Gidė L. Matonienė apie Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią: „Jos puošybos paslapčių iki šiol niekas nėra atskleidęs“

Vilniaus Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – ne tik maldos namai, bet ir XVII a. baroko šedevras. Jos sustingusi balta lipdyba pasakoja istorijas, kurių, pasak ekspertų, nepajėgtų perteikti jokia kita spalva. Sakoma, kad čia kiekvienas kvadratinis centimetras pasižymi simbolika ar turi paslaptį.

Visai neseniai pasaulį apskriejo džiugi naujiena: tarptautiniame reitinge (dažnai remiantis populiarios katalikiškos žiniasklaidos, tokios kaip „ChurchPOP“, duomenimis) Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pripažinta gražiausia katalikų bažnyčia pasaulyje.

Apie šią šventovę dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Vilniaus gidė LIUDA MATONIENĖ.

Kaip sutikote žinią, kad Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia paskelbta gražiausia pasaulyje katalikų bažnyčia?

Labai maloni žinia. Taip bažnyčią vadinti verta ir teisinga. Tai unikalus statinys, o jo puošybos paslapčių, manau, iki šiol niekas nėra atskleidęs. Kalbama apie 2000 skulptūrų, bet niekas iš tikrųjų nėra suskaičiavęs, kiek jų yra. Kai kas sako – gal 3000. Mums bene svarbiausia, ką menininkai norėjo tuo pasakyti.

Smagu stebėti turistus, ateinančius į šią šventovę. Pamatę gausiai dekoruotą baltą erdvę jie nustemba. Beje, bažnyčia ne visada buvo tokia balta. Galima rasti XIX amžiaus interjero atvaizdų, kuriuose viršutinės dalies pastato fonas yra melsvas, o apatinės – gelsvas. Viename šoninių altorių, esančių netoli pagrindinio, anksčiau kolonos buvo polichromuotos, rožinės. To spalvų žaismo kadaise buvo daugiau.

Prieš įeidami į šią šventovę viršuje skaitome užrašą: Regina Pacis funda nos in pace („Taikos Karaliene, stiprink mus taikoje“). Ar tiesa, kad čia užkoduota fundatoriaus pavardė?

Tai yra barokinė dviprasmybė. Ši bažnyčia statyta po karo su Maskva, kai Vilnius buvo galiausiai išlaisvintas, kaip padėka Dievui už laimėtą karą ir galbūt už išgelbėtą fundatoriaus gyvybę, nes jo kariuomenė, negavusi atlyginimo, prieš jį sukilo. Manoma, kad Mykolas Kazimieras Pacas slapstėsi nuo sukilusios kariuomenės apgriautuose senosios Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsiuose ir pasižadėjo Dievui, jeigu išliks gyvas, pastatyti gražiausią bažnyčią Vilniuje. Galima manyti, kad jis išliko gyvas, pažado nepamiršo ir bažnyčia buvo statoma.

Taip pat skaitykite:

Kunigas D. Avellaneda Cabanillas IVE po 22 tarnystės metų Lietuvoje: darbas su jaunimu buvo didžiulė dovana

Nauji kunigų paskyrimai Kauno arkivyskupijoje

Nauji kunigų paskyrimai Telšių vyskupijoje

Brolis G. Juškevičius OP: „Iki mirties – toks mano pažadas tarnauti Dievui ir Jo žmonėms Pamokslininkų ordine“

Kaune Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys minėjo 50 metų jubiliejų nuo slapta duotų įžadų

Brolis G. J. Juškevičius OP davė amžinuosius įžadus į Pamokslininkų ordiną

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Tad štai užrašas skelbia „Taikos Karaliene…“ – bažnyčia dedikuota taikai, kartu žodis pace labai panašus į fundatoriaus Mykolo Kazimiero Paco pavardę. Jis paprašė, kad būtų palaidotas po laiptais į bažnyčią ir kad ant paminklinės lentos net nebūtų jo vardo. Iš vienos pusės, mes lyg matome didelį nusižeminimą – ant paminklinės lentos užrašyta „Čia ilsisi nusidėjėlis“. Iš kitos pusės – į bažnyčią galima žiūrėti kaip į paminklą ant Mykolo Kazimiero Paco kapo, kur užrašytas jo vardas: „Pacų karaliene, saugok mus taikoje“ – galima ir taip versti šį užrašą.

Kokie mistiniai pasakojimai ir legendos labiausiai traukia lankytojus? Tarkim, aš, vaikas, pirmą kartą atvykau į šią šventovę norėdamas pamatyti, kaip atrodo Kristaus skulptūra su augančiais plaukais. Visus gąsdindavo giltinė su dalgiu ir kiti dalykai, ypač žavėjo nepaprasto dydžio laivo formos sietynas.

Jūsų išvardyti dalykai pirmiausia ir patraukia akį. Jėzaus Nazariečio skulptūra, žiūrint į didįjį altorių, stovi kairėje pusėje. Ji atkeliavo iš kitos – Išganytojo – bažnyčios. Cariniais laikais, po 1863 metų sukilimo, daugelis vienuolynų ir bažnyčių buvo uždaromi, bažnyčios buvo verčiamos cerkvėmis. Petro ir Povilo šventyklą taip pat norėta paversti stačiatikių cerkve, bet cerkvėse paprastai nebūna skulptūrų. Kai buvo apskaičiuota, kiek kainuos visas skulptūras sunaikinti, nutarta palikti šią šventovę katalikams, o uždaryti ir cerkve paversti kitą Antakalnyje esančią katalikų bažnyčią. Tada stebuklais garsėjanti skulptūra iš Išganytojo, trinitorių, bažnytėlės atkeliavo į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią.

Iš tikrųjų ši skulptūra buvo atvežta iš Italijos – ji yra ispaniškos Madrido Jėzaus Išganytojo skulptūros 18-oji kopija. Į Vilnių atkeliavo tik tos skulptūros galva ir rankos, o visa kita buvo jau padaryta Vilniuje. Galva ypatinga ne tik tuo, kad buvo papuošta tikrais žmogaus plaukais – jos viduje buvo relikvijorius su šventojo Valentino relikvijomis. Pasakojama legenda, kad tie plaukai augo ir turėjo gydomųjų galių. Tačiau kartą viena moteris norėjo pagydyti savo šunytį, nukirpo tų plaukų, pasmilkė – ir šunytis pagijo, bet plaukai nustojo augti. Tai tokia legenda.

Sakoma, kad žmonės emocingai reaguoja bažnyčioje pamatę giltinės skulptūrą.

O taip. Ne kiekvienoje bažnyčioje taip akivaizdžiai matome tokią karalienę, kuri mums primena memento mori – mirtį. Po giltinės kojomis sudėtos knygos, karūnos, muzikos instrumentai. Žodžiu, gyvenimo pabaigoje karalienė taip sutinka žmones. Čia galime prisiminti pasaulio dualizmą, kuris buvo apmąstomas baroko laikų žmogaus: čia pat gyvenimas, čia pat mirtis.

Visiems krinta į akį laivo formos sietynas. Ką reiškia jo simbolika?

Iš vienos pusės, galime prisiminti Nojaus laivą. Iš kitos pusės, himnuose kartais bažnyčia vadinama šventojo Petro laivu, kuris laimingai plaukia į amžinybę. Laivo formos sietynas – nesenas dalykas šioje bažnyčioje. Jis tik XX amžiaus pradžioje, regis, 1905 metais, iš Liepojos čia atvežtas ir pakabintas.

Apie šią šventovę galima kalbėti valandų valandas, nes tai yra pasaulinio lygio šedevras. Tačiau mūsų pokalbį norėčiau baigti dar viena ypatinga detale, kuri atgimė visiškai neseniai: prieš Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią neseniai atsirado Viešpaties Jėzaus koplyčia. Ką visam ansambliui reiškia koplytėlės sugrąžinimas?

Manau, koplytėlės sugrąžinimas yra reikšmingas bažnyčios ansambliui – tai buvo jo dalis. Tai svarbu ir visam Vilniui, nes prie pagrindinių įvažiavimo į Vilnių kelių buvo įrengiamos tokios koplytėlės. Ją atstatant remtasi ikonografine medžiaga, ir ji yra tokia pati, kokia buvo anksčiau.