Tyrimas apie tikėjimo perdavimą Lietuvos šeimose sulaukė ir tarptautinio pripažinimo

Vis dėlto pastaraisiais metais į šeimas iš sekuliarios visuomenės plūstančios asmens autonomijos, greito pasitenkinimo, skepticizmo nuotaikos neretai paverčia šią tikinčių tėvų pareigą rimtu iššūkiu. Laisvos visuomenės instituto (LVI) užsakyto tyrimo rezultatai skatina tėvus neprarasti vilties ir kviečia permąstyti religinio vaikų auklėjimo strategiją. Perfrazuojant seną posakį, garsiau už žodžius perteikiant tikėjimą kalba tėvų veiksmai ir ypač ištikimybė krikščioniškai etikai už namų ir bažnyčios slenksčio.

2021 m. LVI vykdyto tyrimo metu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausė 300 tėvų ir vaikų porų, siekdama patikrinti galimus ryšius tarp iš kartos į kartą perduotų ir perimtų religinių, moralinių, pilietinių vertybių bei tėvų elgsenos vaikų paauglystės metais, santykių šeimoje ypatumų ir kitų parametrų. Gautų duomenų pagrindu tyrimo ekspertai politologas dr. Vincentas Vobolevičius ir sociologas dr. Dainius Genys parengė The key factors of faith transmission in Lithuanian families straipsnį, kuris išpublikuotas tarptautiniame moksliniame žurnale Journal of Beliefs & Values.

Štai keletas apibendrintų jų pagrindinių išvadų.

Tėvams, kurių religiniai įsitikinimai atitinka Bažnyčios mokymą, šiek tiek sunkiau už kitus tėvus perteikti savo tikėjimą vaikams. Atotrūkis ypač paaiškėja kalbant apie sudėtingesnius tikėjimo teiginius, kurie šiais laikais gali būti laikomi kontroversiškais. Pavyzdžiui, tikintys pomirtiniu gyvenimu tėvai šį įsitikinimą vaikams perteikia taip pat sėkmingai, kaip ir kiti tėvai, tačiau įsitikinimą, kad išganymui yra būtina sekti Jėzumi, perteikti yra kur kas sunkiau.

Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, jog kai kurie Bažnyčios mokymą išpažįstantys tėvai randa būdų patvirtinti ir perteikti vertybes net ir sudėtingomis sąlygomis. „Tyrimo metu tikrinome hipotezę, kad tėvai, drąsiai ir atvirai grindžiantys savo viešą gyvenimą – karjeros pasirinkimus, elgesį draugų grupėse ir kt. – krikščioniška etika geriau perteikia savo įsitikinimus vaikams nei kiti tėvai“, – sako dr. V. Vobolevičius.

Vaizdžiai tariant, vaikai paauglystėje dažniausiai sukyla. Norėta patikrinti, ar tokių tėvų vaikai sukyla su tėvais prieš visuomenę, o ne su visuomene prieš tėvus.

Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvų tikėjimo ir jų viešo gyvenimo dermė, ypač tėvų dėl religinių įsitikinimų padaryti pasiaukojimai, patogumo, socialinio statuso ar draugų praradimai reikšmingai padidina tikimybę, kad vaikai perims tėvų religinius įsitikinimus.

Taip pat skaitykite:

Vaikų kišenpinigiams – nuo 16 iki 100 eurų per mėnesį. Kokia jų tikroji paskirtis?

Kai vaikas nevalgo: kada tai tik įprastas etapas, o kada – signalas kreiptis į gydytoją?

Kada verta pradėti ruoštis mokyklai ir kaip pirkinius planuoti iš anksto?

Kuo pasižymi Alfa karta?

Šeimų universitetui – 15 metų: daugiau nei 3000 įkvėptų tėvų istorijų

Apie tėvystę šiandien, arba Kada veikti, o kada išbūti?

Ką darytų Jėzus, arba Kaip sukurti laimingą meilės istoriją?

Šv. Kazimieras vaikų piešiniuose: renka šiukšles, darosi asmenukes ir saugo Lietuvą nuo kontrabandinių balionų

Be šios įžvalgos, duomenys atskleidžia, kad tikėjimo tiesas vaikams geriau perteikia tėvai, sugebantys konkrečiai ir aiškiai atsakyti į vaikų klausimus apie religiją ir ištikimi reguliarioms religinėms praktikoms (maldai šeimoje, pasninkui, pamaldų lankymui, sakramentams).

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Turning Points: Values and Conflicting Futures in the Baltics, įvairiose radijo laidose „Krikščionybės perspektyva XXI a.“ (2023 m.), „Apie šeimą kaip namų Bažnyčią bei visuomenės ląstelę“ (2021 m.) ir kt. medijose. Šiuo metu tyrimo autoriai rengia tolesnes publikacijas tyrimo duomenų pagrindu, kuriose gilinasi į religijos vaidmenį vaikams perimant tėvų moralines vertybes, taip pat jaunimo pilietiškumo supratimui ir raiškai.

Laisvos visuomenės instituto informacija