Tėvystė – ne duotybė, o profesija: Šeimų universitetas mini 15 metų sukaktį

Šiais metais Šeimų universitetas švenčia oficialios veiklos penkiolikos metų sukaktį. Vis dėlto pats judėjimas jau skaičiuoja daugiau nei du dešimtmečius.

Šios nevyriausybinės organizacijos steigėjas PAULIUS GEBRAUSKAS prisimena, kad viskas prasidėjo šeimos svetainėje Fabijoniškių mikrorajone, o galiausiai peraugo į organizaciją, vienijančią ne vieną dešimtį savanorių. Per visą šį laiką universiteto veiklose dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. šalies tėvų.

Kai niekas nemoko gyventi šeimoje

P. Gebrauskas prisimena, kad dar sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais niekas sistemingai nekalbėjo apie tai, kas yra šeima, kaip ją puoselėti ar kaip auginti vaikus. Pagrindinis principas – tėvystė yra profesija, kurios reikia mokytis.

„Kai darbe ugdaisi, lankai kokius nors kursus, tu tobulėji, kyli karjeros laiptais. O sukūrus šeimą didžiausia jaunų žmonių klaida yra manyti, kad vestuvės ar santuoka yra kažkas baigtinio“, – sako P. Gebrauskas. Santuoka, jo žodžiais, yra ne finišo linija, o startas.

Šeimų universitete užsiėmimai organizuojami atsižvelgiant į vaikų amžių ir šeimų patiriamus iššūkius. Jie trunka du–tris mėnesius ir yra grindžiami atvejo analizės metodu – ne paskaitomis, o aktyvia diskusija. Tėvai analizuoja realius gyvenimo atvejus, diskutuoja su sutuoktiniu, o sprendimus priima patys.

„Svarbiausia suprasti, kad tu nesi unikalus. Kai šeimos susirenka ir aptaria savo iššūkius, pamatai, kad ir kiti turi tokių pačių problemų“, – atkreipia dėmesį pašnekovas. 

Taip pat skaitykite:

Kaip susirasti gerą vyrą ir gerą žmoną?

Aš tave myliu

Kaip su vaikais kalbėtis apie meilę, šeimą ir gerą sutuoktinį?

Psichoterapeutė R. Bieliauskaitė apie demografinę krizę: žmogui vertę suteikia ne tik vaikų turėjimas

Kodėl poros vis dažniau renkasi prasmingas detales vestuviniuose žieduose?

76 proc. gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje

Nesutampančių charakterių santarvė

Tyrimas: 40 procentų jaunų lietuvių neplanuoja turėti vaikų dėl vienatvės ir jaučiamo nerimo

Kas šeimoje svarbiausia?

P. Gebrauskas sako, kad dažniausiai iššūkių kyla šeimoje gimus pirmam vaikui. Šeimų universiteto steigėjas juokauja, kad, žvelgiant matematiškai, šeima išauga 50 proc., o kartu atsiranda miego trūkumas, naujovės ir neišvengiamas santykių persitvarkymas.

Jo teigimu, vienas svarbiausių dalykų, kuriuos bandoma perteikti poroms, yra tai, kad žmonės negali pamiršti vienas kito. 

„Mamos galvoja, kad svarbiausi yra vaikai. Ir tėčiai kartais taip galvoja. O mes akcentuojame, kad santuokoje svarbiausias žmogus yra tavo sutuoktinis“, – tvirtina jis.

P. Gebrausko tikinimu, brangiausia dovana, kurią tėvai gali suteikti vaikams, yra ne geriausia mokykla ar būrelis, o geri tarpusavio santykiai. Jie dovanoja vaikams ramybę, skatina kūrybingumą ir sudaro galimybę atsiskleisti.

Apžvelgdamas dažniausiai pasitaikančius klausimus, į kuriuos atsakymų ieško Šeimų universitetą lankančios šeimos, pašnekovas sako, kad ypač jauni žmonės neretai painioja meilę su pirmuoju įsimylėjimo etapu. Tokie kursai padeda naujomis akimis pažvelgti į tai, kas iš tikrųjų yra santuoka.

Nauja programa jaunuoliams prieš kuriant šeimą

Šeimų universiteto steigėjas pabrėžia, kad iki šiol organizacijos auditoriją daugiausia sudarė šeimos su vaikais, tačiau šiais metais nevyriausybinė organizacija pasiūlė naują kursą, skirtą nesusituokusiems 22–30 metų jaunuoliams.

P. Gebrausko teigimu, jo esmė – kalbėti apie realius gyvenimo atvejus, susijusius su antrosios pusės pasirinkimu, pasimatymais, darbo ir vertybių derinimu. Pašnekovas mini, kad diskusijos su tokio amžiaus žmonėmis būna ypač gyvos. Jie – smalsūs, daug keliaujantys, turintys skirtingą pasaulėžiūrą, tačiau jiems dažnai trūksta gilesnių įžvalgų.

„Kai jaunuoliai tai gauna, atsiranda noras eiti į gilumą ir rimčiau žiūrėti į savo gyvenimą“, – sako ne vienus metus šeimų stiprinimui skyręs P. Gebrauskas. 

Galimi sprendimai demografinės krizės akivaizdoje

Naujausios apklausos rodo, kad net 40 proc. 18–45 metų žmonių neketina susilaukti vaikų. Komentuodamas tokius skaičius ir viešojoje erdvėje vyraujančias kalbas apie demografinę krizę, pašnekovas įžvelgia ne vieną ją lemiantį veiksnį.

P. Gebrauskas sutinka, kad išmokos gali tapti svarbiu postūmiu keičiant situaciją, tačiau nėra esminis sprendimas. Jis kviečia pažvelgti į kaimyninės Lenkijos pavyzdį. Pastaruoju metu daug laiko šioje šalyje praleidžiantis Šeimų universiteto steigėjas pastebėjo, kad lenkams pavyko pakeisti požiūrį į daugiavaikes šeimas. 

„Jos tapo gerbiamos“, – tikina pašnekovas.

Jo nuomone, požiūrį galima keisti ir Lietuvoje, o tam puikiai pasitarnautų pozityvi socialinė reklama, rodanti realius ir džiaugsmingus šeimų pavyzdžius.

„Žmonės nesupranta, kiek daug atsisako. Giluminį žmogišką džiaugsmą gali patirti duodamas ir pasiaukodamas. Žmogus yra didžiausia vertybė, o esminis tavo gyvenimo projektas – užauginti žmogų ir paleisti jį į pasaulį“, – akcentuoja keturių vaikų tėtis, pats santuokoje jau skaičiuojantis ketvirtį amžiaus.

Šeimų universiteto steigėjas finansinių rūpesčių nenuvertina, tačiau iš savo patirties žino, kad vaikai su savimi atsineša ne tik atsakomybę, bet ir galimybę juos išlaikyti. Šiandien, nevyriausybinei organizacijai minint 15 metų sukaktį, pašnekovas tvirtina, kad šeimas vienijančiose programose dalyvauja ne viena daugiau nei penkis vaikus auginanti šeima.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas