Gintarė Visockytė

Henry Jameso romanui „Balandės sparnai“ – jau per 120 metų, bet jis iki šiol yra laikomas savotišku literatūros „femme fatale“.

Ne veltui latvių literatūros kritikai šį kūrinį lygina su garsiu amerikiečių rašytojo W. Groomo romanu – „Forestas Gampas“.

„Nėra nieko tikriau už mirtį – juk anksčiau ar vėliau ji ištiks mus visus“, – teigia knygos „Mirę irgi šoka“ autorė.

Kuo įdomi V. Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“, kuo ji galėtų nustebinti skaitytojus?

Norėdami geriau suprasti šį J. Steinbecko kūrinį neišvengiamai turime prisiminti biblinę Kaino ir Abelio istoriją.

Tokios knygos kaip D. Gintalo poezijos knyga „Vienos vasaros giesmė“ nepasirodo kasmet, juolab – nepasirašo.

Apie naujausią kūrinį, literatūrines kūrybos ir žaidimo plotmes, besikeičiančią vaikų kartą, pokalbis su A. Jurašiumi.

Tai ankstyva, pranašiška ir satyriška polemika su Hitlerio Vokietijoje gimstančia nacizmo ideologija.

„Čia kalbama apie kiekvieno žmogaus mirtį – tokią, kuri nėra didvyriška ar kuo nors ypatinga“, – apie Ph. Rotho „Kiekvieną žmogų“ teigia vertėjas.

Daugelis žmonių svajoja apie keliones, tačiau nerasdami kompanijos nuoširdžiai bijo keliauti vieni.

Ar feisbukas ateityje taps lyderiaujančia žiniasklaidos platforma, išstumsiančia naujienų portalus?

Apie Sašą Sokolovą, vieną mįslingiausių šiuolaikinės rusų literatūros rašytojų, ir jo romaną „Durnių mokykla“ – pokalbis su vertėja G. Grigolyte-Lučiūniene.

Kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę?

Apie M. Prousto „Prarasto laiko beieškant“ – svarbiausią modernizmo kūrinį pasaulio literatūroje.