomenė...

Sveikinimo žodį tarė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. Pasveikinti kolegų ir bičiulių atvyko ir Estijos kariuomenės orkestro vadovas kapelmeisteris pulkininkas leitenantas Peeter Saan, taip pat Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų orkestro vadovas pulkininkas leitenantas Dainis Vuškāns. Drauge pasidžiaugta nuoširdžiu trijų Baltijos valstybių Garbės sargybų orkestrų bendradarbiavimu, laukiama atvykstant lietuvių į Latvijos kariuomenės orkestro 25 metų įkūrimo šventę jau šių metų gruodžio 7 d. Rygoje, taip pat 2018 m. vasario mėn. laukiančios iškilmės Taline, minint ketvirtį amžiaus nuo Estijos kariuomenės orkestro įkūrimo. Prisiminta, kad 2018-ieji metai bus turtingi ir keliais šimtmečių jubiliejais : 100 metų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimui, visų trijų Baltijos valstybių karinių pajėgų sukūrimui.

Sugrįžkime į pilnutėlę Vilniaus filharmonijos salę... Renginio vedančiojo Marijaus Žiedo (beje, filosofijos magistro) pastaba, kad „1991 m. įvyko du svarbūs įvykiai – buvo įkurtas Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras ir baigėsi mano, kaip trombonininko karjera“, nuvilnijo žiūrovų šypsenomis, nuteikė jaukiam bendravimui tiek publiką, tiek orkestro muzikantus.

Koncerto programai parinkti kontrastingi, savo esme ir stilistika įvairius muzikos žanrus aprėpiantys kūriniai. Besiskiriantys sava plastika, turiniu, muzikinėmis spalvomis – visa ši plati paletė ne tik perteikė Lietuvos kariuomenės orkestro virtuoziškumą, talentingą, profesionalų atlikimą, bet ir leido žiūrovams kurti savus muzikinius paveikslus.

Koncerto metu pirmą kartą nuskambėjo atkurta ir pučiamųjų orkestrui aranžuota talentingo kompozitoriaus, fleitininko-virtuozo, pedagogo, dirigento, deja vos trisdešimt penkerių metų amžiaus neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio Juozo Pakalnio (1912-1948 m.) „Romantiškoji uvertiūra“, sukurta 1936 m. Pačioje kūrybos brandoje nutrūkusio kompozitoriaus likimo aidai net ir mūsų dienomis lieka tylūs... „Juozo Pakalnio muzikinis palikimas apima keliolika solinių ir chorinių dainų, kamerines, simfonines kompozicijas, nebaigtą operą ir stambiausią kūrinį – baletą („Sužadėtinė“) Kompozicijoms būdinga spalvinga instrumentuotė, melodingumas, lyrinės melodijos dažnai primena lietuviško folkloro intonacijas, gyvybingumo muzikai suteikia išraiškingas ritmas“.1„Romantiškąją uvertiūrą“ – specialiai šiam koncertui (koncertiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui) iš išlikusių orkestrinių partijų fragmentų parengė kompozitorius, aranžuotojas, LMTA doc. Kazys Daugėla. Juozo Pakalnio daugiaplanis muzikinis kūrinys, sava dinamika muzikologų vertinamas kaip artimas R. Strauss‘o. R. Wagner‘io orkestrinio simfonizmo stilistikai, leido žiūrovams salės erdvėse tapyti... Galbūt priešų apsiaustį, mūšių scenas, galbūt išsaugotą iki pergalės kariuomenės vėliavą regėjo... Nuaidėjus finaliniams akordams, ilgai netilo publikos ovacijos.

Šventinio koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vaizdo įrašo fragmentas:

Kviestinė vakaro viešnia LNOBT solistė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Viktorija Miškūnaitė klausytojus sužavėjo arijomis iš Giacomo Puccini operos Madam Butterfly, Franz Lehar operetės Giuditta (Judita). Populiarią visame pasaulyje melodiją „Meine Lippen, sie küssen so heiß„niūniavo ir pakiliai nusiteikusi auditorija.

Kamerinė Lietuvos kariuomenės orkestro grupė atliko austrų pianisto ir kompozitoriaus Friedrich Gulda (1930-2000 m.), garsėjusio tiek klasikinės, tiek džiazo muzikos kūryba ir improvizacijomis, 1980 metais sukurtą koncertą violončelei ir pučiamųjų instrumentų orkestrui(Concerto for Cello and Wind Orchestra). Žinovai teigia, kad „koncerto dalys jungia džiazą, menuetą, roką, polkos elementus ir maršą. Kūrinyje yra a cadenza fragmentai, reikalaujantys ypatingo atlikėjų meistriškumo improvizuojant.“ 2 Šio koncerto metu žiūrovus savo talento galia pradžiugino solistas, talentingas violončelininkas, daugelio tarptautinių konkursų laureatas Povilas Jacunskas.

Antroji koncerto dalis prasidėjo kiek teatrališkai – lydimi publikos aplodismentų, atlikėjai įžygiavo į sceną, orkestro fleitininkų grupei atliekant atpažįstamą maršą – britų kompozitoriaus Malcolm Arnold (1921-2006 m.) 1958 m. parašytą kūrinį „The Bridge on the river Kwai“ („Tiltas per Kvai upę“). Ši melodija buvo sukurta net septyniais JAV kino akademijos „Oskarais“ apdovanotam kino filmui, to paties pavadinimo karinei dramai, režisuotai David Lean.

Aplodismentai, publikos pritariamas lingavimas, melodingas orkestrantų „la la la“ lydi ir dar vieną solistės Viktorijos Miškūnaitės pasirodymą scenoje, atliekant svajingąją „Po Paryžiaus dangumi“, kurią dainavusi legendinė Edith Piaf.

Publika ypač šiltai sutiko „Karnavalo variacijas“ – visiems, net ir patiems jauniausiems gerą nuotaiką ir džiugias emocijas kėlė atskirų instrumentalistų grupių pasisveikinimas. O suskambus temperamentingiems, nuotaikingiems, techniškai sudėtingo ir ypač aukšto profesionalumo kūrinio atlikimui reikalaujančio rumunų kompozitoriaus ir smuiko virtuozo Grigoras Ionica Dinicu (1889-1948 m.)„Hora Staccato“ (1906 m.) garsams, visų nuostabai orkestro atlikėjai dar ir sukosi ratu…

„Lietuviai nuo amžių vis gynėsi, bet šiandien mes pulsim! Pulsim su muzika!“ ,– abejingų salėje nepaliko Veronika Povilionienė – lietuvių liaudies dainų atlikėja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Jai pritarė folkloro ansamblis „Blezdinga“, kompozitorius ir dainininkas Gytis Paškevičius. „Aušta aušrelė“, „Eina garsas...“, „Draugams“ – šias ir kitas mylimas melodijas sutartinai dainavo ir publika... Iš visos širdies... Visa, kas svarbiausia – Tėvynei, visa, kas prasmingiausia – Tėvynei... Nes Tėvynei gali prireikti visų mūsų...

„Tėvynė šaukia“ – prasmingu šūkiu iškilmingo koncerto epilogui pasirinktas kompozitoriaus Kazio Daugėlos sukurtas dvasią žadinantis maršas. Šio maršo trio dalyje įpintą lietuvių liaudies dainą, Lietuvos partizanų ypač pamėgtą „Palinko liepa šalia kelio“ publika sutiko audringais plojimais...

Prasmingas, šiltas bendravimas bičiulių draugėje tęsėsi ir po koncerto. Tikra ir neabejotina, kad tą vėlyvą žvarbų lapkričio vakarą į savus namus klausytojai grįžo saistomi tuo pačiu – Pagarbos Tėvynei jausmu...


 

1Vaclovas Juodpusis. Juozas Pakalnis. – Vilnius: Vaga, 1972

2http://seattletimes.nwsource.com/html/musicnightlife/2016127705_roman16.html