5 min
2020-12-19 | 14:25
Vidutinis skaitymo laikas:
2 min.
Teatro šimtmečiui
Man regis, kad mūsų kultūroje teatro, jo „Lietuviškųjų vakarų“ sąjūdžio įtaka, įtvirtinant viešajame gyvenime gimtąją kalbą, formuojant modernią tautinę tapatybę, skatinant Nepriklausomybę ir už ją kovojant, dar nėra pakankamai įvertinta.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Juk dar 1920 metais net 30 procentų šalies gyventojų buvo beraščiai, tad, nenuvertinant „Aušros“, „Varpo“, kitų spaudos organų reikšmės visuomenės savimonės vystymuisi, reikia pripažinti, kad XX amžiaus pradžioje net ir atokiausiose Lietuvos vietose įsižiebę skirtingo lygio bei pajėgumo teatrinio meno židiniai buvo galinga mūsų tautinio atgimimo ir valstybingumo atkūrimo skatinimo priemonė.
Maždaug tuo pačiu metu, kai buvo steigiama Lietuvos meno kūrėjų draugijos Dramos vaidykla, vienas aktyvių jos kūrėjų dramaturgas Petras Vaičiūnas rašė: „Dramos teatro scenoj kultivuojas gimtas žodis, ugdomi tautos idealai, skleidžiamos idėjos, auklėjama visuomenė, tobulinama tautos dvasia, nustatomas viešojo gyvenimo tonas ir t. t.“ Lietuvių profesionalus teatras, iš tos prieš 100 metų sutelktomis pačių menininkų bei jaunos valstybės pastangomis Kaune atidarytos Dramos vaidyklos išsivystęs į daugiašakį, visame pasaulyje pripažintą organizmą, per visą savo veiklos šimtmetį daugiau ar mažiau sprendė tuos dar savo priešaušryje išsikeltus uždavinius. Šios kovos už geresnę visuomenę, tobulesnį žmogų kulminacija tapo paskutiniai sovietmečio dešimtmečiai, kai, vaizdžiai tariant, įkvėpti žiūrovai tiesiai iš teatrų salių patraukė į Sąjūdžio mitingus.
Iškovojus Nepriklausomybę, sparčiai kintant gyvensenai ir vis labiau įsigalint hedonistinėms vartotojų visuomenės nuostatoms, teatras, kaip ir visa kultūra, pradėtas stumti į pašalius, kuo toliau, tuo labiau visų kitų jo galimybių sąskaita iškeliant vienintelę – pramoginę – funkciją.
Teatras visais laikais, ne tik Lietuvoje, gilinosi į egzistencinius žmogaus ir visuomenės būties aspektus, buvo labai svarbi savarankiška institucija, bandanti padėti žmogui suvokti svarbiausius gyvenimo iššūkius ir ieškoti atsakymų į juos. Mūsų laikais iš savaimingos dvasinio gyvenimo vertybės teatras vis labiau ir praktiškai, ir teoriškai verčiamas taikomuoju, it kokia taikomoji dailė, kurianti utilitariniams tikslams buityje naudojamus objektus. Įsigali žalinga tendencija skatinti ir finansuoti tik tuos teatrinius „projektus“, kurie savo „produktus“ kuria ir „paslaugas teikia“, aptarnaudami šiuo metu visuomenėje madingas temas.
Globalizacijos amžiuje, beatodairiškai ir dažnai savitiksliai vystantis šiuolaikinėms technologijoms, žmogus nori nenori stumiamas į virtualią erdvę, vis labiau apribojant jo gyvybinę erdvę ir pakertant pamatinę teatro meno vertybę – tą amžinąjį žmonių gyvą bendravimą čia ir dabar.
Pandemijos sąlygomis pasiektas šios pavojingos tendencijos dugnas. Ingmaras Bergmanas yra sakęs: „Teatras yra lobynas dabar, kai išsekę žmonių jausmai. Žmonės čia gali ateiti jų pasisemti, patirti išgyvenimus, nesvarbu, verkdami ar juokdamiesi. <…> Teatras yra pats gyvenimas. Visa kita tėra postringavimai apie popiežiaus barzdą.“
Taip pat skaitykite:
Prezidentas pasveikino dirigentę M. Gražinytę-Tylą jubiliejaus proga
Naujas kultūros sezonas – ką matysime koncertų salėse?
Režisierius Ž. Vingelis apie „Naująjį nuomininką“: „Tai turbūt bus vienas poetiškiausių, teatrališkiausių ir nemadingiausių mūsų spektaklių“
Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 m. sezono naujienas
Eidama 81-uosius metus mirė JAV kantri muzikos legenda Dolly Parton
LIMBO – performatyvus eksperimentas Vilniaus senajame teatre
„Mane domino ne tiek pats smurtas, kiek tuštuma, kurią jis palikdavo.“ Nicko Cave’o kūrybos tamsa ir virsmai
Jeigu žmogus, įsispitrijęs į švytinčius ekranus, nustos žiūrėti į savo artimo akis, nustos gyventi tikrą gyvenimą, baigsis ir teatras. Bet kol egzistuos, anot Jono Pauliaus II, gyvybės kultūra, tol egzistuos ir teatras.
2020 12 19, Kaunas
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugsėjo MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 131.28 Eur (1%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)