

2012 09 21
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
Šiemet, kovo pabaigoje, Pasaulinės meteorologijos dienos išvakarėse, Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakultete (GMF) buvo atidaryta automatinė meteorologijos stotis.
Ši stotis naudojama mokslo ir studijų tikslais, rengiant meteorologus ir hidrologus VU Gamtos mokslų fakultete. Negana to, ši meteorologijos stotis tarnauja Vilniaus miesto mikroklimato ir biometeorologinės aplinkos tyrimams atlikti.
Per mokslo festivalį „Erdvėlaivis Žemė“ VU Gamtos mokslų fakulteto Meteorologijos stoties prižiūrėtojai pakvietė apžiūrėti stotį ir papasakojo, kodėl svarbu kiekvienam miestui turėti savo meteorologinę stotį.
Vilniaus miestas yra turėjęs savo meteorologijos stotį jau 18 a., tačiau 1964 m. ji buvo uždaryta. Iki meteorologijos stoties Gamtos mokslų fakultete įkūrimo miesto oro sąlygas matavo tik oro uostas ir meteorologinė stotis Trakų Vokėje, kuri, kaip tikino VU GMF lektorius, Meteorologijos stoties vedėjas dr. Justas Kažys, jau ne visai atspindi miesto klimatą ir oro sąlygas, nes įkurta šiek tiek toliau nuo miesto.
![]() |
dr. Justas Kažys
Zenekos nuotrauka |
„Bernardinai.lt“ klausė J. Kažio, kaip pasirinkta vieta šiai meteorologijos stočiai. Jis paaiškino, kad senoji meteorologijos stotis buvo įkurta vos už kelių šimtų metrų nuo dabartinės meteorologijos stoties vietos. Negana to, stoties vietą lėmė ir saugumo bei aptarnavimo reikalavimai: „Nenorėjome stoties statyti toli, nes, sugedus davikliams ar prireikus priežiūros, neturėtume galimybių nuvykti, patikrinti, apžiūrėti, pataisyti“, – pasakojo J. Kažys. Be to, pats apstatymas aplink beveik atspindi daugelio miesto dalių apstatymą: stotis įkurta tarp pastatų, o Senamiestyje, Naujamiestyje taip pat daug panašių kiemų. „Tai – dažniausią Vilniaus apstatymą atitinkanti vieta“, – tikino J. Kažys.
Gamtos mokslų fakultete įkurtoje stotyje, kainavusioje apie 350 tūkst., palyginti mažame plote išdėliota keletas prietaisų. Jie aptverti tvora, taigi žmonės į ją nepatenka, o to ir nereikia, nes stotis automatizuota.
„Žmogaus buvimas tarp visų meteorologijos stoties prietaisų gali iškreipti jų duomenis. Priešingai nei anksčiau, meteorologai moderniose stotyse darbo turi šiek tiek mažiau, nes jiems nereikia apeiti visų prietaisų, kas kelias valandas apžiūrėti visų rodmenų ir juos užsirašyti“, – pasakojo J. Kažys.
Stotyje duomenys iškart siunčiami į kompiuterius, kur juos stebintys meteorologai dalį jų naudoja tyrimams, kaupia, o dalį ir visuomenei pristato Vilniaus universiteto naujienų puslapyje, taip pat VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros puslapyje.
Taigi pradėkime kelionę: kokie meteorologinės stoties prietaisai mums teikia duomenis, kokius? Apie Coastal Environmental Systems (JAV) ir Kipp & Zonen (Nyderlandai) firmose pagamintus automatinius prietaisus pasakojo J. Kažys.
![]() |
Prietaisas skirtas matuoti saulės spindėjimo trukmę. Jis suskaičiuoja kiekvieną saulės švietimo minutę ir užrašo, kiek valandų spindėjo saulė.
Zenekos nuotrauka |
![]() |
Šis, prie saulės spinduliuotės matavimo prietaisų prijungtas daviklis nukreiptas tiesiai į saulę. Jis matuoja tik tiesioginę spinduliuotę.
Zenekos nuotrauka |
![]() |
Meteorologijos stotyje suregistruoti duomenys keliauja į stoties kompiuterius, ir meteorologas juos mato lentelėse, taip pat jam pateikiama slenkanti duomenų eilutė. |
„Miesto oro sąlygos skiriasi nuo oro sąlygų kur nors pievoje. Be to, kiekvienas miestas pasižymi savita temperatūra, vėjo greičiu“, – sakė J. Kažys. Jis aiškino, kad mieste paprastai yra šilčiau, nes uždarose vietose temperatūra pora laipsnių didesnė, dėl tos pačios priežasties pučia menkesni vėjai, o perkūnija griaudžia ir žaibai svaidosi dažniau.
Meteorologas aiškino, kad miestas, kaip vienas didelis kūnas, sugeba sukaupti daugiau šilumos, vėliau daugiau jos išspinduliuodamas į aplinką. Tai lemia didesnis gyventojų skaičius, tankesnis pastatų išsidėstymas, gatvių išklojimas, taip pat gamyklų bei žmogaus kasdienė veikla, transportas. Ši aplinka yra vadinama miesto šilumos sala, nes mieste šilumos kiekis yra daug didesnis nei aplinkinėse vietovėse.
![]() |
Raudona linija žymi temperatūros pokytį keliaujant iš miesto centro į užmiestį |
Veikiant anksčiau išvardytoms sąlygoms, mieste susiformuoja ir savitas klimatas, kurį kitaip galima vadinti mikroklimatu. Dėl to mieste oro temperatūra dažniausiai yra bent keliais laipsniais aukštesnė, nei galime matyti meteo.lt svetainėje, kur duomenys surinkti ne mieste esančiose meteorologijos stotyse. Kritulių susidarymas, anot J. Kažio, taip pat skiriasi, žaibai čia apsilanko daug dažniau nei už Vilniaus.
Visi duomenys kaupiami ir ilgainiui, šios meteorologijos stoties surinktais duomenimis remiantis, bus galima papasakoti apie Vilniaus miesto oro dėsningumus ar netgi pasakyti, kuriame rajone perkūnija griaudžia dažniau: Fabijoniškėse ar Antakalnyje?
Tačiau miesto šilumos salai (urban heat island – angl.) šios meteorologinės stoties duomenų nusakyti nepakanka. „Kiekviena stotis suteikia tikslią taškinę informaciją. Šios stoties informacija, manau, tinka didžiajai daliai Senamiesčio, kai kurioms Naujamiesčio vietoms“, – tikino J. Kažys.
Jo nuomone, naujuose Vilniaus rajonuose vyrauja kitokios oro sąlygos. Tačiau ekspertas tikina, jog VU GMF Meteorologijos stotis pateikia artimesnius šiems rajonams duomenis nei meteorologų tarnybos stotis, įkūrusias toliau nuo miesto.
„Deja, Vilniuje yra per mažai meteorologijos stočių, kurių duomenimis remiantis, naudojant modeliavimo principus, darant apibendrinimus, būtų galima nupiešti miesto šilumos salas“, – sakė J. Kažys ir pridūrė, kad dideliuose miestuose meteorologijos stotys paprastai įkuriamos miestų pietuose, šiaurėje ir vakaruose.
„Kol kas džiaugiamės turėdami ir šią stotį, kaupiame jos duomenis, o ateityje tikimės turėti didelę miesto oro duomenų bazę ir netgi pasakyti, kad štai Fabijoniškėse žaibuoja dažniau nei Antakalnyje ar atvirkščiai“, – sakė J. Kažys.
Zenekos nuotraukos
Kristina Urbaitytė
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?