Ekspertai apie neva pasityčiojimą iš „Paskutinės vakarienės“ per olimpiadą: tai gali būti ir Rusijos hibridinio karo forma

Socialiniuose tinkluose netrukus pradėjo plisti nuotraukų koliažas, kuriame ši scena sulyginama su italų renesanso tapytojo Leonardo da Vinci „Paskutinės vakarienės“ paveikslu. Patys žaidynių atidarymo organizatoriai atsiprašo už bet kokį įžeidimą, kurį galėjo sukelti renginys, ir neigia turėję minčių pasityčioti iš religijos ir tikinčiųjų bendruomenės jausmų.

Prancūzijos vyskupai po olimpiados atidarymo paskelbė laišką, kuriame teigia apgailestaujantys dėl krikščionybę pašiepiančių renginio scenų.

Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinami ekspertai, paprašyti pakomentuoti kontroversišką olimpiados reginį, patikino – problema yra susijusi su tuo, kad, viena vertus, kai kurie besipiktinantys žiūrovai galėjo tiesiog nesuprasti antikinio pasaulio vaizdinių, kita vertus – prabilo ir apie tam tikrą galimą Rusijos hibridinio karo formą. Jie taip pat pabrėžė, kad meną visada reikia interpretuoti plačiau. O ir krikščionybė sekuliariajai visuomenei nebėra tokia įdomi kaip anksčiau, kad būtų norima sąmoningai iš jos pasityčioti.

Prancūzijos vyskupų konferencija ir Konstantinopolio visuotinis patriarchatas apgailestauja

Pasibaigus vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai Prancūzijos vyskupų konferencija paskelbė, kad šis renginys pasauliui suteikė nuostabių emocijų, tačiau kartu „buvo pajuokos ir pasityčiojimo iš krikščionybės scenų, dėl kurių mes labai apgailestaujame“.

Vyskupai teigė esantys kartu su visais įskaudintais tikinčiaisiais. „Galvojame apie visus krikščionis visame pasaulyje, kuriuos įskaudino tam tikrų scenų perteklius ir provokavimas“, – pareiškė dvasininkai.

Taip pat skaitykite:

Režisierių asistentė R. Garuolytė: „Galima dirbti iki mirties, pokšt – ir numirti scenoje. Bet pagalvojau, tai – nepadoru“

Prezidentas pasveikino dirigentę M. Gražinytę-Tylą jubiliejaus proga

Naujas kultūros sezonas – ką matysime koncertų salėse?

Režisierius Ž. Vingelis apie „Naująjį nuomininką“: „Tai turbūt bus vienas poetiškiausių, teatrališkiausių ir nemadingiausių mūsų spektaklių“

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 m. sezono naujienas

Eidama 81-uosius metus mirė JAV kantri muzikos legenda Dolly Parton

LIMBO – performatyvus eksperimentas Vilniaus senajame teatre

„Mane domino ne tiek pats smurtas, kiek tuštuma, kurią jis palikdavo.“ Nicko Cave’o kūrybos tamsa ir virsmai

Jie viliasi ir organizatorių susivokimo: „Tikimės, kad jie supras, jog olimpinė šventė keleto menininkų ideologiniais nusistatymais gerokai viršijo ribas.“

Interneto portalas „Ortodoksas.lt“ pasidalijo neoficialiai išversta Konstantinopolio visuotinio patriarchato pozicija. Joje teigiama olimpiados atidarymo ceremonijoje atkreipus dėmesį į religiją įžeidžiančius motyvus.

„Su dideliu liūdesiu pastebėjome, kad per atidarymo ceremoniją Paryžiuje buvo paskelbti krikščionybę ir šventąją Evangeliją, taip pat kiekvieną civilizuotą žmogų, pripažįstantį teisę į tikėjimą ir pagarbą religiniams simboliams, įžeidžiantys siužetai“, – skelbiama „Ortodoksas.lt“.

Visuotinis patriarchatas pabrėžė, kad tokie dalykai sumenkino ceremoniją: „Šie vaizdai ne tik nepraturtino ceremonijos, bet ir ją nuskurdino. Piktžodžiavimas prieš Dievą nėra pažanga; taip pat ir tyčiojimasis iš žmonių religinių įsitikinimų nėra teisė. Tikimės, kad spontaniškai išreikštas daugelio žmonių pasibjaurėjimas ir nepritarimas buvo pakankamai stipri žinia atsakingiems asmenims ir taps vilties šaltiniu siekiant užkirsti kelią panašiam elgesiui ateityje.“

Dienraštis „Bernardinai.lt“ pirmadienį, liepos 29 d. po pietų, elektroniniu laišku kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją norėdamas sužinoti, kokia yra Lietuvos vyskupų pozicija šiuo klausimu. Iki publikuojant straipsnį jokio atsako iš Lietuvos vyskupų konferencijos negauta. Sulaukusi atsakymo, redakcija tekstą papildys.

Šaršalas gali būti ir Rusijos hibridinio karo dalis

Literatūrologas, prancūzų kultūros žinovas, profesorius VYTAUTAS BIKULČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad olimpiados atidarymo epizodas, sukėlęs bruzdesį, viso renginio kontekste iš tiesų nebuvo reikšmingas. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad neva žeidžiančias religinius jausmus asociacijas galėjo pakurstyti antikinio pasaulio neišmanymas.

„Tas epizodas, dėl kurio kilo tiek šaršalo, kaip olimpiados ceremonijos atidarymo laiko vienetas, užėmė mažytę dalį, bet kažkodėl visiems sujaukė protą. Ceremonijoje buvo įspūdingų aliuzijų į Prancūzijos istoriją, kultūrą, bet jie lyg ir palikti nuošalyje – prisimintas tik šis konkretus epizodas“, – stebėjosi V. Bikulčius.

Keisčiausia, anot jo, kad reakcija į šią sceną tokia griežta. „Man, stebint olimpiados atidarymo ceremoniją, šis epizodas būtų išvis praplaukęs pro akis. Mane labiau sužavėjo kiti epizodai, bet keista žiūrovų reakcija privertė reaguoti ir mane. Iškart supratau, kad jie visiškai nepažįsta antikinio pasaulio, todėl patariu skaityti Apulėjaus „Aukso asilą“, Petronijaus „Satyrikoną“, galų gale – tegul pažiūri Tinto Brasso filmą „Kaligula“: ten ras bakchanalijų scenų, nes vaizduojama senovės Roma“, – aiškino literatūrologas.

Jo teigimu, kilęs šaršalas gali būti ir Rusijos hibridinio karo dalis. „Kad žmonėms pamačius šį epizodą kilo aliuzijų su „Paskutine vakariene“, tai man atrodo, jog tai gali būti ir hibridinio karo forma. Atkreipkite dėmesį – ne be reikalo Marija Zacharova pareiškė, kad olimpiados atidarymu neva tyčiojamasi iš krikščionybės. Pastebėkite – Rūta Meilutytė irgi buvo pristatyta kaip neutrali sportininkė. Jeigu būtų buvęs išsamus komentaras apie šį epizodą, tai šaršalo nebūtų kilę. Organizatoriai prabėgus kuriam laikui pradeda aiškinti detales, norėdami numalšinti žiūrovų įniršį“, – situaciją komentavo V. Bikulčius.

V. Bikulčius: buvo svarbu pavaizduoti pagonišką šventę – bakchanaliją

Profesorius ragina palyginti L. da Vinci „Paskutinės vakarienės“ ir minimo olimpiados ceremonijos fragmento detales.

„Visų pirma, jeigu atidarymo ceremonijos meno vadovas Thomas Jolly pasakė norėjęs pavaizduoti pagonišką šventę, bakchanaliją, kurios centre yra vyno šventės dievas Dionisas, tai iškart turi atpulti visos versijos apie „Paskutinę vakarienę“, nes bakchanalija – senovės Romos šventė, neturinti su ja nieko bendro.

Kai kam sujaukė protą, kad antrame scenos plane už Dioniso sėdi drag karalienė Barbara Butch. Ir žmonėms pasirodė, kad tai yra Jėzus Kristus. Bet tie, kurie lygina šį epizodą su „Paskutine vakariene“, tegul suskaičiuoja „Paskutinės vakarienės“ dalyvių skaičių – neras daugiau kaip trylikos. Ir tegul pasižiūri olimpiados epizodą – suskaičiuos septyniolika žmonių. Jau ir čia neatitikmuo“, – atidžiau įsižiūrėti į olimpiados atidarymo fragmentą kviečia V. Bikulčius.

Be to, anot profesoriaus, Dioniso bakchanalijos susijusios su orgija, siautėjimu, ir šiame epizode Dionisą vaizduojantis Prancūzijos dainų autorius Philippe’as Katerine’as puikiai paaiškina, kodėl sutiko šį vaidmenį atlikti.

„Pirma, jis yra parašęs dainą „Nuogas“, kurioje yra žodžiai „Jeigu tu esi nuogas, kur gali paslėpti revolverį?“. Jo daina apie taiką – jeigu esi nuogas, neturi net kur ginklo paslėpti. Vadinasi, neturi jokių piktų sumanymų, užmačių, – vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievą Dionisą įkūnijusio dainininko pasirodymą aiškino V. Bikulčius. – Kiti teiraujasi: kodėl jis nusidažęs mėlynai? Philippe’as Katerine’as, paklaustas, kokia spalva jį nudažyti, pats pasakė – mėlyna, nes tai jo mėgstamiausia spalva. Be to, kaip pats prisipažino, už šį pasirodymą jis gavo 200 eurų.“

Taigi, Prancūzijos kultūros žinovo V. Bikulčiaus teigimu, šis pasirodymas sutapo su dainininko Ph. Katerine’o daina „Nuogas“, jis puikiausiai pavaizdavo Dionisą ir kalbėdamas su Thomu Jolly sakė, kad jokios minties apie „Paskutinę vakarienę“ neturėjo.

„Šiuo atveju buvo svarbu pavaizduoti pagonišką šventę – bakchanaliją. Neužmirškime, kad prancūzų protėviai yra galai, kurie priklausė senovės Romos imperijai“, – pabrėžė literatūrologas.

Atkreipė dėmesį į tylą iš Vatikano

Prof. V. Bikulčiaus tikinimu, kai kurie žmonės neįsigilindami į detales, per neišmanymą formuoja įvairias mintis.

„Yra daug dalykų, kurių žmonės nežino – istorijos, kultūros reiškinių. Taip kas nors ir primeta mintį, esą tyčiojamasi iš religijos. Ir Thomas Jolly, ir Dionisą vaidinęs Philippe’as Katerine’as teigia neturėję jokių minčių iš ko nors pasityčioti. Jiems buvo svarbu parodyti pasaulio įvairovę. Vieniems gal ir šiandien bakchanalijos patiktų, kitiems – gal sukeltų pasišlykštėjimą. Bet tokia yra pasaulio įvairovė. Daug kas mums pasaulyje patinka, bet ir nepatinka daug kas. Negali viskas gyvenime patikti“, – reziumavo V. Bikulčius.

Paprašytas pakomentuoti po olimpiados atidarymo ceremonijos pareikštą Prancūzijos vyskupų apgailestavimą dėl esą patyčių iš religijos, specialistas atkreipė dėmesį į tylą iš Vatikano.

„Manyčiau, vyskupai buvo paveikti minties, kad neva tyčiojamasi iš „Paskutinės vakarienės“, dėl to ir galėjo sureaguoti. Bet pažiūrėkite – popiežius Pranciškus nereaguoja, vadinasi, sutinka su tokiu bakchanalijos epizodu ir nemato, kad čia būtų tyčiojamasi iš „Paskutinės vakarienės“, – pastebėjo pašnekovas.

Viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, neva aktoriai žinojo, kad vaidina „Paskutinę vakarienę“, V. Bikulčius vertina kaip dėmesio troškimą.

„Aktoriai irgi nori kaip nors pasireikšti, jiems svarbu būti dėmesio centre, ir jie gali visko prikalbėti, – tikino jis. – Pavyzdžiui, olandų dailininko Jano van Bijlerto Dižono muziejuje esantis paveikslas „Dievų puota“ irgi kai kam kelia asociacijų su „Paskutine vakariene“. Nieko nepadarysi. Kadangi visiems buvo mestas toks masalas, tai, spėju, kad ir aktoriai, norėdami pasireikšti, šia tema pasisako.“

Scena veda ir į F. Rabelais romaną „Gargantiua ir Pantagriuelis“

Prof. V. Bikulčius ir šį kartą ragina nepamesti iš akių detalių.

„Atkreipkite dėmesį – taigi aktorė negali įkūnyti Jėzaus Kristaus! „Paskutinės vakarienės“ scenoje nėra nė vienos moters! Apie kokią „Paskutinę vakarienę“ tada galima kalbėti? Reikia turėti bent kiek logikos.

Prisiminkite, kad ši bakchanalijos scena gali mus nuvesti ir į prancūzams svarbų François Rabelais romaną „Gargantiua ir Pantagriuelis“, kur puota, persirijimo motyvai irgi gali būti tam tikra tąsa. Tai parodo, kad iš senovės Romos atėję vaizdai susilieja su vėlesne prancūzų literatūros tradicija. Tai dalykai, kuriuos reikia įžvelgti. Jeigu matai tik paviršinį vaizdą, nebandydamas prasiskverbti į potekstes, visada liksi sutrikęs arba paveiktas kitų interpretacijų. Kai kam tai puiki galimybė pakurstyti kitų jausmus, ypač tų, kurie patys nesusimąsto ir viską priima už gryną pinigą“, – būti budriems ir įsigilinti į detales kviečia profesorius.

V. Žukas: „Menas turi teisę interpretuoti situaciją daug plačiau, įvairiau, aštriau“

Dailininkas, žurnalistas VAIDOTAS ŽUKAS komentuodamas kontroversijų sukėlusį olimpiados atidarymo epizodą dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžė, kad menas turi daug laisvos vietos interpretacijoms, ir prisiminė vieną anksčiau Lietuvoje nutikusį panašų incidentą.

„Aš manau, tokius dalykus reikia žiūrėti bendrame kultūriniame ir istoriniame Paryžiaus kontekste. Galvoju, kad tai artima situacija su 2012 metais Lietuvoje vykusiu Romeo Castellucci spektakliu „Dievo sūnaus veido koncepcija“. Ten buvo panaudotas Antonello de Messinos išdidintas Kristaus veidas, į kurį spektaklio metu buvo mėtomi lyg ir ekskrementai. Ir tąsyk mūsų dievoti žmonės pasipiktino, protestavo. Ateitininkai sambrūzdį prie teatro padarė. Bet žmonės pamiršta, kad tai yra meno sfera, o menas turi teisę interpretuoti situaciją daug plačiau, įvairiau, aštriau.

Kam svarbūs šie dalykai – Kristaus veidas, eucharistija, sakraliniai siužetai – tą niekas negalės ir nesugebės išjuokti. O kam šie dalykai nėra labai svarbūs, jie kitaip interpretuoja, džiazuoja. Džiazas – toks muzikinis žanras, kada galima tą pačią temą parodyti iš įvairių pusių, iš netikėtų kampų“, – komentavo dailininkas V. Žukas.

Jo teigimu, Paryžius turi neeilinį kontekstą.

„Paryžiaus kontekstas yra ypatingas, – tęsė pašnekovas. – Nekalbu apie 1790 metų revoliuciją: laisvė, lygybė, brolybė. Bent jau nuo XIX amžiaus antrosios pusės iki XX amžiaus vidurio Paryžius buvo pasaulio meno avangardo sostinė, modernistų Meka. Įsivaizduokit, jei ir Henri de Toulouse-Lautrecas būtų apkaltintas, kad tapė visuomenės padugnes, prostitučių gyvenimus, sutenerių, girtuoklių gyvenimus. Skaitykite Evangelijas ir matysite, su kuo Jėzus Kristus bendravo – su kekšėmis, latrais, paleistuvėmis.

To krikščionims nereikia bijoti. 2024-ųjų Paryžiaus olimpiados atidarymo sakralinė karikatūra yra originalesnė ir plačiau apimanti nei a la Leonardo lakuoti gipsiniai apaštalai, kurių gausu ir Lietuvos parapijose. Įdomu, kad bene labiausiai olimpiados atidarymu pasipiktino Putino ideologas Duginas, apšaukęs visus Vakarus velnio išpera“, – savo įžvalgomis dalijosi dailininkas V. Žukas.

Kun. R. Urbonavičius: „Paskutinė vakarienė“ žmonėms nebėra iškalbinga

Menotyrininkas, kunigas ROBERTAS URBONAVIČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo, kad šiuo atveju pirmiausia svarbu išsiaiškinti organizatorių intenciją.

„Atidarymo ceremonijos nežiūrėjau, bet feisbuke skaičiau įvairius komentarus, nuomones, – prisipažino kun. R. Urbonavičius. – Iš savo pusės galiu pasakyti, kad pirma reikia sužinoti organizatorių tikslą. Kiek skaičiau, tai jie tvirtino norėję vaizduoti ne „Paskutinę vakarienę“, bet graikų olimpo dievų šventę. Iš kitos pusės, gal ir buvo galima įsižeisti dėl kai kurių simbolių.“

Kunigas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką – jog krikščionybė šiais laikais nebėra tokia populiari kaip ankščiau, kad organizatoriai turėtų sąmoningų ketinimų įžeisti tikinčiųjų jausmus.

„Mes, krikščionys, reaguodami į panašias situacijas vis dar galvojame, kad Europa, ypač Vakarų, yra krikščioniška bendruomenė. Reikėtų susitaikyti ir priimti, kad gyvename postkrikščioniškais laikais. Krikščionybė, kuri buvo Europos kultūrinė, socialinė ir visokia kitokia kreipiamoji, jau išnyko. Dabar krikščionybė yra paribių tikėjimas, ir tos kultūrinės, krikščioniškos sąsajos, tarkime, „Paskutinės vakarienės“ fragmentas, daugeliui žmonių nieko nebesako. Nebuvo ten tiesioginio noro, kad paimkime ir pasityčiokime iš krikščionių.

Kadangi tikėjimas nebėra taip intensyviai praktikuojamas, tai man net ir į galvą neatėjo, kad ši scena gali ką nors įžeisti ar kad apskritai turi tokią prasmę“, – neigiamų poteksčių tikinčiųjų atžvilgiu olimpiados atidaryme neįžvelgė kun. R. Urbonavičius.

Pasak jo, naivu tikėtis, kad olimpiadoje matytume kokius nors krikščioniškus elementus. „Feisbuko karuose dažnai pabrėžiama, kad bandoma tyčiotis iš krikščioniškų simbolių. Manau, pagrindinė mintis – kad mes, krikščionys, nesame vedančioji grupė, kuri formuoja politiką, kultūrinę erdvę ir kasdienį gyvenimą. Nereikia norėti, kad olimpiadoje būtų rodomi krikščioniški simboliai – žinoma, tai būtų gražu, bet ta visuomenės dalis, kurią vadiname „elitu“, nebėra krikščioniška. Nevertėtų dėl to baisiai pergyventi ir prarasti vidinę ramybę“, – ramino dvasininkas.

Epizodas atskleidė svarbesnių dalykų nei asociacijas su „Paskutine vakariene“

Feisbuke savo mintimis apie olimpiados atidarymo sceną, sukėlusią tikinčiųjų bendruomenei prieštaringų minčių, pasidalijo ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas, teologijos ir religijos studijų docentas BENAS ULEVIČIUS. Jo nuomone, šiuo atveju reikia kalbėti apie svarbesnius dalykus, nei vien nagrinėti klausimą dėl galimo „Paskutinės vakarienės“ vaizdavimo.

„Ar tai Paskutinė vakarienė, ar nepaskutinė ir nevakarienė – atskiras klausimas. Organizatoriai teigia, kad tai ne Paskutinė vakarienė. Tuo tarpu pačios scenos žvaigždė Barbara Butch savo paskyroje pati celebravo spektaklio panašumą su „Paskutine vakariene“ – „Oh Yes! Oh Yes! The New Gay Testament“! Tai dabar galima kamuotis be galo su „taip – ne, taip – ne!“, – teigė diak. B. Ulevičius.

Anot jo, šiuo atveju svarbesnis kitas momentas: „Ir vėl. Ir vėl LGBTQ+++ agenda highjackina – užgrobia su LGBTQ polemika nieko bendro neturintį renginį.“

Teologas akcentavo nesuprantantis kai kurių neeilinių detalių atidarymo ceremonijoje. „Kad ištvirkėliška estetika įsivyrauja „Eurovizijoje“ – mat jį bala (nes kas gi čia kaltas? Ką atrenka, tą ir siunčia. Tik amžiaus cenzą uždėkite, ir viskas bus kaip ir legit – maždaug, „tokio pobūdžio renginys, yra kaip yra, kam nepatinka – nežiūrėkit“). Bet kad kažkam atrodo reikalinga homosantykius ir didžiakrūtį barzdočių demonstruoti olimpinių žaidynių atidarymo programoje (what? why?) – jau blogiau. Nes olimpinės žaidynės pasaulyje tik vienos. Ir priklauso jos viso pasaulio sporto mylėtojams, o ne kokiai partijai ar seksualinių pakraipų ideologams“, – socialiniuose tinkluose stebėjosi diak. B. Ulevičius.

Teologas: gender tendencijų plitimas liūdina

Anot diak. B. Ulevičiaus, jam tokia tendencija nepatinka. „Pati tendencija pykina, erzina ir pasiekia priešingą efektą. Štai ruošiamasi kurti naujus serialus klasikinių kūrinių pagrindu. Ar žinote, ko labiausiai nerimauja tokių frančizių kaip „Žiedų valdovas“ ir „Narnijos kronikos“ fanai (labai neblogai tą žinau, nes seku naujienas ir komentarus)? Kad woke partijos banalioji programa nesumaitotų šių Vakarų kultūrai brangių kūrinių savo „pagerinimais“, – aiškino teologas.

Anot jo, spėliojama, ar „Žiedų valdovo“ ir „Narnijos“ serialuose iškils homoseksualumo tema. B. Ulevičiaus teigimu, jau įpratome tokius elementus vertinti kaip privalomą ir neskundžiamą partijos programą, siužeto svetimkūnį, įterptą žiūrovui auklėti. „Pajuokaujame, kad tikrovė turėtų paduoti „Netflixą“ į teismą dėl iškreiptos statistikos, rūgščiai susiraukiame nuo brukamos nuokrypio estetikos ir darome sprendimą – liautis žiūrėti ar ignoruoti ir tęsti“, – konstatavo diak. B. Ulevičius.

Jis teigė, kad tokia olimpiados atidarymo ceremonijos reakcija gali stebinti tik naivius žmones.

„Dėl tų serialų neperdedu. Pažiūrėkit, kaip „Netflixas“ tą padarė su „Ane iš Žaliastogių“ /„Anne with an E“. Jei tą galima padaryti su ištisų kartų numylėta „Ane“, galima su bet kuo – Astrid Lindgren, Tolkienu, Lewisu, lopšinėmis, olimpinėmis žaidynėmis ir dainų švente, – komentavo teologas. – Ir visada – „gi tai tik nedidelis fragmentas, tik nedaug, gi koks gražus visas renginys / serialas / filmas“. Gi čia ir Celine Dion, ir Gojira su tuo nuostabiu laivu… Deguto tik šaukštas gi – ko pykstat?“

G. Ulevičiaus nuomone – netinka tokia programa. „Tokius dalykus kaip olimpinių atidarymas įprasta žiūrėti su vaikais, kad jie irgi pamatytų gražų renginį. Vien jau tai ignoruoti… Rezultatas – it puikūs pietūs su nuodų šaukštu. Ir vėl tik dar vienas atvejis to „nieko tokio“. Bet tų atvejų daug, jie turi tą patį braižą. Todėl ir atgarsis atitinkamas ir nesunkiai numatomas. Juo stebisi naivūs, o gudrūs jo siekia ir juo pasinaudoja.

Visad vengiu dramatizavimo, susilaikau nuo drastiškų paveikslėlių postinimo. Bet šį kartą tas vemiantis vaivorykšte žmogelis prie olimpinių žiedų ženklo visai taiklus. Sportas yra sportas. Gender yra gender. Leave it alone. („Palikite tai ramybėje“ – aut. past.)“, – savo socialiniame tinkle mintimis dalijosi teologas B. Ulevičius.

Projektas „Nekasdienė kultūra – kasdienybės įžvalgoms“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 20 tūkst. eurų.

Susiję:

Tomas Kemzūra

7 min

Šortai ir apnuoginti pečiai bažnyčioje. Nepagarba Dievui ar visuomenės suformuoti stereotipai?

Bernardinai.lt

3 min

Baltijos sesės vasaros olimpinėse žaidynėse: kam iš trijų kaimynių sekasi geriausiai?

Austėja Zovytė

7 min

Pasitinkant olimpines žaidynes: ar plaukimas gali tapti Lietuvos antrąja religija?

Andrius Tinteris

7 min

Olimpiečių psichologas A. Liachovičius: sportininkus dažnai pradeda smaugti olimpinių žaidynių, kaip vienintelio tikslo, turėjimas