Publikavimui rengiami du nauji šv. Augustino pamokslai

Vieną 2024 metų dieną suskambo Viurcburgo universiteto lotynų kalbos profesoriaus Christiano Tornau telefonas: Bad Doberano vienuolyno Meklenburgo-Pomeranijos žemėje draugijos narys paprašė jo iššifruoti XII a. rankraštį, iš pradžių priklausiusį Bad Doberano cistersų abatijai, vėliau saugotą dukterinėje Pelplino abatijoje, dabartinėje Lenkijoje, pasakojama prieš kurį laiką Viurcburgo universiteto interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Manuskripte buvo užrašyti šeši Bažnyčios mokytojo šv. Augustino iš Hipono (354–430) pamokslai. Du iš jų, džiaugiasi profesorius Ch. Tornou, iki šiol buvo nežinomi. Tai ne toks sensacingas atradimas, kaip kad didelio Augustino raštų rinkinio aptikimas Maince 1990 m., bet prie gausaus šio autoriaus kūrybos palikimo bus pridėti dar du įdomūs tekstai.

Abiejų pamokslų, pasakytų kelių dienų atstumu, tema – pirmosios Samuelio knygos 28 skyrius. Jame pasakojama apie Saulių, kuris sunkaus mūšio išvakarėse išsigandęs kreipiasi į Dievą, bet neišgirsta Jo atsakymo. Tada keliauja pas En-Doro žynę ir prašo jos iškviesti Samuelio vėlę, kad išgirstų, kas jo laukia – tai ji ir padaro, nors pats prieš tai buvo susidorojęs su visais burtininkais ar juos išvijęs.

Kaipgi žynė galėjo iškviesti pranašo vėlę? Ar jos galios konkuruoja su Dievo galia? Gal Dievas leido iškviesti Samuelio vėlę, kad perduotų žinią Sauliui? O gal burtininkė apgavo Saulių? Šv. Augustinas užduoda šiuos klausimus, pateikia kelias įžvalgas, palieka laiko jo pirmojo pamokslo klausytojams patiems pagalvoti, po to pateikia savo atsakymą antrajame pamoksle. Anot Viurcburgo lotynisto, tai tipinis šv. Augustino didaktikos ir retorikos metodas, patvirtinantis jo autorystę: pateikti savo klausytojui įvairias intepretacijas, susilaikyti nuo galutinio vertinimo, kad leistų jam pačiam apmąstyti temą. Augustino autorystę patvirtina ir bendras stilius, humoras, formuluotės.

Tokia išvada pasiekta po 2025 m. surengto vasaros darbinio seminaro Vienoje, kur susirinko dar dvidešimt kitų lotynistų. Vieningai sutarta, kad nėra svarbių argumentų manyti, kad – būta tokių atvejų – tai yra klastotė.

Visgi stebina, kad šv. Augustino pamokslai mus pasiekė XII a. rankraštyje, būtų buvę labiau tikėtina juos aptikti ankstyvesniuose – VIII ar IX a. – manuskriptuose. Ch. Tornau kelią hipotezę, kad jo tirtas rankraštis galėjo būti senesnio dokumento, saugoto Amelungsborno cistersų abatijoje, Žemutinės Saksonijos žemėje, nuorašas: senas šios abatijos katalogas mini vieno rankraščio antraštę ir turinio aprašą, kuris atitinka dabartinį radinį. Deja, šios prielaidos nebegalima patvirtinti – visa Amelungsborno cistersų abatijos biblioteka buvo sudeginta Trisdešimties metų karo metu (1618–1648).

Anot profesoriaus Ch. Tornou, kartu su kolegomis profesore Dorothea Weber ir profesoriumi Clemensu Weidmannu šiuo metu jis rengia dokumento leidimą lotynų kalba su kritiniu ir istoriniu įvadu apie rankraščio autentiškumą bei atsiradimą, kurį tikisi paskelbti 2027 m. pradžioje.

Taip pat skaitykite:

Arkivyskupas P. R. Gallagheris vizitą Maskvoje užbaigė susitikimu su katalikais

Piktnaudžiavimas Bažnyčioje: keli supuvę obuoliai ar skylėta sistema?

Arkivyskupas P. R. Gallagheris apsilankė Maskvos ortodoksų katedroje

Popiežiaus diplomatas Maskvoje perdavė S. Lavrovui vienintelę žinią: karas privalo baigtis

Brolis joanitas Reno Marija apie išnaudojimo pamokas: „Bažnyčia turi būti ta gera mama, kuri pirmiausia rūpinasi savo vaikais“

Popiežius ragina dėti daugiau pastangų stabdant Ebolos viruso plitimą Konge

Leonas XIV San Marine. Laisvė apima ir sąžinės erdvės gynimą

Popiežius Leonas XIV vyks į San Mariną ir dalyvaus Italijos politiniame renginyje

Galima pridurti, kad Pelplino cistersų abatija, su kuria susijęs manuskriptas su dviem iki šiol nežinotais šv. Augustino pamokslais, įkurta 1276 m.; pirmoji bendruomenė atvyko iš Doberano abatijos, ji tapo platesnio šio cistersų abatijų tinklo dalimi: jam priklausė minėta Amelungsborno, taip pat Altenkampo, Morimondo abatijos.

Pelplino abatija tapo svarbiu intelektualiniu centru regione, kaip liudija joje įkurtas skriptoriumas – religinių ir pasaulietinių tekstų perrašymo centru. Abatija buvo svarbios rankraščių kolekcijos ir vienos iš didžiausios bibliotekų Pomeranijos srityje savininkė. Jos kolekcija, nepaisant didelių netekčių ankstesnių amžių verpetuose, sudaro Pelplino vyskupijos bibliotekos, įsteigtos 1828 m., branduolį, papildytą, tuomet kraštą valdžiusios Prūsijos valdžios potvarkiu juos uždarius, benediktinų, bernardinų, kartūzų, dominikonų, pranciškonų, norbertinų vienuolynų rankraščiais ir inkunabulais.

https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2026-08/publikavimui-rengiami-du-nauji-sv-augustino-pamokslai.html