Ekonomistė G. Ilekytė: gyvenime nėra lengvų pinigų

Dienraštis „Bernardinai.lt“ šį kartą kviečia į pokalbį apie finansinį raštingumą, apie tai, kas dažnai lieka blizgių socialinių tinklų sėkmės istorijų paraštėse.

Pradėti savarankišką finansinį gyvenimą – tarsi šokti į sraunią upę, kurioje pergalės džiaugsmą akimirksniu gali pakeisti nuostolių kartėlis. Kodėl vieniems pavyksta sukurti stabilų pagrindą, o kiti pasiduoda greitų pinigų pagundai? Kaip nepasiklysti tarp ambicijų ir realių galimybių?

Apie šiuos laimėjimus ir pralaimėjimus kalbamės su žmogumi, kuris į finansus žiūri vertindamas ne tik skaičius, bet ir edukacinį supratimą, – su banko „Swedbank“ vyreniąja ekonomiste, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja GRETA ILEKYTE.

Dažnai girdime, kad finansinis neraštingumas yra brangiausia klaida, kokią gali padaryti tiek jaunas, tiek vyresnis žmogus. Ar finansinio raštingumo turėtume išmokti mokykloje kaip matematikos, daugybos lentelės, ar tai yra labiau vertybinis auklėjimas, įgyjamas šeimoje ir asmenine patirtimi?

Manau, mokykla tikrai yra svarbi, nes gali išmokyti elementarių pagrindų: kas yra infliacija, biudžetas, mokesčiai ir taip toliau. Mokyklos suolas gali suteikti tokių žinių pagrindą. Tačiau kai kalbame apie finansinį raštingumą, mes visi žinome tam tikrus pagrindus, tačiau ne visada jų laikomės. Tai yra ne tik žinios, bet ir įpročiai. Ir neretai būtent įpročiai yra daug svarbesni už žinias. Šių įpročių tikriausiai didžiąja dalimi išmokstame šeimoje, galbūt iš artimų draugų patirties, kaip jie elgiasi su pinigais.

Kaip manote, kokia yra didžiausia jauno žmogaus mąstymo klaida pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą?

Didžiausia klaida, kurią aš pati dariau būdama jaunesnė, kai atvažiavau į Vilnių studijuoti, – galvoti, kad mano finansinis raštingumas dar šiek tiek palauks, nes dar per mažai turiu pajamų.

Taip pat skaitykite:

Aklavietė Persijos įlankoje kelia naftos, dujų ir aukso kainas, o akcijų rinkos traukiasi

Kodėl parduotuvėje išleidžiame daugiau, nei planavome: nuo 9,99 euro kainų iki aukso zonos lentynose

N. Mačiulis: pagrindinė kitų metų infliacijos rizika – maisto kainos

Vėtros, sausros, gaisrai. Klimato kaita keis ne tik orus, bet ir mūsų finansinius sprendimus

Ministerija: valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos per 7 mėnesius augo 9,2 proc.

VAATC įtraukus „Energesman“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą, įmonė sprendimą žada skųsti teismui

Baltijos šalių ekonomika antrąjį šių metų pusmetį pradeda stipriau, nei tikėtasi

2027 m. biudžeto pasirinkimas – dovanos šiandien ar gerovė rytoj?

Mes dažnai manome, kad mūsų galimybė taupyti priklauso nuo turimų pajamų. Jaunam žmogui gali atrodyti, kad jis pradės taupyti galbūt po penkerių ar dešimties metų. Tačiau taupymas dažnai nepriklauso nuo mūsų pajamų, nes tai yra tam tikras įgūdis, įprotis atsidėti galbūt nedidelę pajamų dalį kitiems tikslams, senatvei ar dar kam nors. Reikėtų nepamiršti, kad kartu su pajamomis auga ir mūsų išlaidos, norai.

Mano patarimas jauniems žmonėms, pradėjusiems savarankiškai gyventi, – atsidėti po keletą eurų, galbūt penkis – svarbiausia pratintis tai daryti.

Tačiau jaunystė yra bandymų laikotarpis, kai viską norisi pabandyti daryti pačiam. Jaunimui nutinka krizinių atvejų, pavyzdžiui, kai neatsakingai pasirenkami greitieji kreditai, neapgalvoti lizingai – ir tai gali būti labai skausminga. Kokių saugiklių turėtume išmokyti jaunus žmones, kad jie neprarastų drąsos rizikuoti, tačiau ir išvengtų fatališkų klaidų?

Kai skolinamasi impulsyvesniems pirkiniams, galbūt neįvertinamos galimybės grąžinti skolą. Aš iš savo šeimos, iš tėčio perėmiau tokią frazę, kad lengvai gautus pinigus labai lengva išleisti, bet jeigu reikia grąžinti – jau tenka grąžinti savus. Tuomet atrodo, kad tie greitai gauti pinigai labai greitai išleidžiami.

Kai reikia grąžinti, tada jau reikia atsidėti, užsidirbti. Todėl skolinantis, ypač jauno amžiaus žmonėms, privalu itin atsakingai vertinti galimybes grąžinti skolas, pagalvoti, ar būtina skolintis, kitaip tariant – ar tikrai negaliu be vieno ar kito daikto gyventi?

Jeigu kalbame, tarkime, apie pragyvenimo išlaidas, studentams yra galimybė pasinaudoti paskolomis, bet reikia žinoti to tikslą ir sąlygą, kad negali padėti tėvai, nėra galimybės užsidirbti papildomai. Jeigu paskolą norima imti dėl galbūt naujo telefono, geresnio kompiuterio, tada tokį sprendimą reikėtų vertinti labai atsakingai.

Kai fiziškai matai, rankose jauti banknotą, galbūt vienas ar kitas pirkinys atrodo labiau pamatuotas, nes reikia išsitraukti iš kišenės piniginę, išsiimti banknotą. Šiais laikais dažnai atsiskaitoma pasitelkus telefoną, kortelę – pypt pypt, ir net nepastebi, kad pinigų nebeliko.

Kaip keičiasi finansinio raštingumo sąvoka šiandieniame skaitmeniniame pasaulyje, kai pinigai tampa vis abstraktesni: kriptovaliutos, investavimo programėlės ir taip toliau? Pamatiniai ekonominiai dėsniai išlieka?

Pamatiniai ekonominiai dėsniai išlieka, kaip ir pinigų esmė, tik keičiasi jų forma. Dažnai sakoma – kai fiziškai matai, rankose jauti banknotą, galbūt vienas ar kitas pirkinys atrodo labiau pamatuotas, nes reikia išsitraukti iš kišenės piniginę, išsiimti banknotą. Šiais laikais dažnai atsiskaitoma pasitelkus telefoną, kortelę – pypt pypt, ir net nepastebi, kad pinigų nebeliko.

Jums dažnai tenka jaunajai auditorijai aiškinti įvairius finansinius dalykus. Koks yra vienas svarbiausių finansinių principų, kurį linkėtumėte įsiminti visam gyvenimui?

Aš dėstau universitete, ir su jaunuoliais dažnai diskutuojame įvairiomis finansinėmis temomis. Jaunam žmogui palinkėčiau vieno svarbiausio dalyko. Prabanga nėra naujas automobilis, naujas telefonas, laikrodis – tikroji prabanga yra mūsų laisvė rinktis, kaip, kur, su kuo leisti laiką, kada sukurti nuosavą verslą, kada keisti darbą, jeigu jis mūsų nebetenkina.

Jauniems žmonėms dažnai susuka galvą įvairios reklamos, socialiniai tinklai, prabangaus gyvenimo galimybė. Jie mano, kad galima labai greitai praturtėti. Aš jiems aiškinu, kad kartais galima laimėti ir loterijoje, bet dažniausiai gyvenime pinigai iš niekur neatsiranda, juos reikia uždirbti savo galva. Lengvas praturtėjimas dažnai yra sukčių kabliukas, o ne tikroji realybė.

Vyrauja mintis, kad ant kabliuko pakimba tik technologijų neišmanantys senjorai. Tačiau praėjusių ir šių metų pirmieji duomenys rodo ką kita. Sukčiai vis dažniau taikosi į jaunimą per jam artimas platformas ir įrankius. Kas gali padėti apsisaugoti nuo tobulėjančių sukčių?

Sukčiai dėl to ir yra sukčiai, kad nusitaiko į mūsų silpnybes. Nesvarbu, ar kalbame apie vyresnio, ar apie jaunesnio amžiaus žmones. Skiriasi forma, bet esmė išlieka ta pati.

Sukčiai bando atrasti silpnąsias mūsų vietas, o jaunų gyventojų silpnybės dažniau atrandamos socialiniuose tinkluose, instagrame, feisbuke. Sukčiai jaunus gyventojus bando įtikinti – neva investuosi šimtą eurų, gausi tūkstantį – dešimt kartų daugiau. Jaunuoliams, manau, dažnesnė rizika susidurti su sukčiais socialinėje erdvėje. Todėl finansinis raštingumas ypač svarbus – turint šių įgūdžių galima geriau atskirti pelus nuo grūdų ir geriau suprasti, kas yra tiesa, o kas – melas.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas