76 proc. gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje

2026 m. balandžio 23–gegužės 7 dienomis rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie visuomenės požiūrį į LR Seime svarstomą iniciatyvą surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje.

Apklausos metu buvo teiraujamasi, ar respondentai pritaria, kad LR Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtintas nuostatas, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

Tvirtas visuomenės „taip“ patariamajam referendumui

Tyrimo rezultatai parodė aiškią visuomenės paramą patariamajam referendumui. Net 76 proc. apklaustųjų pritaria patariamojo referendumo organizavimui. Iš jų 41 proc. respondentų nurodė visiškai pritariantys, 35 proc. – greičiau pritariantys. Nepritarimą referendumui išreiškė 16 proc. apklaustųjų, 8 proc. neturėjo aiškios nuomonės.

Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė tvirtai palaiko iniciatyvą šeimos sampratos klausimą spręsti patariamojo referendumo būdu. Pritarimas referendumui fiksuojamas visose pagrindinėse sociodemografinėse grupėse – nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos, šeiminės ir socialinės padėties. Skirtingose grupėse parama referendumui svyruoja nuo 73 iki 83 proc.

Jaunimo nuomonė

Net ir tarp santykinai rečiau pozityvią poziciją referendumo klausimu išreiškiančio jaunimo iki 29 metų referendumui pritaria 65 proc. respondentų, 18 proc. nepritaria, o 17 proc. neturi nuomonės.

Pagal pajamas visose respondentų grupėse dominuoja palanki pozicija referendumui – nuo 77 iki 83 proc. pritariančiųjų. Didžiausias palaikymas pagal gyvenamąją vietą fiksuotas mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, tačiau ir didmiesčiuose referendumui pritaria beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų.

Tyrimas taip pat parodė, kad parama patariamajam referendumui nepriklauso nuo respondentų šeiminės padėties. Ypač ryški ir vieninga parama referendumui išreikšta tarp apklaustų susituokusiųjų (pritaria 78 proc.) ir tarp išsiskyrusiųjų (86 proc.). Net ir tarp vienišų asmenų iniciatyvos palaikymas tris kartus viršija nepritarimą: 63 proc. pritaria referendumui, 21 proc. nepritaria, o 16 proc. neturi nuomonės.

Taip pat skaitykite:

Kaip susirasti gerą vyrą ir gerą žmoną?

Aš tave myliu

Tėvystė – ne duotybė, o profesija: Šeimų universitetas mini 15 metų sukaktį

Kaip su vaikais kalbėtis apie meilę, šeimą ir gerą sutuoktinį?

Psichoterapeutė R. Bieliauskaitė apie demografinę krizę: žmogui vertę suteikia ne tik vaikų turėjimas

Kodėl poros vis dažniau renkasi prasmingas detales vestuviniuose žieduose?

Nesutampančių charakterių santarvė

Tyrimas: 40 procentų jaunų lietuvių neplanuoja turėti vaikų dėl vienatvės ir jaučiamo nerimo

Skirtingų politinių pažiūrų respondentų nuomonė

Aiški parama referendumui nustatyta ir tarp skirtingų politinių pažiūrų respondentų. Didžiausias palaikymas užfiksuotas tarp „Nemuno aušros“ rėmėjų (84 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų (83 proc.) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektorato (82 proc.). Referendumui taip pat pritaria Liberalų sąjūdžio rėmėjai (78 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (73 proc.) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (72 proc.) rinkėjai. Tarp politiškai neapsisprendusių respondentų referendumui pritaria 66 proc.

Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad visuomenė yra atvira šalies gyventojų valios išsiaiškinimui šeimos sampratos klausimu ir palaiko iniciatyvą šį klausimą spręsti patariamojo referendumo būdu.

Apie tyrimą

Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Apklausos vyko 111 atrankos taškų visoje Lietuvoje, taikant asmeninio interviu respondentų namuose metodą. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc., pasikliautinasis intervalas – 95 proc.

Plačiau apie tyrimą skaitykite Laisvos visuomenės instituto interneto svetainėje Laisvavisuomene.lt.