2020 06 05

Rosita Garškaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Rasizmas, religija ir Donaldas Trumpas

Donaldas Trumpas prie šv. Jono episkopalų bažnyčios su Biblija rankose
Donaldas Trumpas prie šv. Jono episkopalų bažnyčios su Biblija rankose birželio 1 d. EPA nuotrauka

Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas du kartus fotografavosi prie krikščionių bažnyčių ir abu kartus buvo sukritikuotas ne tik piliečių bei žiniasklaidos, bet ir vyskupų. Tai neturėtų stebinti, jei sekate, kas vyksta JAV nuo gegužės 25 d., kai Mineapolyje policininkas, suimdamas juodaodį amerikietį George‘ą Floydą dėl įtariamo bandymo atsiskaityti padirbtu banknotu, mirtinai jį uždusino. Pareigūnas devynias minutes keliu spaudė vyro kaklą.

Taikių protestų banga dėl įsisenėjusio rasinio neteisingumo nusirito per visas valstijas, kai kur demonstracijos išvirto į smurtinius susirėmimus tarp protestuotojų ir policijos. JAV prezidentas, kaip įprasta, užuot bandęs taikyti visuomenę tik dabar labiau ją skaldo savo veiksmais ir pasisakymais. Protestuotojus tviteryje jis išvadino „banditais“ ir ne kartą grasino pasitelkti kariškius saugumui užtikrinti. Tačiau tylėti nebegalinčių piliečių tai neatgraso, protestai tęsiasi net ir visai šalia Baltųjų rūmų Vašingtone.

Pirmadienį tam, kad D. Trumpas galėtų papozuoti su Biblija, kurios nė neatsivertė, prie šv. Jono episkopalų bažnyčios, į kurią nė neužsuko, visai netoli Baltųjų rūmų, pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas išvaikyti taikius protestuotojus.

Antradienį JAV prezidentas pasirašė dekretą dėl religijos laisvės gynimo pasaulyje ir kartu su žmona aplankė Vašingtone esančią Jono Pauliaus II, kurio gimimo šimtmetį minime, memorialinę šventovę. Padėjo vainiką prie šventojo popiežiaus skulptūros, pasifotografavo ir trumpam įžengė į vidų.

Donaldas Trumpas ir Melania Trump prie šv. popiežiaus Jono Pauliaus II šventovės
Donaldas Trumpas ir Melania Trump prie šv. popiežiaus Jono Pauliaus II šventovės birželio 2 d. EPA nuotrauka

Abu simboliniai apsilankymai kitu atveju nebūtų sulaukę tiek daug dėmesio, šiek tiek pašlovinti D. Trumpo rėmėjų, šiek tiek supeikti jo kritikų, tačiau masinių neramumų kontekste jie atsidūrė dėmesio centre dėl skandalingai instrumentiško religijos panaudojimo. Tokioje situacijoje patikėti prezidento nuoširdumu tiesiog neįmanoma. Prieštarausite: o kaip galime žinoti, kas jo širdyje ir galvoje? Atsakysiu: žinoti negalime, bet asmens integralumą liudija sutapimas to, kas jo galvoje, širdyje, ant liežuvio ir po ranka. Paprastai sakant – kalba ir veiksmas liudija tai, kuo žmogus tiki.

Vašingtono episkopalų vyskupė Mariann Budde į pirmadienio įvykį sureagavo pasibaisėjusi. Ji nebuvo įspėta, kad prezidentas naudosis minėtąja bažnyčia fotosesijai, ir nepritarė ašarinių dujų panaudojimui prieš protesto dalyvius. „Viskas, ką jis sako ar daro, skatina smurtą. Mums reikalinga morali lyderystė, o jis daro viską, kad mus suskaldytų“, – vyskupę citavo dienraštis „Washington Post“. Kitas episkolapų lyderis, vyskupas Michaelas Curry apkaltino JAV prezidentą naudojantis bažnyčios pastatu ir Biblija politiniais sumetimais: „Tai padaryta šaliai esant dideliame skausme, jo veiksmas niekaip mums nepadėjo, nepagydė.“

Vašingtono arkivyskupas Wiltonas D. Gregory dėl antradienį vykusio vizito Jono Pauliaus II šventovėje sukritikavo tiek prezidentą, tiek už šventovę atsakingus katalikus – Kolumbo riterių organizaciją. Pastariesiems kritiką išsakė dėl to, kad leido „didžiai netinkamą“ bažnyčios panaudojimą „manipuliacijai, kuri pažeidžia religinius principus, įpareigojančius ginti visų žmonių teises, net jei jiems nepritariame“. Pirmasis juodaodis JAV sostinės arkivyskupas taip pat referavo į pirmadienio įvykius, sakydamas, kad Jonas Paulius II buvo uolus žmogaus teisių ir orumo gynėjas ir tikrai netoleruotų ašarinių dujų ir kitų atgrasymo priemonių naudojimo įbauginti ir išvaikyti protestuotojus dėl nuotraukos prie bažnyčios. Katalikų vyskupams taip atvirai kritikuoti prezidento poelgius nėra įprastai, dažniau jų pasisakymai būna gana bendro pobūdžio, tačiau šis atvejis išskirtinis.

EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
Protestai JAV po Georgeo Floydo mirties. EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka

„Rasizmas nėra praeities reiškinys arba antraeilis politinis klausimas, kuriuo galima pamojuoti, kai patogu. Tai realus ir visur esantis pavojus, kurį turime šalinti. Kaip Bažnyčios nariai, mes turime remti sunkius, bet teisingus veiksmus, o ne lengvą ir klaidingą abejingumą. Negalime užsimerkti prieš tokius žiaurius dalykus ir tuo pat metu tvirtinti, jog gerbiame kiekvieno žmogaus gyvybę“, – JAV Vyskupų konferencijos pareiškimą po George‘o Floydo mirties cituoja „Vatican News“.

Trečiadienį popiežius paskambino El Paso vyskupui Markui Seitzui, kuris pirmasis iš amerikiečių ganytojų viešai prisijungė prie protestuojančiųjų dėl rasinės neteisybės ir policijos brutalumo. Pranciškus pasveikino vyskupą, kuris kartu su kitais kunigais atsiklaupė devynių minučių maldai ir tylai už G. Floydą, laikė plakatus su visoje šalyje linksniuojamais šūkiais „Black Lives Matter“ (liet. Juodaodžių gyvybės svarbios) ir „I want to breathe“ (liet. Noriu kvėpuoti). M. Seitzas naujienų agentūrai „Catholic News Agency“ sakė jautęs būtinybę parodyti solidarumą tiems, kurie kenčia. Maldos akciją vyskupas surengė vietoje, kurioje naktį prieš tai įvyko susirėmimas tarp policijos ir protestuotojų. „Negaliu kvėpuoti“, – tokie buvo paskutiniai G. Floydo žodžiai, dabar plintantys ne tik JAV – kaip koks koronavirusas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Iki JAV prezidento rinkimų liko penki mėnesiai, o nauja „Pew Research Center“ apklausa rodo, kad baltųjų katalikų, evangelikalų ir kitų protestantų parama D. Trumpui šiek tiek krito dėl COVID-19 krizės valdymo. Be to, tikėtinas demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas yra praktikuojantis katalikas, su kuriuo teks grumtis dėl Vidurio Vakarų valstijų, jose gyvena nemažai katalikų.

Natūralu, kad dabartinis prezidentas siekia sustiprinti savo įvaizdį ištikimiausių rinkėjų akyse. 2016 m. rinkimuose D. Trumpas surinko daugumą baltųjų evangelikalų (81 proc.) ir didesnę dalį baltųjų katalikų (60 proc.) balsų. Prieš porą savaičių jis reikalavo atverti bažnyčias, šitaip rodydamas savo supratingumą religinėms bendruomenėms, nors infektologai sakė, kad tai per daug pavojinga.

Konservatyvių pažiūrų krikščionių D. Trumpas per ketverius kadencijos metus galbūt nenuvylė – religijos laisvės gynimas pasaulyje įtrauktas į politinę darbotvarkę, jis tapo pirmuoju prezidentu, gyvai pasveikinusiu beveik penkis dešimtmečius vykstančio „Žygio už gyvybę“ (angl. March for Life) dalyvius. Galbūt šių dviejų – religijos laisvės ir abortų kozirių – užtenka, net jei kiti krikščionys kritikuoja prezidentą dėl amoralių sprendimų imigracijos ir klimato kaitos srityse.

Žiniasklaidos priemonių tinklo EWTN užsakymu šių metų pradžioje atliktos katalikų nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad katalikų požiūris į dabartinį JAV prezidentą smarkiai skiriasi. Kiek mažiau nei pusė visų apklaustų Amerikos katalikų (47 proc.) pritaria Donaldo Trumpo prezidentinei veiklai. Vienas trečdalis (34 proc.) teigia, kad neabejotinai jį perrinks, kitas trečdalis (36 proc.) – kad nieku gyvu nebalsuos už dabartinį prezidentą.

Donaldas Trumpas ir Melania Trump prie šv. popiežiaus Jono Pauliaus II šventovės
EPA nuotrauka
Donaldas Trumpas prie šv. Jono episkopalų bažnyčios su Biblija rankose
EPA nuotrauka

Pabaigoje – keletas klausimų krikščionims, kurie simpatizuoja D. Trumpui. Ar jam keliamas moralinio integralumo reikalavimas ar nebereikia vien dėl to, kad jis laikomas „krikščioniškų vertybių gynėju“? Ar neatrodo veidmainiška kalbėti apie negimusius kūdikius, bet nepaisyti po visą šalį aidinčio juodaodžių balso apie patiriamą policijos smurtą rasiniu pagrindu, už tai jiems pasiūlant dar daugiau pareigūnų ir net kariškių?

Galiausiai, ką visgi simbolizuoja jo viešas pasirodymas su objektais, nurodančiais į krikščionybę? Ar šie veiksmai paguodžia kenčiančius, apmaldo įsiutusius, skatina susitaikyti? O gal siunčia žinią apie tai, kurios visuomenės grupės pusėje yra Dievas?

D. Trumpas, vadinantis save geriausiu prezidentu Katalikų Bažnyčios istorijoje, Biblijos, su kuria fotografavosi, nė neatsivertė. Jau rašiau anksčiau, bet verta pakartojimo, kad nepamirštume esą žiūrovai politinio spektaklio, kuriame Šventasis Raštas ir bažnyčios naudojami kaip rekvizitas. Kad neprirastume prie to, kaip pripratome prie JAV prezidento melagysčių ir užgauliojimų, regis, tapusių nauju politinio diskurso normalumu.