Augustas Kalinauskas

Nors modernizmas po Pirmojo pasaulinio karo keitė ne vieno miesto veidą, tačiau ryškiausias pokytis įvyko būtent Kaune.

Šiuolaikinei poezijai palinkėsiu to, ko linkiu ir sau – mažiau žodžių, daugiau grožio.

Didžiausią įspūdį palieka ir vis iš naujo skatina sugrįžti su kaliniais patiriamas bendrystės jausmas.

Vos prieš mėnesį dienos šviesą išvydusios Karolinos Mint dainos bus pristatytos spalio 30 d. Palangoje vyksiančiame festivalyje „Sielos“.

Aloyzui Stasiulevičiui, XX a. lietuvių dailės reformatoriui – 90. Jis kuria jau 65 metus – nuo 1956-ųjų iki šiandien.

Dalyvavimas programoje – savanoriška veikla, nepripažįstanti jokios tarpusavio konkurencijos, skatinanti savęs pažinimą ir tobulėjimą.

Europoje dirbau jau nuo 1993 m., kai Baltarusijoje padėjau vaikams, nukentėjusiems nuo Černobylio katastrofos. Mokiau juos anglų kalbos, ir ten susipažinau su savo vyru Toniu.

Dar niekada negyvenome taip gerai, ir kartu – dar niekada viskas nebuvo taip sudėtinga.

Kai savęs rimtai paklausiu, kiek pažįstu tikrai mylinčių žmonių, turiu pripažinti, kad ne tiek ir daug. 

Kartą taip manęs paklausė vienas draugas. Tada, tiesa, nė nesumojau ką atsakyti. Ir tikrai, o kam?

Dažniausiai tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidoje apie karą Sirijoje ir pabėgėlius kalbama naudojant ekonominę ar politinę terminologiją. 

Straipsnyje, remiantis debiutiniu danų režisierius Joachimo Triero filmu Reprise, svarstoma, ar įmanoma plėtoti santykius, kai į juos netikėtai įsibrauna brutali kančia.

Tai, kaip dovanojame, parodo mūsų santykį su kitais. Tik atliekame pareigą ar stengiamės dovaną pritaikyti taip, kad kitas pasijustų mylimas ir reikalingas? Dovanos gali tapti draugystės išraiška, bet gali tapti ir patogia siena, kuria atsitveriame nuo kitų, nesileisdami į gilesnį santykį...

Toks ar panašus klausimas dažnai skamba jauno žmogaus galvoje, jei pradedame kalbėti apie šeimą. Ją sukurti norime visi, bet tai padaryti sėkmingai toli gražu ne visiems pavyksta. Kamuoja ne viena baimė ir stereotipas...

Kai meilė rodoma kaip priemonė, lengvas laisvalaikio užsiėmimas ar tiesiog malonumas, jos vertė krenta. Tada ją gali pakeisti kitos, lengviau įgyjamos prekės ar santykiai, kuriems nereikia didesnių pastangų ir yra patogūs...

Neretai mes bėgame nuo laisvės ir bijome sieti ją su atsakomybe. Kodėl? Nes tuomet reikėtų gyventi nebijant išsiskirti, apginti savo įsitikinimus, o toks gyvenimas tiesiog yra sunkesnis. Tačiau kartu ir įdomesnis...