7 min
2025-04-17 | 11:00
Vidutinis skaitymo laikas:
2 min.
Knyga „Šeimos albumai“: ką tarpukario šeimininkės dėdavo ant Velykų stalo?
Veterinaras rūpindavosi, kad kiaulės paršelius vestų prieš Velykas, vyrai krėsdavo kaminus ir balindavo krosnis, o moterys gamindavo paską ir kitus gardumynus – tokius tarpukario Velykų prisiminimus knygoje „Šeimos albumai“ aprašo žinoma grafikė ir pasakotoja Ramunė Vėliuvienė.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Knygoje papasakoti šeimos narių kasdieniai įpročiai, santykiai su aplinkiniais, darbai, šventės ir išgyventi sunkumai atskleidžia ne tik be galo turtingą giminės, bet ir dramatišką visos Lietuvos istoriją. Juk, pasak istoriko Norberto Černiausko, istorija gimsta ne vadovėliuose, o autentiškuose išgyvenimuose.
Turtingą R. Vėliuvienės giminės istoriją papildo daugybė fotografijų, atvirukų, sveikinimų ir šeimos relikvijų – išties reta, kad per karus ir kitas negandas šeimai pavyko visa tai išsaugoti.
Artėjant Velykoms, kviečiame skaityti ištrauką, kokias pareigas ir užduotis visa šeima turėjo suspėti įvykdyti Didžiąją savaitę.
***
Velykoms ruošdavosi iš anksto. Išmanęs gyvulių fiziologiją veterinorius Kochanskas pasirūpindavo, kad kiaulė vestų paršelius apie mėnesį prieš Velykas, nes tokie tinkamiausi kepimui. Suplanuodavo, kad ir veršienos turėtų Velykoms. Per gavėnią pasninkaudavo lengvai. Griežtas pasninkas tik Didžiąją savaitę, kuri prasideda Verbų sekmadienį. Jos metu švarindavosi iš pagrindų.
Iškrėsdavo kaminus, šveisdavo visus kampus, nubraukdavo voratinklius. Iki baltumo nugramdydavo medinius stalus, suolus, grindis. Kalkėmis balindavo aprūkusias krosnis. Skalbdavo užuolaidas, patalynę, drabužius. Buvo grėbstomi kiemai, šluojami takai. Švarinimąsi reikėdavo baigti iki ketvirtadienio vakaro – Paskutinės Kristaus vakarienės.
Taip pat skaitykite:
„Nesureikšmink savęs.“ Rašytojas, dailininkas, hidrografas Jurgis Janavičius ir kūryba, kurioje susitinka trys meno kalbos
Pietų Afrikos poetas Ch. P. Naudé: „Poezija yra pasas, leidžiantis patekti į dar negyvenamas teritorijas“
Mūsų žmogystė, išėjusi į karą
Paaiškėjo, kada vyks atsisveikinimas su poete Violeta Palčinskaite
Mirė rašytoja Violeta Palčinskaitė
„MO lauke“ poezijos skaitymų rengėjas Z. Pakštaitis: „Galbūt kai kam tai yra vienintelis sąlytis su šiuolaikine poezija“
Klausimas vasarai
Penktadienį visi prausdavosi pirtyje. Ankstų šeštadienio rytą paauglių parnešta iš bažnyčios šventinta ugnim užkurdavo krosnis Velykų valgiams kepti ir virti. Parneštu švęstu vandeniu šlakstydavo namus ir gyvulius. Svogūnų lukštais nudažydavo kapą kiaušinių. Į Viešpaties prisikėlimo iškilmes eidavo į bažnyčią pasipuošę geriausiais drabužiais. Kiekvienas vaikas gaudavo Velykoms naują rūbelį.
Prieš sėsdami Velykų pusryčių sukalbėdavo maldą ir atsigavėdavo gabalėliu šventinto kiaušinio, kurį tėvas padalinda vo į tiek dalių, kiek buvo šeimos narių. Stalas dengtas geriausia balta staltiese, žaliai papuoštas pataisais, bruknių šakelėm. Centre baltas porcelianinis avinėlis, laikantis vėliavą su kryžiumi, ir velykinė boba – baltai glazūruotas aukštas keksas, keptas specialioje formoje. Tradiciniai patiekalai: keptas paršelis, veršienos vyniotiniai, šaltiena, farširuota lydeka, saldi, riebi, kaitinta varškė – paska. Stiklinėje vazoje ant kojelės, puoštoje pataisais, dažyti kiaušiniai, kitoje – spurgos, žagarėliai.
Antrąją Velykų dieną vaikai, nešini pintinėlėmis, eidavo kiaušiniauti pas krikštatėvius, gimines, kaimynus. Peržengę slenkstį pasakydavo sveikinimo oraciją: „Aš mažas vaikelis, kaip grikių pėdelis. Velykų rytą lelija pražydo ne dėl manęs vieno, dėl viso svieto. Aleliuja!“ Paantrindavusi „Aleliuja“, šeimininkė padalindavo kiaušinių. Krikštatėviai ir pinigėlių duodavo.
Trečiosios Velykų, vadinamos Ledų, dienos papročiai – senosios pavasario lygiadienio šventės atgarsiai. Jaunimas supdavosi, kad viskas geriau augtų ir derėtų. Laistydavosi vandeniu, kad ledai javų neišmuštų.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 4073.44 Eur (16%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)