Politologas S. Spurga: kol D. Trumpas yra valdžioje, kliautis NATO sudėtinga

Popiežius Leonas XIV pirmą kartą kreipėsi į tikinčiuosius šv. Velykų proga ragindamas rinktis taiką. Pontifikas kritikavo pasaulinį abejingumą konfliktams.

Pranešama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas su regioniniais tarpininkais svarsto galimų 45 dienų paliaubų sąlygas. Tačiau Donaldas Trumpas spaudos konferencijoje įspėjo, kad „visa šalis gali būti sunaikinta per naktį“, jeigu Iranas per sutartą laikotarpį neatvers Hormuzo sąsiaurio ir nesutiks su sąlygomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad karinė operacija Hormuzo sąsiauriui išlaisvinti neįvykdoma.

Rusija kovo mėnesį paleido rekordinį tolimojo nuotolio raketų skaičių į Ukrainą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė su JAV derybininkais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu turėjęs teigiamą pokalbį apie pastangas užbaigti Rusijos invaziją.

Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas dr. SAULIUS SPURGA.

Popiežius Leonas XIV pirmą kartą kreipėsi į tikinčiuosius šv. Velykų proga ragindamas atsisakyti kivirčų, užvaldymo ir galios valios, prašė melstis Dievui, kad Jis dovanotų ramybę karų nualintam ir neapykantos kupinam pasauliui. Kiek svarbus ir reikšmingas popiežiaus kreipimasis karo Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose aplinkybėmis?

Be abejo, šis kreipimasis svarbus ne tik tikintiesiems – daugelis laukia šio vilties žodžio. Žinoma, popiežius nėra politikas – jis neturi galios, neturi kariuomenės, tačiau yra didžiulis moralinis autoritetas. Jo žodžiai buvo pasverti, gerai apgalvoti ir suteikė vilties. Galima prisiminti buvusį popiežių Pranciškų, kuris laikėsi nuoseklios, turbūt Bažnyčiai tradicinės nuomonės, neretai sukeldavusios pasipiktinimą. Jo spontaniški pasisakymai, kad reikia rasti drąsos pasiduoti, iškelti baltą vėliavą, kad Rusijos imperija yra buvusi didinga, žinoma, sukeldavo didelį šurmulį – tarp katalikų, teologų, politikų ir visuomenėje.

Taip pat skaitykite:

D. Trumpas iš Europos šalių reikalaus grąžinti lėšas už Ukrainai suteiktą JAV karinę paramą

Vokietija skirs 250 mln. eurų Ukrainos energetikos infrastruktūrai atkurti prieš žiemą

B. Netanyahu: Irano Islamo Respublikos nuvertimas yra ranka pasiekiamas

Iranas smogė su JAV susijusiems taikiniams nepaisydamas D. Trumpo grasinimų

Tūkstančiai žmonių Ispanijoje protestavo prieš vyriausybės migracijos politiką

Kilus skandalui atsistatydina Estijos gynybos ministras H. Pevkuras

Estijos parlamentas naująja šalies prezidente išrinko U. Madise

K. Kallas: dėl drono incidento Leipcige ES iškvietė Rusijos ambasadorių

Popiežius Leonas XIV taip pat kalba apie taiką, tačiau pabrėžia, kad ji turi būti pasiekta ne iškeliant baltą vėliavą, o dialogo būdu. Galbūt dar tikėtumėmės agresoriaus įvertinimo ir įvardijimo, bet to jau būtų per daug.

Artimuosiuose Rytuose karinis konfliktas intensyvėja. Iraniečiai penktadienį numušė virš šalies skrendantį orlaivį F-15E „Strike Eagle“ – tai pirmas tokio tipo amerikiečių lėktuvas, per kovos veiksmus numuštas po daugiau nei 20 metų. Kaip vertinate karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose?

Akivaizdu, kad karas užtruko ilgiau, nei JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu tikėjosi, todėl karo veiksmai intensyvėja. Konfliktas daro didžiulę įtaką regionui ir visam pasauliui, nes sumažėjęs transportavimas pakėlė naftos kainas ir sudavė stiprų smūgį pasaulio ekonomikai. Dėl Irano naudojamos taktikos atakuoti ir šalis kaimynes visame regione taikomasi į svarbią kritinę infrastruktūrą ir energetikos objektus. Kurtas regiono verslo gerovės ir pažangos įvaizdis griūva. JAV ir Izraelis turėjo vilčių ne tik greitai sutriuškinti Iraną ir jo kariuomenę, bet ir pasiekti režimo pokytį.

Buvo žengtas rimtas žingsnis ta kryptimi – jau pirmosiomis karo dienomis likviduoti beveik visi svarbiausi Irano lyderiai. Tačiau į jų vietą stojo kiti, o valdžios akcentas pasislinko Revoliucinės gvardijos link – kariškių, o ne religinių lyderių, ir šie yra dar kovingesni. Jie laiko valdžią savo rankose, režimas nepasikeitė. Teheranas išlaikė ir karinę galią – pakankamas raketų, ginklų ir dronų atsargas.

Prasidėjęs karas ir Trumpo grasinimai smogti infrastruktūros objektams nepadeda Irano opozicijai šalies viduje siekti režimo pokyčių. Žmonės lengvai patiki, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis kovoja ne tik su Irano valdžia, bet ir su pačiu Iranu. Todėl dalis gyventojų, kurie ilgą laiką oponavo valdžiai, šiuo metu telkiasi aplink ją, nes nemato kitos išeities.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina Iranui: jeigu šis neatvers Hormuzo sąsiaurio, bus pradėta dar intensyviau atakuoti. Teheranas pareiškė, kad sąsiaurį atidarys tik Jungtinėms Valstijoms atlyginus žalą. Ar realu, kad Vašingtonas sutiktų su tokia sąlyga? Kaip vertinate kilusią krizę dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje?

Toks scenarijus nėra tikėtinas. Žinoma, su tokia sąlyga Jungtinės Valstijos nesutiks, ir Irano lyderiai taip kalbėdami puikiai tai žino. Kad galėtų vykti dialogas, kol kas kalbų nėra. Labiausiai stebina šiurkšti ir aštri abiejų pusių retorika. Ir vieni, ir kiti kalba labai panašiai, ir neatrodo, kad bent viena iš pusių būtų moraliai pranašesnė.

Kaip pažymėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, užtikrinti laivybą Hormuzo sąsiauryje kariniais veiksmais labai sunku, nes Iranas gali atakuoti laivus įvairiais būdais – dronais, povandeninėmis torpedomis, raketomis. O rizikuoti niekas nenori.

Beje, laivyba Hormuzo sąsiauriu nėra visiškai sustabdyta. Sakoma, kad laivai turi sumokėti apie du milijonus dolerių Iranui ir tada gali plaukti, Iranas taip pat sąsiauriu plukdo savo naftą. Be to, minėtame Teherano pareiškime kalbama ir apie tai, kad turi būti užtikrintos sąlygos, jog padaryta žala būtų padengta iš laivybos Hormuzo sąsiauriu. Tai reiškia siekį įteisinti tam tikrus mokesčius ir iš to gauti didelį pelną.

Trumpas pareiškė, kad rimtai svarsto galimybę išvesti JAV iš NATO po to, kai Aljansas neprisidėjo prie jo karo su Iranu, taip pat šalims pasiūlė savarankiškai imti naftą iš Hormuzo sąsiaurio. Ką reiškia šie JAV prezidento grasinimai?

Pasiremsiu Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio mintimi, kad turime išgirsti, ką sako JAV prezidentas, nebandyti išsisukti ir neapgaudinėti savęs. Šiuo metu NATO kaip organizacija yra neveiksni, visiškai nepatikima, o penktasis straipsnis kelia daug klausimų. Jeigu kiltų rimtas pavojus, ar galime tikėtis, kad Jungtinės Amerikos Valstijos tikrai reaguos, kai girdime tokius Trumpo žodžius? Jeigu nėra garantijų, kad būsime apsaugoti, tai kokia nauda iš NATO kaip atgrasymo priemonės?

Trumpas net nesupranta, kas yra NATO, kaip ji funkcionuoja ir kam ji sukurta. Juk tai yra vertybinis Vakarų aljansas, gynybinė kolektyvinio saugumo struktūra. Pradėjus karą negalima siųsti NATO kariuomenės savo tikslams įgyvendinti. Sprendimai turi būti priimami bendru sutarimu, balsuojant ir viską gerai apgalvojus. Donaldas Trumpas piktinasi, kad NATO nepadeda kare, bet ar jis oficialiai kreipėsi į ją ir derino veiksmus? Niekas nebuvo derinta, buvo matomi tik grasinimai ir pareiškimai socialiniuose tinkluose. Deja, NATO veikia ne taip. Kyla klausimas, ar tokie grasinimai gali paskatinti realius veiksmus. JAV Kongresas įstatymais įtvirtino, kad vien savo sprendimu prezidentas negali išstoti iš NATO, tačiau turbūt tai Trumpo nesustabdytų.

Vis dėlto jau dabar aišku, kad Europa pati turi stiprinti savo gynybą visais įmanomais būdais. Galbūt atėjo laikas apgalvoti ir tam tikrus veiksmų planus šalia NATO.

Europos Komisijos narys Andrius Kubilius atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos sutartyje taip pat yra gynybos straipsnis, į kurį verta pradėti gilintis ir galbūt jį taikyti. Šiuo metu, kol prezidentas yra Trumpas, kliautis NATO kaip organizacija yra sudėtinga.

Rusija kovo mėnesį paleido rekordinį tolimojo nuotolio raketų skaičių į Ukrainą. Maskva nesutiko su Kyjivo siūlomomis Velykų paliaubomis. Zelenskis tvirtina kalbėjęsis su JAV derybininkais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu apie pastangas užbaigti Rusijos invaziją. Kaip vertinate stringančias šalių derybas dėl taikos Ukrainoje?

Kalbame, kad derybos įstrigo, tačiau nepasiduokime politikų žaidimams – pažiūrėkime tiesai į akis: ar tos derybos apskritai vyko, ar turėjo prasmę? Viskas priklauso nuo to, ar Rusija nori derėtis, ar yra pasirengusi daryti nuolaidas, kompromisus, ar iš tikrųjų siekia susitarimo. Per visus šiuos metus nebuvo nė vieno pareiškimo, kuris rodytų, kad Rusija bent kiek nusiteikusi rimtoms deryboms.

Jeigu viena pusė visiškai neketina derėtis, ar galime sakyti, kad derybos vyksta? Jos nėra įstrigusios – jos nevyksta. Tai tuščios kalbos, realių derybų nebuvo.

Žinoma, Zelenskis tariasi su Jungtinių Valstijų derybininkais, jie kuria planus, juos koreguoja – kalbama apie 20 punktų planą, galimas saugumo garantijas Ukrainai, Donbasui numatomą laisvosios ekonominės zonos statusą. Visa tai galima modeliuoti, prognozuoti, bet tai nėra derybos.

Kalbant apie karą, padėtis yra įvairialypė. Rusija paleido rekordinį raketų skaičių, tačiau Ukraina gerokai pristabdė jos puolimą. Taip pat Ukraina intensyviai ir gana sėkmingai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą ir transportavimo sistemas – pažeidžiami uostai, gamyklos, naftotiekiai, ir tai mažina Rusijos galimybes eksportuoti naftą maždaug 20 procentų.

Vis dėlto būtina pažymėti, kad karas Artimuosiuose Rytuose daro didelę įtaką ir Ukrainai – senka JAV ginklai, dėmesys ir finansiniai ištekliai nukreipiami kitur. Tuo metu, didėjant naftos kainoms, Rusijos pajamos išaugo net kelis kartus. Papildomos pajamos Rusijai, kuri buvo prie krizės ribos, leis tęsti karinius veiksmus Ukrainoje.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas