Jautrių žmonių nereikia bandyti keisti

Ką tik lietuviškai išleistos knygos „Jautrūs žmonės“ (leidykla „Tyto alba“, iš anglų k. vertė Inga Čepulienė) autoriai – rašytojai ir edukatoriai, tinklalapio „Sensitive Refuge“, tapusio galinga jautrių žmonių virtualia bendruomene, įkūrėjai Jenn Granneman ir Andre Sólo – dalijasi ilgamete darbo su jautriais asmenimis patirtimi ir pateikia vertingų patarimų, padėsiančių geriau suprasti jautrią savo prigimtį ir išmokti džiaugtis jos teikiamomis dovanomis.

Kaip jautriam žmogui patogiau gyventi šiandieniniame pasaulyje ir ištverti aplinkos dirgiklius? Kaip atrodo tamsioji empatijos pusė? Kaip naudotis savo jautrumu darbe, neleisti jam virsti perfekcionizmu ir išvengti perdegimo? Šie ir panašūs klausimai nagrinėjami knygoje „Jautrūs žmonės“.

Jautrumas gali teikti pranašumą tam tikrame darbe, pavyzdžiui, dirbant slaugytoju. Šis bruožas yra naudingas visai žmonijai, gelbsti gyvybes.

Kas nėra jautrumas

Labai svarbu suprasti ne tik tai, kas jautrumas yra, bet ir tai, kas jis nėra. Jautrumas nėra tas pats, kas introvertiškumas, autizmas, sensorinis procesinis sutrikimas ar trauma.

Jautrumą ir introvertiškumą supainioti lengva. Introvertiškumas visai neseniai imtas mažiau stigmatizuoti, iš dalies už tai turėtume būti dėkingi pribloškiamai Susan Cain knygai „Tyla“. Tačiau jautrumas stigmatizuojamas iki šiol, nors introvertus ir jautrius asmenis sieja tam tikri bendri bruožai, pavyzdžiui, poreikis reguliariai pailsėti, mąslumas ir gyvas vidinis pasaulis. (Kai kurie ekspertai, tarp jų ir Aron, mano, kad Cain iš tiesų rašė ne tiek apie introvertus, kiek apie itin jautrius asmenis.) Logiška, jei esate jautresnis aplinkai, norėsite mažiau laiko leisti su žmonėmis, kad bent šiek tiek apribotumėte dirgiklius.

Tačiau tarp introvertų ir jautrių žmonių yra tam tikrų esminių skirtumų. Introvertiškumu apibūdinama socialinė orientacija: tai polinkis mieliau leisti laiką mažose draugijose ar būti vienam. Kita vertus, jautrumas apibūdina žmogaus orientaciją į aplinką. Taigi galime teigti, kad introvertus iš esmės vargina bendravimas, o jautrius žmones labiausiai vargina dirgiklių kupina aplinka, ir visai nesvarbu, ar bendravimas yra jos dalis. Anot Aron, maždaug 30 procentų jautrių žmonių yra ekstravertai ir maždaug 70  procentų jų – introvertai. Taigi galite būti jautrus, ekspresyvus ir mėgstantis bendrauti ekstravertas arba jautrus introvertas, vertinantis vienatvę ir tylą. Kitaip tariant, neteisingo jautrumo nebūna.

Taip pat skaitykite:

Paramos vaikams centro atstovė: suaugusiesiems skaudu galvoti apie smurtą – ypač seksualinį – prieš vaikus

Skandalas po skandalo… Apie moralę po fakto

Kai klasėje nesaugu: kaip emocinė aplinka lemia mokinių ir mokytojų sėkmę?

Nutylimi ženklai: kodėl ankstyvoji psichozė dažnai nepastebima?

Psichologė V. Ivanauskaitė: kai kurie vieniši žmonės priverčia juoktis visą kambarį

Jūrinis ir galvijų kolagenas: kuo jie skiriasi?

Nematoma grėsmė: kaip genetiniai kraujo tyrimai gali padėti nustatyti ankstyvą vėžio diagnozę?

Viešumoje daugėja nepilnamečių smurto atvejų: „Svarbu ugdyti drąsą būti neabejingiems“

Autistai ir jautrūs žmonės taip pat turi bendrų bruožų, pavyzdžiui, juos sieja polinkis vengti tam tikrų kvapų, valgių ar tekstūrų arba stipri reakcija į kai kuriuos dirgiklius. Tačiau, remiantis Acevedo tyrimu, autistų ir jautrių žmonių smegenys skiriasi. Pavyzdžiui, jos kone visiškai priešingai suvokia emocinius ir socialinius reiškinius. Konkrečiai kalbant, jautrių žmonių smegenyse stipriau veikia sritys, siejamos su ramybe, hormonų balansu, savitvarda ir savimone. O štai autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių smegenyse sritys, siejamos su ramybe, emocijomis ir socialumu, – mažiau aktyvios. Dėl to autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms kartais tenka mokytis suprasti socialinius signalus, o jautrūs žmonės kitus perpranta itin lengvai, lengviau nei mažiau jautrūs.

Su jautrumu dažnai painiojamas ir sensorinis procesinis sutrikimas, nes abu jie susiję su reakcija į dirgiklį. Tačiau sensorinis procesinis sutrikimas reiškia, kad smegenims sunku priimti jutiminę informaciją ir į ją atsakyti. Pavyzdžiui, šį sutrikimą turintis vaikas gali perdėtai reaguoti į dirgiklius ir rėkti paliestas arba, priešingai, reaguoti per menkai ir šiurkščiai žaisti žaidimų aikštelėje. Nors tam tikras sensorinis nepatogumas yra vienas iš jautrumo bruožų, jis nekliudo kasdieniam gyvenimui taip kaip sensorinis procesinis sutrikimas. Be to, sensorinis nepatogumas nėra vienintelis jautrumo bruožas. Jautrumas veikiau reiškia neįprastai gilų ar itin nuodugnų informacijos apdorojimą.

Trauma yra viskas, ką mūsų nervų sistemai tą akimirką suvokti pernelyg sunku. Traumą gali sukelti kritinės situacijos, tokios kaip smurtas, maisto stygius ar žiaurumas, taip pat mylimo žmogaus (ar augintinio) netektis, liga ar chuliganizmas. Trauma iš esmės keičia nervų sistemą, žmogus tampa itin budrus ir dirglus. Jautrūs žmonės dėl polinkio nuodugniai apdoroti informaciją taip pat gali tapti dirglūs. Tai vadiname pernelyg stipriu dirginimu. Ekspertai sutaria, kad jautrūs žmonės traumai pasiduoda lengviau nei kiti, nes stipriau reaguoja į visus dirgiklius, taip pat potencialiai trauminius. Tačiau trauma ir jautrumas iš esmės nėra tas pat: vėlgi Acevedo rado skirtumų jautrių ir kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo žmonių smegenyse.

Baigiamoji pastaba: kaip žmogus gali būti ir aukštas, ir kairiarankis, taip jis gali būti ir jautrus, ir pasižymėti dar kokiu nors bruožu ar turėti sutrikimą. Pavyzdžiui, galite būti jautrus ir kentėti nuo potrauminio streso sutrikimo (ar depresijos, nerimo, sensorinio procesinio sutrikimo ir panašiai). Bet jautrumas savaime nėra sutrikimas. Neįmanoma „diagnozuoti“ itin jautraus asmens, jautrumo nereikia gydyti, nors jautriems žmonėms tikrai praverstų pasimokyti, kaip tvarkytis su pernelyg stipriu dirginimu ar valdyti emocijas.

Kai kurie žmonės jautrumą net ima laikyti savitu neurotipu. Remiantis neurotipų teorija, smegenų skirtumai neturėtų būti laikomi trūkumais, tai sveikos normalių žmogaus savybių spektro variacijos. Jautrūs žmonės pasaulį mato kitaip, turi kitokių poreikių nei mažiau jautrūs. Jautrumas nėra kas nors menkesnio, tai ne yda. Jis padeda mūsų rūšiai klestėti.

Susiję:

Ugnė Gavelytė

Kostas Kajėnas

Lukas Karčiauskas

41 min

Gyvenimas daile. Boleslovo Rusecko jautrumas ir mecenatystė

Sandra Anuškevičienė

Šarūnė Tilvikaitė

25 min

Apie mūsų jautrumą

Monika Svėrytė

5 min

A. Sutkaus žmona Rima: už barnių slepiasi meilė, už fotografijos talento – jautrus ir geraširdis žmogus

Bernardinai.lt

3 min

Moteris išsiskiria ypatingu jautrumu „Dievo dalykams“