Arkivyskupas G. Grušas: Ukraina gina ne tik savo teritoriją, bet ir tautų teisę gyventi laisvėje

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje iškilmingose šv. Mišiose dalyvavo Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda, Volodymyras Zelenskis bei Karolis Nawrockis. Su trijų šalių vadovais taip pat atvyko ir pirmosios ponios Diana Nausėdienė, Olena Zelenska ir Marta Nawrocka.

Mišiose taip pat dalyvavo ir premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, profesorius Vytautas Landsbergis, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, įvairių šalių ambasadoriai.

Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, o su juo kartu meldėsi Baltijos šalių apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Georgas Gänsweinas, vyskupas Arūnas Poniškaitis, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, Konstantinopolio patriarchato kunigas Vitalijus Mockus, kiti kunigai, diakonai ir klierikai.

Dievo žodis sujungia

Pamokslą pradėjęs arkivyskupas G. Grušas atkreipė dėmesį, kad vienu metu Bažnyčia mini Dievo žodžio sekmadienį, Krikščionių vienybės savaitę, prisimena 1863–1864 m. sukilimą, mini Vilniaus gimtadienį, siejamą su didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškais. Nors iš pirmo žvilgsnio tai skirtingi įvykiai, tačiau, arkivyskupo teigimu, juos jungia Dievo žodis, kuris per amžius formuoja žmogaus sąžinę, tautų likimus ir Bažnyčios kelią.

„Popiežius Pranciškus, įvesdamas kasmetinį Dievo Žodžio sekmadienio minėjimą, atkreipė didesnį Dievo tautos dėmesį į Šventąjį Raštą, kad jis būtų kasdien uoliau skaitomas, iškilmingiau skelbiamas, giliau apmąstomas ir taptų tikinčiųjų maldos bei švenčių šerdimi (plg. Pranciškus, Aperuit illis, 3). Popiežius priminė, kad Dievo žodis nėra tik gražus priedas prie tikėjimo, tai jo pamatas. Todėl šiandien verta savęs klausti: ar leidžiame Dievo žodžiui mus vesti, o gal bandome jį prisitaikyti prie savo nuostatų ir interesų?“ – homilijoje kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.

Dvasininkas remdamasis Šventojo Rašto skaitiniais pabrėžė, kad Dievo žinia pirmiausia pasiekia žmones, gyvenančius nesaugumo ir priespaudos sąlygomis, o ne tuos, kurie turi daugiausia galios. Pasak jo, ir pranašo Izaijo, ir Evangelijos tekstai rodo, kad Dievas veikia pakraščiuose, todėl Jo žodis negali būti naudojamas pateisinti neteisybei ar smurtui.

„Ukraina gina ne tik savo teritoriją“

Arkivyskupas G. Grušas taip pat priminė popiežiaus sausio mėnesio maldos intenciją, kviečiančią, kad malda su Dievo žodžiu stiprintų bendruomenes ir kurtų broliškesnę Bažnyčią. Šią mintį jis siejo su Lietuvos istorija ir pažymėjo, kad 1863–1864 m. sukilimą skatino ne tik politiniai motyvai, bet ir laisvės bei orumo siekis, o šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ liudija apie solidarumo tarp tautų idėją.

Taip pat skaitykite:

Šv. Kryžiaus Jono „Kopimas į Karmelio kalną“ ir „Tamsioji naktis“: vienas traktatas ar du savarankiški kūriniai?

Popiežius: liturgijos reformos reikėjo tam, kad tikintieji nebūtų pasyvūs ir nebylūs

Kaip nenustoti būti laimingam?

Pasiaukojimą sugrąžinti į vietą

Ar Katalikų Bažnyčia tikrai garbina stabus?

Dievo Sūnau, kuo iš tiesų mes Tave laikome?

Popiežius sekmadienio vidudienį: kas man yra Jėzus?

„Mylėk ir daryk, ką nori“ – bet yra viena sąlyga

„Šiandien ši istorija skamba itin aktualiai. Ukraina gina ne tik savo teritoriją, bet ir teisę tautoms gyventi laisvėje. Ši kova primena, kad istorija nesibaigė ir kad laisvė visada reikalauja atsakomybės. Būtent čia Dievo žodis tampa esminiu kriterijumi: jis padeda atpažinti teisėtą gynybą, kuri kyla iš pareigos saugoti gyvybę, orumą ir teisingumą, ir aiškiai atskirti ją nuo smurto ideologijos, kuri siekia pateisinti agresiją, kerštą ar dominavimą, net ir prisidengiant kilniomis ar religinėmis formuluotėmis“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.

Jo teigimu, girdėtas apaštalo Pauliaus laiškas Korinto bendruomenei perspėja apie susiskaldymą: „Argi Kristus padalytas?“ (1 Kor 1, 13).

„Šis klausimas aktualiai skamba ir mūsų laikais. Kai tikėjimas tampa priemone atsiskirti ar susipriešinti su kitais, kai Dievo vardas pasitelkiamas priešui įvardyti, Evangelija praranda savo jėgą. Šv. Jeronimas primena: „Nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus“ (plg. šv. Jeronimas, Commentarii in Isaiam, Prologus). Neatsitiktinai Šventasis Raštas yra bendras visų krikščionių turtas – jis vienija skirtingų tautų ir tradicijų krikščionis, kviečia ne susiskaldyti, bet susitikti Kristuje“, – sakė ganytojas.

Jėzus kviečia ne naudotis, bet sekti

Arkivyskupas G. Grušas, remdamasis popiežiaus Leono XIV žinia Pasaulinei taikos dienai, atkreipė dėmesį, kad religija vis dažniau įtraukiama į politinius konfliktus ir pasitelkiama smurtui pateisinti. Pasak jo, popiežius ragina tikinčiuosius tokiai praktikai priešintis asmeniniu gyvenimo liudijimu, o ne deklaracijomis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Evangelijoje Jėzus kviečia mokinius sekti Juo, o ne naudotis Dievu. Tai reiškia, kad tikintieji turi eiti paskui Kristų, leisdami Jam formuoti mūsų mąstymą ir pasirinkimus. Todėl, ganytojo teigimu, popiežius primena, kad šiandien labiau nei bet kada anksčiau reikia ne tik veikti, bet ir drauge puoselėti maldą, dvasingumą, ekumeninį ir tarpreliginį dialogą, nes tai atveria taikos kelius ir puoselėja susitikimo kultūrą. Tai yra ne silpnumo ženklas, bet dvasinės brandos kelias.

„Šiandien, minėdami ir Vilniaus gimtadienį, galime prisiminti, kad mūsų miestas nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip susitikimo vieta tarp tautų, kultūrų ir tikėjimų. Tai ir šiandien išlieka mūsų pašaukimas: būti miestu, kuriame Dievo žodis ne skaldo, bet vienija, ne pateisina smurtą, bet ugdo taiką.

Brangūs broliai ir seserys, Dievo žodžio sekmadienis kviečia mus ne tik pagerbti Šventąjį Raštą, bet ir sąmoningai bei nuosekliai pagal jį gyventi. Esame kviečiami kasdien skaityti ir apmąstyti Dievo žodį – asmeniškai, šeimose, bendruomenėse. Būtent taip Dievas šiandien mums prabyla, formuoja mūsų sąžinę ir pamažu mus keičia, vesdamas vis gilesnės vienybės su Juo ir vieni su kitais link. Leiskime Dievo žodžiui apšviesti mūsų tamsą, gydyti susiskaldymą ir saugoti Dievo vardą nuo iškraipymo, kad jis taptų tikra šviesa, vedančia į laisvę ir taiką, kurios pasaulis pats sau suteikti negali“, – pamokslą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje baigė arkivyskupas G. Grušas.

Susiję:

Gintaras Grušas

3 min

Dievo Gailestingumas tapo kūnu ir apsigyveno tarp mūsų

Gintaras Grušas

2 min

Arkivyskupas G. Grušas: tiesa yra laisvės pamatas

Adolfas Grušas

3 min

Lk 12, 49–53 „Esu atėjęs atnešti ne taikos, o pasidalijimo“

Gintaras Grušas

4 min

Būkime šviesos ženklu. Vilniaus arkivyskupo G. Grušo sveikinimas šv. Velykų proga