
Vidutinis skaitymo laikas:
Vidutinis skaitymo laikas:
Mazovija – ne tik Varšuva
Istorinė Mazovija (lenkiškai Mazowsze, lotyniškai Mazovia) – tai Vyslos upės vidurupyje ir jos intakų baseine esanti žemė, tik nuo XVI a. tapusi neatskiriama Lenkijos karalystės dalimi – vėliau nei Mažoji ir Didžioji Lenkija, nors laikui bėgant būtent Mazovija įgijo pagrindinio šalies regiono vaidmenį.
Istorinė Mazovijos sostinė yra Plocko miestas – tai seniausias regiono miestas (miesto teisės jam suteiktos 1237 m.), iki mūsų dienų čia išlikusi įspūdinga gotikinė katedra, kurioje buvo laidojami Mazovijos kunigaikščiai.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Nepriklausoma kunigaikštystė
Politinis Mazovijos savarankiškumas likusios Lenkijos dalies (Mažosios ir Didžiosios Lenkijos) atžvilgiu, trukęs kelis šimtmečius (nuo ankstyvųjų viduramžių), lėmė jos regioninį kultūros ir teisės savitumą.
Regiono pavadinimas iš pradžių tikriausiai skambėjo Mazow ir, kai kurių tyrinėtojų nuomone, buvo kilęs iš asmenvardžio Maz (iš čia ir kaimyninio regiono pavadinimas Mozūrija (lenk. Mazury), reiškiantis žmogų, gyvenantį purve („suteptą purvu“ – lenk. umazany), arba iš topografinio pavadinimo, reiškiančio „purviną šalį“ – nuo daugelio pelkių, kuriomis ankstyvais viduramžiais pasižymėjo šis regionas.
Mazovija palyginti vėlai tapo Lenkijos karalystės dalimi, su kuria anksčiau nesudarė vientisos visumos ir vykdė savarankišką politiką, ypač kaimyninių Prūsijos ir Lietuvos atžvilgiu. 1526 m. rugsėjo 10 d. Mazovijos seimas prisiekė ištikimybę Lenkijos karaliui, oficialiai patvirtindamas Mazovijos prijungimą prie Lenkijos karūnos, o 1529 m. gruodžio 24 d. Generalinis seimas Piotrkuve paskelbė Mazovijos prijungimą prie Lenkijos karalystės.
XVI a. tai buvo tankiausiai apgyvendinta Lenkijos žemių sritis, iš kurios buvo vykdoma ir gretimų Mozūrijos, Varmijos ir Palenkės kolonizacija – lenkų naujakuriai iš Mazovijos tais kartais pasiekdavo taip pat Lietuvą ir Rusią.
Lemtingas sprendimas, turėjęs įtakos Europos likimui
Vienas žymiausių Mazovijos valdovų – Konradas I Mazovietis – padarė didelę įtaką Lenkijos ir Lietuvos istorijai.
Nesėkmingai bandydamas vienyti Lenkijos žemes, jis kryptingai kovojo su prūsais ir jotvingiais ir pagarsėjo tuo, kad pakvietė į savo valdas Kryžiuočių ordiną, kuriuos laikė sąjungininkais šiose kovose. 1226 m. Kulmo žemės dalį jis atidavė Vokiečių ordinui ir suteikė jam teisę plėsti valdas nukariautose prūsų, jotvingių ir lietuvių žemėse. Šis sprendimas turėjo labai toli siekiančių rimtų pasekmių, kurios pakeitė tolesnę Lenkijos ir Lietuvos valstybių raidą, nes nuo šiol svarbiausią įtaką joms abiem darė agresyvi ordino plėtra, jis tapo agresyviu prūsų, jotvingių, lietuvių ir lenkų žemių užkariautoju. Tokiu būdu daugeliui amžių pasikeitė prūsų žemių, Lenkijos, Lietuvos ir visos Europos istorija.
Kongreso karalystė be karaliaus
XVIII a. pabaigoje padalijus Lenkijos ir Lietuvos sandraugą, didžioji Mazovijos dalis iš pradžių atiteko Prūsijai, o mažesnioji dalis, esanti Vyslos ir Bugo upių žemupyje – Austrijai ir Rusijai. 1807 m. Napoleonas Bonapartas įkūrė vadinamąją Varšuvos kunigaikštystę, kuri turėjo būti naujos laisvosios Lenkijos užuomazga (kunigaikštystei tuomet priklausė ir lietuviškosios Suvalkijos regionas iki pat kairiojo Kauno (Aleksoto) kranto) ir kuriai taip pat priklausė visa Mazovija. Tačiau Napoleono karai baigėsi Prancūzijos pralaimėjimu, ir 1815 m. Vienos kongrese nugalėjusios jėgos nusprendė, kad du trečdaliai kunigaikštystės atiteks Rusijai – dėl to visa Mazovija galiausiai atsidūrė carų valdose, iš šių žemių buvo suformuota vadinamoji Kongreso karalystė (pavadinimas kilęs iš Vienos kongreso, kuriame buvo priimtas šis sprendimas), iš pradžių autonomiška, bet palaipsniui carai panaikino beveik visas politines ir pilietines teises. Žinoma, neverta pamiršti, kad šios karalystės „karaliumi“ buvo pasiskelbęs Rusijos caras, pastarasis šį titulą tiesiog pridėjo prie kitų savo imperatoriškųjų titulų.
Kongreso karalystė buvo abiejų didžiųjų sukilimų prieš carinės Rusijos valdžią – 1830 m. ir 1863–1863 m. – centras, sukilimų, kurie kartu apimdavo ir Lietuvos žemes.
1918 m. atkūrus Lenkijos valstybę, Mazovija buvo pagrindinė tuometinės Lenkijos sudėtyje buvusių žemių dalis, o sostinė Varšuva tarpukariu tapo dideliu ir moderniu miestu, tuo metu net vadinta Rytų Paryžiumi.
Miestas, kuris turėjo išnykti nuo žemės paviršiaus
Varšuva – bent jau nuo tada, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas III Vaza 1596 m. kovo 8 d. nusprendė perkelti sostinę iš Krokuvos į Varšuvą – tapo ir tebėra Mazovijos ir visos Lenkijos širdimi.
Iš pradžių Varšuva buvo palyginti nedidelis miestas, nors vienas seniausių, nes įkurtas jau 1300 m. Tačiau laikui bėgant, skirtingai nei dauguma kitų Mazovijos miestų (išskyrus Plocką), kurie buvo įkurti XV a., tačiau nė vienas iš jų neprilygo Varšuvai – būtent Varšuva tapo svarbiausiu visos Lenkijos miestu. Šiandien, kalbėdami apie Varšuvą, negalime pamišti jos tragiškos Antrojo pasaulinio karo istorijos, dėl kurios Varšuva dar vadinama miestu, kuris išgyveno savo mirtį.
Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių okupacijos metu miestas buvo sistemingai nacių naikinamas ir ypač nukentėjo per 1944 m. Varšuvos sukilimo malšinimą ir iš karto po jo. 1944 m. spalio 9 d. Heinricho Himmlerio lauko būstinėje Rytų Prūsijoje įvyko konferencija, kurioje buvo aptarta Varšuvos ateitis. Reichsfiureris tuomet įsakė visiškai sunaikinti miestą, prieš tai iš jo išvežus viską, kas galėtų būti vertinga Reichui. Tą dieną išleistame įsakyme jis nedviprasmiškai nurodė: „Šis miestas turi visiškai išnykti nuo žemės paviršiaus ir tarnauti tik kaip vermachto transporto perkrovimo punktas. Neturi likti nė akmens ant akmens. Visi pastatai turi būti nugriauti iki pamatų. Išlikti turi tik techninė įranga ir geležinkelio pastatai.“
Varšuva po karo iš tiesų buvo griuvėsių miestas: 84 proc. Vyslos kairiojo kranto pastatų buvo sugriauti, įskaitant senamiestį ir Karališkąją pilį, kuri buvo sunaikinta praktiškai 100 proc. Tai, ką šiandien matome Varšuvos centre, yra sunkaus miesto atstatymo, kuris tęsėsi iki pat XX a. devintojo dešimtmečio vidurio, rezultatas.
Mazovija šiandien
Dabartinė Mazovija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių Lenkijos vaivadija, esanti centrinėje ir rytinėje šalies dalyje. Jos plotas – 35 558,47 km². 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, joje gyveno apie 5,4 mln. gyventojų, daugiausia vienoje vaivadijoje gyvenančių žmonių visoje šalyje. Vaivadijos valdžios institucijų būstinė – ir visos šalies sostinė – yra Varšuva.
Dabartinė Mazovija – tai taip pat turtingas istorijos ir kultūros kraštas, jame gausu nepaprastų architektūros, istorijos ir kultūros paminklų, kurie traukia turistus iš viso pasaulio. Tai Lenkijos širdis, kurioje istorija susipina su šiuolaikiškumu. Mėgstantiesiems keliauti laiku ir erdve Mazovija siūlo tikrų lobių. Tiek mažesniuose, tiek didesniuose miestuose ir miesteliuose galima rasti tikrų architektūros perlų, kurie vis dar kelia itin didelį turistų susidomėjimą. Todėl verta sužinoti, kuriuos Mazovijos paminklus būtina aplankyti.
Plockas
Jei dar nematėte įspūdingo saulėlydžio nuo Plocko Tumo kalvos, kurios papėdėje teka plačiašakė Vyslos upė, nesigrožėjote Mazovijos muziejaus secesijos stiliaus interjerais ir nesižavėjote beprotišku tarpukario menu naujausioje muziejaus ART DECO parodoje, iš tiesų jums dar daug kas prieš akis.
Tūkstantmetė istorija paliko Plocke savo ryškų pėdsaką, jos dvelksmą tikrai pajusite apsilankę seniausioje miesto dalyje – Tumo kalvoje (lenk. Wzgórze Tumskie), kur stūkso Mazovijos kunigaikščių pilies liekanos ir viena iš penkių seniausių Lenkijos katedrų, įtraukta į istorijos paminklų sąrašą. Būtinai apsilankykite Karališkojoje koplyčioje ir išgirskite pasakojimą apie didžiausią Lenkijoje Piastų nekropolį ir laikus, kai Plockas per feodalinius padalijimus trumpai buvo Lenkijos žemių sostine valdant dviem Mazovijos valdovams – Boleslovui III Kreivaburniui ir Vladislovui Hermanui. Tikrų viduramžių istorijos vertybių ir relikvijų taip pat galima rasti priešais katedrą esančiame vyskupijos muziejuje. Tos epochos gerbėjus tikrai sužavės Piastų kunigaikščio diadema ar XII a. Biblija iš Plocko.
Cechanuvas
Monumentali viduramžių tvirtovė – daugiau nei šešis šimtmečius skaičiuojanti Mazovijos kunigaikščių pilis – tarsi magnetas traukia turistus į nedidelį jaukų Cechanovą (lenk. Ciechanów). Tačiau šis vienas seniausių ir didžiausių istorinės Mazovijos miestų turi ir daugiau ką pasiūlyti. Su Varšuva jį jungia geležinkelis (traukiniai kursuoja kas valandą), o į vienos dienos kelionę įdomiausių lankytinų vietų maršrutu galite leistis nors ir su dviračiu, kuriuo galėsite patogiai važinėtis po miestą, kuris po vykdomos revitalizacijos tapo daug patrauklesnis.
Mazovijos kunigaikščių pilis yra saloje, ji buvo pastatyta kunigaikščio Siemovito III įsakymu, ją plėtė ir vėlesni Mazovijos valdovai, tarp jų ir garsioji Bona Sforca, Žygimanto Senojo žmona ir Žygimanto Augusto motina, kuriai, be kita ko, esame dėkingi už renesanso atsiradimą Lenkijos ir Lietuvos žemėse (renesansiniai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje ir Vavelio karališkosios pilies rekonstrukcija Krokuvoje) – kuri valdė Mazoviją kelerius metus po vyro mirties.
Galinga viduramžių gotikinė pilis įspūdingai atrodo ir šiandien, kaip ir visos senovinės pilys, ji slepia daug paslapčių ir yra apipinta legendomis. Pasak vienos iš jų, kažkur pilyje yra paslėptas kunigaikščio Janušo I lobis, kurį saugo baisaus juodojo šuns, tiksliau, alchemiko šiuo gyvūnu paversto riterio šmėkla.
Vertas dėmesio ir pastaraisiais metais renovuotoje ir pagražėjusioje pilyje įsikūręs Mazovijos bajorų muziejaus filialas (lenk. Muzeum Szlachty Mazowieckiej), kurio ekspozicijų salės gerai aprūpintos modernia mokymo įranga. Šiuo metu čia veikia dvi nuolatinės ekspozicijos. Viena iš jų – paroda, pasakojanti apie nepriklausomą Mazovijos kunigaikštystę, besiribojančią su Lenkijos karalyste: „Mazovijos kunigaikštystė 1200–1526 m.: intrigos, nuodai ir slibinas, arba 300 nepriklausomos Mazovijos metų“.
Radomas
Išlikę architektūros paminklai, daugiakultūriškumo pėdsakai, karališkojo ir poindustrinio miesto atmosfera ir daugybė įdomių kultūrinių renginių – tai priežastys, dėl kurių verta apsilankyti Radome, esančiame vos už valandos kelio automobiliu ar traukiniu nuo Varšuvos. Laikas, praleistas mieste, su kuriuo, be kita ko, buvo susiję žymus tapytojas Jacekas Malczewskis, garsus renesanso poetas Janas Kochanowskis, vienas žinomiausių XX a. lenkų rašytojų Witoldas Gombrowiczius ir rašytojas, filosofas bei kultūros veikėjas Leszekas Kołakowskis ar talentingas kino režisierius Andrzejus Wajda, gali pasirodyti itin patrauklus lankytojams ir įvairus.
Vieta, kurią būtinai turėtumėte aplankyti, yra seniausia miesto dalis – vadinamasis Kazimiero miestas, savo pavadinimą pelnęs savo įkūrėjui karaliui Kazimierui Didžiajam. Centrinis šio istorinio Radomo rajono taškas yra Turgaus aikštė (Rynek). Čia ypač verta dėmesio restauruota neorenesansinė rotušė, pastatyta XIX a. viduryje pagal Henriko Markonio projektą, senamiesčio namai, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir buvusi pijorų kolegija, kurioje dabar įsikūręs garsaus Jaunosios Lenkijos dailininko Jaceko Malczewskio muziejus. Taip pat verta aplankyti pastaraisiais metais atgaivintą vadinamąjį Deskurų namą, kuriame, be kita ko, galima apžiūrėti parodą apie Radomo pramonės istoriją, nes XIX a. miestas tapo vienu svarbiausių Mazovijos pramonės centrų.
2022 m. duris atvėrė ir Radomo istorijos muziejus, įkurtas dviejuose atnaujintuose miestiečių namuose Turgaus aikštėje. Nuolatinėje ekspozicijoje pristatoma miesto istorija nuo IX a. iki 1945 m. Eksponuojami juvelyriniai dirbiniai, keramika ir Radomo amatų dirbiniai, rasti per archeologinius kasinėjimus, vykdytus Kazimiero mieste. Muziejuje panaudotos moderniausios multimedijos priemonės: hologramos, virtualios realybės sprendimai ar jutikliniai ekranai. Taip pat yra fotoplastikonas, kuriame galima apžiūrėti senas nuotraukas iš Jaceko Malczewskio muziejaus kolekcijos. Muziejuje taip pat eksponuojami Radomo pramonės istoriją vaizduojantys eksponatai, tarp kurių, pavyzdžiui, čia buvusių fabrikų – ginklų gamyklos, Švedijos bendrovės „Ericsson“ telefonų gamyklos ir garsiosios čekų „Bata“ batų gamyklos – gaminiai.
Kitos lankytinos Radomo vietos: viduramžių tvirtovė Piotruvkoje, XIII a. pastatyta Šv. Vaclovo bažnyčia senamiestyje ir Bernardinų bažnyčia bei vienuolynas – tai vieni vertingiausių Mazovijos architektūros paminklų. Radomo puošmena yra ir restauruoti senamiesčio miestiečių namai su gražiai dekoruotais fasadais ir ketaus balkonais. Šie pastatai atspindi įvairius stilius: nuo klasicizmo per eklektiką iki secesijos.
Meno mylėtojai būtinai turėtų aplankyti Jaceko Malczewskio muziejų, kuriame sukaupta viena didžiausių Lenkijoje Radome gimusio dailininko darbų kolekcijų. Jo kūrybą ir sąsajas su Radomu propaguoja freskų, vaizduojančių pasirinktus dailininko darbus, pažintinis takas. Savo ruožtu Mazovijos šiuolaikinio meno centras „Elektrownia“ („Elektrinė“), kurio modernios patalpos pastatytos seno poindustrinio elektrinės pastato pagrindu, kviečia lankytojus susipažinti su šiuolaikinių menininkų darbais.
Varšuva
Sostinė Varšuva, įsikūrusi ant Vyslos upės kranto, – tai miestas, kuriame šiuolaikinės statybos dangoraižiai susipina su turtinga istorija. Nepaisant to, kad miestas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, daugelis paminklų buvo sėkmingai restauruoti, atnaujinti arba atstatyti, todėl dabar jais gali grožėtis turistai iš viso pasaulio. Su Varšuva verta susipažinti atskirai, todėl dabar tik trumpai apžvelgsime jos gražiausius ir žinomiausius architektūros paminklus. Be abejo, šis miestas nusipelno didesnio dėmesio ir atskiro aprašymo.
Varšuvos Karališkoji pilis (Zamek Królewski) yra visos Lenkijos ir jos audringos istorijos simbolis. Pastatyta XIV a., ji nuo XVII a. antrosios pusės buvo Lenkijos karalių rezidencija. Nors pastatas buvo beveik sugriautas per karą, pilis buvo kruopščiai rekonstruota ir šiandien prisistato visu savo grožiu. Pilies interjerai slepia turtingus meno kūrinius, įskaitant garsiąją Lanckoronskių kolekciją. Vaikščiodami pilies koridoriais ir menėmis, jūs galite pajusti praeities dvasią ir tinkamai įvertinti bendrą Lenkijos ir Lietuvos paveldą.
Vilanovo rūmai (Pałac w Wilanowie), vadinami Lenkijos Versaliu, yra tikras baroko architektūros perlas. Juos XVII a. pastatė karalius Janas III Sobieskis (išgarsėjęs pergale prieš turkus prie Vienos 1683 m.) ir jo žmona Marija Kazimiera. Tai ne tik išskirtinio grožio, bet ir turtingos istorijos vieta. Rūmų interjeruose išlaikyta baroko epochos dvasia, juose gausu vertingų meno kolekcijų. Vilanovo sodai taip pat nepaprastai vaizdingi, todėl tai ideali vieta gamtos ir istorijos mylėtojams.
Senamiestyje esanti Jono Krikštytojo katedra (Katedra Jana Chrzciciela) Varšuvoje yra viena svarbiausių Mazovijos bažnyčių. Jos istorija siekia XIII a., o dabartinis nuostabiai dekoruotas pastatas yra daugelio rekonstrukcijų rezultatas. Katedroje palaidota daug žymių Lenkijos istorijos veikėjų. Jos interjerai stebina puošybos turtingumu ir monumentalumu.
Galiausiai verta paminėti ir svarbiausią architektūros paminklą iš komunistinio režimo Lenkijoje laikų – vieną labiausiai atpažįstamų pastatų Varšuvoje. Kultūros ir mokslo rūmai (Pałac Kultury i Nauki) – šis pastatas, esantis pačiame miesto centre, netoli centrinės geležinkelio stoties, pasižymi išskirtine socialistinio realizmo architektūrine pompastika. Tai vienas aukščiausių pastatų Lenkijoje, nuo kurio atsiveria vaizdas į sostinę. Nuo šio pastato trisdešimtame aukšte 114 aukštyje esančios apžvalgos terasos atsiverianti įstabi Varšuvos panorama yra, ko gero, svarbiausia priežastis užlipti į viršų.
Karališkųjų Lazenkų parkas (Park Łazienki Królewskie) yra, ko gero, gražiausias Varšuvos parkas ir rūmų kompleksas, atviras lankytojams ištisus metus. Savo grožiu Lazenkų rūmai, apsupti istorinio XVIII a. parko, gali konkuruoti su garsiomis Europos karališkosiomis rezidencijomis. Lazenkų parkas yra beveik pačiame Varšuvos centre, į pietus nuo senamiesčio, maždaug už 3,5 km nuo Karališkosios pilies.
Garsiausias komplekso pastatas yra rūmai saloje, pasižymintys stilingu interjeru. Čia galima pamatyti daug meno kūrinių ir senovinių daiktų. Rūmuose yra ir valgomasis kambarys, kuriame paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis rengdavo savo garsiuosius Ketvirtadienio pietus, į kuriuos kviesdavo menininkus, muzikantus, rašytojus, taip remdamas kultūros plėtrą.
Istorinis parkas aplink rūmus buvo įkurtas 1774–1784 m. Jame derinami įprasto prancūziško sodo ir didelio angliško kraštovaizdžio parko elementai, jis driekiasi didelėje teritorijoje. Šią vietą mėgsta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, nes čia gyvena daug voverių.
Mazovija. Fotopolska.travel.pl nuotrauka
Įdomios lankytinos vietos Mazovijoje – ką dar verta pamatyti?
Nors Varšuva yra didžiausias ir neabejotinai lankomiausias Mazovijos miestas, šiame regione yra daug kitų įdomių vietų, kurias reikia aplankyti. Verta dėmesio yra Čersko (Czersko) pilis. Ši viduramžių pilis yra tikras Mazovijos perlas. Ji stovi vaizdingoje vietovėje prie Liveco (Liwiec) upės ir yra puikus Piastų laikų gynybinės architektūros pavyzdys. Ant kalvos pastatytoje Čersko pilyje atsiveria ne tik puikūs vaizdai, bet ir galimybė pasinerti į viduramžių atmosferą. Pilies interjeras gražiai restauruotas, o daugybė parodų ir kultūrinių renginių traukia istorijos mėgėjus.
Visi, vykstantieji į šiaurės vakarus nuo Varšuvos, čia galės rasti tikrą Lenkijos karo istorijos perlą. Tai Modlino tvirtovė (Twierdza Modlin), besidriekianti virš Vyslos upės. Šią vietą ne tik beveik būtina aplankyti lankantis Mazovijoje, bet ir labai lengva, nes visai šalia yra Modlino tarptautinis oro uostas, o traukiniu iš Varšuvos iki jos nuvykti užtruksite ne ilgiau kaip 45 minutes. Modlino tvirtovė yra vienas didžiausių tokio tipo įtvirtinimų Europoje. Pastatyta XIX a., ji daugelį metų atliko gynybinę ir karinę funkciją. Šiandien galite ją aplankyti ir susipažinti su Lenkijos karybos istorija. Tvirtovės viduje veikia muziejus, kuriame pristatoma ir įtvirtinimų istorija, ir kasdienis karių gyvenimas.
Važiuojant į šiaurę nuo Varšuvos, galima pasiekti vaizdingą gotikinę Livo pilį (Zamek w Liwie). Tai nepakartojamos atmosferos vieta, kur istorija susilieja su gamtos grožiu. Ši pilis pastatyta saloje, kurią supa vaizdingas ežeras. Kita vertus, netoliese esantys Neborovo rūmai (Pałac w Nieborowie) yra ideali vieta visiems, norintiems susipažinti su turtingu XVIII a. bajorų gyvenimu. Tai puiki barokinė rezidencija, apsupta nuostabaus sodo.
Fryderyko Chopino (Šopeno) muziejus Želazovos Volioje (Muzeum Fryderyka Chopina w Żelazowej Woli) yra viena svarbiausių vietų muzikos ir kultūros mylėtojams, taip pat visiems, kurie domisi Fryderyko Chopino gyvenimu ir kūryba. Muziejus įsikūręs name, kuriame 1810 m. kovo 1 d. gimė šis garsus kompozitorius. Vien apsilankymas vietoje, kur gimė šis vienas žymiausių lenkų kompozitorių, yra nepakartojama patirtis. Svarbu ir tai, kad muziejuje sukaupta gausi su F. Chopino gyvenimu ir kūryba susijusi kolekcija: autentiški muzikos instrumentai, rankraščiai, laiškai bei kiti suvenyrai.
Palyginti netoli Lietuvos esanti Mazovija yra daugelio turistų mielai lankomų vietų ir kultūrinių patirčių turintis kraštas. Iš Lietuvos čia lengva atvykti traukiniu iš Vilniaus, Kauno ar Marijampolės, lėktuvu iš Vilniaus ar Kauno į Varšuvos Chopino ar Modlino oro uostą arba vienu iš daugelio tarptautinių autobusų maršrutų. Sostinė Varšuva – tai unikalus, nepaprastai gyvybingas, modernus megapolis, daugialypis miestas, turintis nepaprastą istoriją, siūlantis itin įvairias pramogas ir nepaprastai įdomius muziejus – taip pat yra labai patogus atspirties taškas, iš kurio galima pradėti pažintį su daugybe mažesnių Mazovijos turistinių objektų.
Mazovija laukia jūsų! Atraskite jos paslaptis.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugsėjo MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 20.25 Eur (0%)
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaidaSąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius






